Kauno apygardos teismo nutartis

Laikinai einantis Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas – Algimantas Smolskas, susipažinęs su pareiškėjo (įtariamojo) – G. A. skundu dėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-07-10 nutarties medžiagoje Nr. S-384-926-2013 pagal įtariamojo - G. A. skundą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde dėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos – Aušros Vingilės 2013-07-10 nutarties pareiškėjas (įtariamasis) – G. A. reiškia nušalinimą nuo jo skundo nagrinėjimo visam Kauno apygardos teismui (visiems teismo teisėjams) ir prašo perduoti skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, kad šis paskirtų skundą išnagrinėti kitam apygardos teismui. Pareiškėjas (įtariamasis) nurodo, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas ir jis esantis persekiojamas už tai, kad gynė mažametę buvusios Kauno apygardos teismo teisėjos – N. V. globotinę nuo galimai neteisėto išvežimo iš globėjos namų, todėl Kauno apygardos teismas, kuriame dirbantis ne vienas teisėjas nuo N. V. buvo atsiribojęs, negalintis pareiškėjo (įtariamojo) skundo išnagrinėti objektyviai bei nešališkai ir privalantis nuo jo nagrinėjimo nusišalinti.

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė. Ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Procesas bus tinkamas ir teisingas tik tuomet, kai bylą išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.) Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimo medžiagos, ikiteisminis tyrimas, kurį pareiškėjas (įtariamasis) – G. A. yra įsitikinęs trunkant pernelyg ilgai, jo atžvilgiu buvo pradėtas dėl įvykių, vykusių prie buvusios Kauno apygardos teismo teisėjos – N. V. namų, kai, pareiškėjo (įtariamojo) nuomone, jis gynęs mažametę N. V. globotinę nuo galimai neteisėto išvežimo iš globėjos namų. N. V. yra dirbusi Kauno apygardos teisme, ėjusi šio skyriaus Civilinių bylų skyriaus teisėjos pareigas, todėl Kauno apygardos teismo teisėjams ji buvo pažįstama. Nors nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas yra pradėtas pareiškėjo (įtariamojo) – G. A., o ne N. V. atžvilgiu, tačiau į pareiškėjo argumentus, kad sprendžiant su jo atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu susijusius klausimus, Kauno apygardos teismo teisėjai gali būti nevisiškai objektyvūs, nešališki, įtakos jų nuomonei gali turėti faktas, jog su N. V. jie buvo pažįstami profesinės veiklos srityje, todėl gali turėti susiformavę išankstinę nuomonę, yra tikslinga atsižvelgti.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (Žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad įvykiai, susiję su mažametės N. V. globotinės išvežimu iš jos namų, kuriuose dalyvavo ir pareiškėjas (įtariamasis), visuomenėje yra sukėlę nemažą rezonansą, manytina, kad pareiškėjo (įtariamojo) skundo nagrinėjimas Kauno apygardos teisme, kuriame ne vienerius metus yra dirbusi N. V., pašaliniams stebėtojams, visuomenei gali sukelti abejonių teismo objektyvumu, nulemti su tuo susijusias atitinkamas interpretacijas, kurios stiprintų tiek proceso dalyvių, tiek visuomenės abejones teismo nešališkumu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 1 d. numato galimybę perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, jei išimtiniais atvejais tai yra būtina siekiant užtikrinti reikšmingus teisingumo ar viešosios tvarkos interesus. Nagrinėjamu atveju manytina, kad toks reikšmingas teisingumo interesas yra išsklaidyti bet kokias proceso dalyvių abejones dėl teismo nešališkumo, užkirsti kelią interpretacijoms, kad nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme yra pažeidžiama proceso dalyvių teisė į tinkamą teismo procesą (due process), kuri inter alia pasireiškia ir kaip garantijų, jog bylą nagrinės nešališkas, objektyvus teismas, buvimas

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 1 d., 2 d. 2 p., laikinai einantis Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo teisėjų vardu nusišalinti nuo pareiškėjo (įtariamojo) – G. A. skundo dėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-07-10 nutarties medžiagoje Nr. S-384-926-2013 pagal įtariamojo G. A. skundą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės nagrinėjimo.

Medžiagą Nr. 1S-1104-478-2013 su pareiškėjo (įtariamojo) – G. A. skundu dėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-07-10 nutarties medžiagoje Nr. S-384-926-2013 pagal įtariamojo G. A. skundą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės siųsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl skundo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.