Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. E. ieškinį atsakovui M. S. dėl teisės įregistruoti kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas A. E. teismo posėdyje nedalyvavo.

Ieškovo A. E. atstovė advokato padėjėja teismo posėdžio metu ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Ji nurodė, kad ieškovas ir atsakovas yra (duomenys neskelbtini) esančio 0,0608 ha žemės sklypo bendraturčiai. Pažymėjo, kad sklypas buvo suformuotas (duomenys neskelbtini) metais atliekant preliminarius matavimus, tačiau iki šiol nėra įregistruoti tikslūs kadastriniai matavimai. Atstovė nurodė, kad, kol nėra įregistruoti tikslūs kadastriniai matavimai, ieškovas negali teikti prašymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, negali pilnai disponuoti turtu. Atstovė pažymėjo, kad ieškovas, siekdamas įgyvendinti nuosavybės teises į sklypą, užsakė kadastrinius matavimus, apie šiuos matavimus atsakovas buvo informuotas. Pirmieji kadastriniai matavimai buvo atlikti 2023 m. spalio 16 d., tačiau juose atsakovas nedalyvavo. 2024 m. sausio 3 d. buvo organizuojami pakartotiniai sklypo kadastriniai matavimai tikslu dar kartą sudaryti sąlygas atsakovui dalyvauti sklypo ribų paženklinime, ginčą išsprendžiant taikiai, tačiau į sklypų ženklinimą atsakovas neatvyko. Atstovė nurodė, kad kadastrinių matavimų metu buvo užfiksuotas tikslus sklypo plotas ir koordinatės, atitinkantys užfiksuotus preliminarių matavimų metu, t. y. sklypo plotas ir koordinačių taškai nepakito, todėl nei vienos iš šalių teisės nėra pažeidžiamos. 2024 m. gegužės 23 d. atsakovui buvo išsiųsta visa informacija apie atliktus sklypo kadastrinius matavimus ir sudarytos galimybės susipažinti su dokumentais, tačiau atsakovas visa tai ignoravo. Atstovė nurodė, kad ieškovas atsisako antrojo ieškinio reikalavimo dėl išlaidų priteisimo iš atsakovo už kadastrinių matavimų atlikimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas A. E. ir atsakovas M. S. yra 0,0608 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso didžioji dalis sklypo - 486/608, o atsakovui – 122/608 dalis. Žemės sklypas buvo suformuotas (duomenys neskelbtini) atliekant kadastrinius matavimus.

Ieškovo A. E. iniciatyva 2023 m. spalio 16 d. matininkas G. P., kurio individualios veiklos reg. Nr. (duomenys neskelbtini), atliko sklypo kadastrinius matavimus – ribų paženklinimą bei surašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir parengė sklypo planą. Apie planuojamus sklypo kadastrinius matavimus atsakovas buvo informuotas siunčiant registruotus pranešimus, tačiau sklypo ribų paženklinime atsakovas nedalyvavo. Matininkui atlikus sklypo kadastrinius matavimus su sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu sutiko visi sklypo bei besiribojančių sklypų savininkai, išskyrus atsakovą. 2024 m. sausio 3 d. buvo organizuojami pakartotiniai sklypo kadastriniai matavimai, tačiau į žemės sklypo ribų ženklinimą atsakovas neatvyko, nenurodydamas jokių motyvų jam pateikto žemės sklypo plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo akto nepasirašė.

Iš 2024 m. balandžio 16 d. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimo dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos netinkamumo kadastro duomenims pakeisti nekilnojamojo turto kadastre matyti, kad 2024 m. sausio 4 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla dėl sprendime nurodytų trūkumų yra netinkama žemės sklypo kadastro duomenims pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre t.y. žemės sklypo plane nepasirašė visi žemės sklypo savininkai, nurodydami pasirašymo datą ir žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktuose nepasirašė žemės sklypo savininkas.

Nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės objektas (žemė, kaip ir bet kuris kitas objektas) yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus ir veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo. Siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti tam tikrus darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, bendraturčių nesutikimas turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-58/2008, 3K-3-96/2012, 3K-3-390/2012, 3K-3-680/2013, 3K-3-352-701/2015 ir kt.).

Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Tik įrodžius realius bendraturčių teisių pažeidimus, sutikimo nedavimas būtų laikomas pagrįstu. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.

Teisinis nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų įrašymo, tikslinimo ir pan. reglamentavimas (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatos) lemia tai, kad dėl nekilnojamojo turto, kuris asmenims priklauso dalinės nuosavybės teise, turi būti bendraturčių susitarimas (bendras prašymas arba atskiri prašymai tam pačiam nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojui) dėl daikto pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo.

Atsakovas, neatvykdamas į žemės sklypo ribų ženklinimą ir nepasirašydamas reikiamų dokumentų, negali užkirsti kelio ieškovui atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įteisinti jų rezultatus. Be abejo, šalys turi teisę savo interesų siekti skirtingais būdais, tačiau, net ir nesutikdamos (taip pat ir nesant aiškiai išreikšto nesutikimo) su kitos šalies pasirinktu teisėtu savo teisių įgyvendinimo būdu, negali trukdyti kitai šaliai, jeigu šios pasirinktas būdas niekaip nepažeis kitos šalies teisių ir interesų.

Ieškovo iniciatyva, kvalifikuotas matininkas nustatyta tvarka parengė kadastro duomenų bylą. VĮ „Registrų centras“ sprendimu atmetė matininko prašymą įregistruoti atnaujintus sklypo kadastro duomenis dėl to, kad sklypo plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto nepasirašė visi savininkai, t. y. – nepasirašė atsakovas.

Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad žemės sklypo ribos būtų nustatytos neteisingai. Atsakovas taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų jo teises ar teisėtus interesus. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo neveikimas trukdo ieškovui įgyvendinti savo kaip bendraturčio teises, paneigia teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas turi teisę be bendraturčio atsakovo sutikimo VĮ „Registrų centras“, nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti 0,0608 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, pagal matininko G. P. 2024 m. sausio 3 d. parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir žemės sklypo planą (kadastrinių matavimų bylą).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad ieškovas sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį, iš pateiktų sąskaitų ir mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovas turėjo 1 330 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą (ieškovui buvo teikiamos teisinės paslaugos susijusios su pretenzijos rengimu ir teikimu, ieškinio rengimu ir teikimu teismui, atstovavimu teismo posėdyje). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai yra tenkinami visiškai, išlaidos apskaičiuotos ir pagrįstos jas patvirtinančiais įrodymais, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato laiko sąnaudas, jos vertintinos kaip atitinkančios teisingumo, protingumo kriterijus, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl priteistinos ieškovui iš atsakovo. Iš viso priteistinos 1 439 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Iš atsakovo valstybei priteistinos 9,11 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-274 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Leisti ieškovui A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), be M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutikimo VĮ „Registrų centras“, nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti 0,0608 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, pagal matininko G. P. 2024 m. sausio 3 d. parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir žemės sklypo planą (kadastrinių matavimų bylą).

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 439 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 9,11 Eur (devynių eurų 11 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.