Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio išsilavinimo, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, teistam, kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. jis, sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, nepertraukiamos eigos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, 2008 m. liepos 1 d. apie 14.30 val., prie A. Kavoliuko g. 20 namo, Vilniuje, mojuodamas peiliu grasino praeiviams V. U. ir J. J. juos papjauti bei sužaloti.

Be to, A. N., sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, nepertraukiamos eigos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, 2008 m. rugsėjo 5 d. apie 20.10 val. (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į nukentėjusiosios G. D. butą, pagrobė jai priklausantį turtą – 570 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“, su jame buvusia 5 Lt vertės „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele, taip padarydamas nukentėjusiajai G. D. 575 Lt turtinę žalą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. U. paaiškino, kad 2008 m. liepos 1 d. jis ėjo iš buto (duomenys neskelbtini). Iš paskos ėjo jaunuolis vardu J., kuris nešėsi maisto produktus. Jis buvo greta Kavoliuko g. 20 namo, kuomet išgirdo, kaip A. N. garsiai pasakė „norit, aš jus visus užmušiu, papjausiu, nudursiu“. Jis atsisuko ir pamatė, kad A. N. rankose yra peilis. Peilio geležtė buvo apie 8-10 centimetrų ilgio. A. N. peilį laikė iškeltoje ir pel alkūnę sulenktoje rankoje, geležtė buvo nukreipta žemyn. Tuomet jis išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną, surinko policijos nuovados pareigūno numerį ir paprašė pagalbos. Lygiai po 3 minučių automobiliu atvažiavo policijos pareigūnas, o A. N. pabėgo.

Nukentėjusiajai G. D. nedalyvaujant teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, teismas posėdyje perskaitė jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. 2008 m. rugsėjo 24 d. apklausta kaip liudytoja G. D. parodė, kad 2008 m. rugsėjo 5 d. apie 20 val. ji trumpam išėjo iš tuo metu nuomojamo buto (duomenys neskelbtini). Išeidama neužrakino buto durų. Grįžusi apie 20.10 val. bute rado sėdintį kaimyną iš to paties namo ketvirto aukšto A. N.. Apsižiūrėjusi pastebėjo, kad nebėra jos mobiliojo ryšio telefono, kurį buvo palikusi kambaryje ant stalo. Kai tai pastebėjo, A. N. jau buvo išėjęs. Prarastas telefonas buvo „Nokia 6300“, 570 Lt vertės, jame buvo „Tele 2 Pildyk“ kortelė, 5 Lt vertės. Iš viso padaryta 575 Lt turtinė žala (b. l. 64).

Liudytojui J. J. nedalyvaujant teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, teismas posėdyje perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. 2008 m. rugpjūčio 12 d. apklaustas kaip liudytojas J. J. parodė, kad 2008 m. liepos 1 d. apie 14 val. jis ėjo po darbo namo. Priėjęs prie namų, pamatė du vyrus, kurių vienas šaukė ant kito. Priėjus arčiau, vyras, kuris šaukė, pradėjo jam grasinti, kad užmuš, papjaus ir išsitraukė peilį. Vyras grasindamas keikėsi. Kitas vyras, kuriam buvo grasinama, iškvietė policiją. Išgirdęs apie policiją, grasinęs vyras įsidėjo peilį į rankinę ir pabėgo. Tas vyras, kuris grasino, jam yra pažįstamas iš matymo, tai – A. N. (b. l. 55).

Liudytojai O. Š. nedalyvaujant teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, teismas posėdyje perskaitė jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. 2008 m. lapkričio 10 d. apklausta kaip liudytoja O. Š. parodė, kad A. N. yra jos brolis, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau kasdien lankosi pas ją namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kiek jai žinoma, brolis mobiliojo ryšio telefono neturėjo, tačiau jau keletą dienų jai skambina iš numerio (duomenys neskelbtini). Iš kur jis gavo telefono aparatą, ji nežino. 2008 m. vasarą, tikslaus laiko nepamena, ji buvo darbe, ir pas ją atbėgo pusseserė N. C., kuri pasakė, jog A. N. namo kieme peiliu užpuolė pašalinius asmenis. Smulkesnių įvykio aplinkybių ji nežino, nes pati įvykio nematė ir nesigilino, tiesiog patarė kviesti policiją. Iš kur brolis gavo peilį, nežino. Jai žinoma, kad paprastai brolis su savimi nešiojasi peilį, kurio geležtė apie 20 centimetrų ilgio. Kartais ji brolio paklausdavo, kam jam reikalingas peilis, brolis atsakydavo, kad peilis reikalingas bendravimui su ateiviais. Būna, kad brolis kalba pats su savimi, tačiau sako, jog bendrauja su ateiviais. A. N. ne kartą jai yra grasinęs, kad, jei ji neduos valgyti, tai ją kartu su jos dukra nužudys (b. l. 56-57).

Šiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad A. N. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009 m. gegužės 21 d. – birželio 23 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-175 konstatuota, kad A. N. nuo 1999 metų serga lėtiniu progresuojančiu paichikos sutrikimu – šizofrenija. Klinikoje vyravo klausos pseudohaliucinacijos, santykio, poveikio, terapijos kliedesiai, asocialus elgesys. Liga įgavo nepertraukiamą eigą, greitai progresavo mąstymo, emocijų, valios sutrikimai, socialinė ir darbinė dezadaptacija, tiriamasis epizodiškai piktnaudžiauja narkotikais, alkoholiu. Nuo 2002 metų išryškėjo organinio psichosindromo klinika, nustatyta galvos smegenų frontalinių skilčių atrofija, kas pakeitė šizofrenijos klinikinį vaizdą. Šiuo metu klinikoje vyrauja specifiniai šizofrenijai būdingi mąstymo, emocijų bei valios sutrikimai, autistiškumas, kritikos ligai nebuvimas, socialinė ir darbinė dezadaptacija. A. N. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, nepertraukiama eiga bei potrauminis sindromas su frontalinių galvos smegenų sričių atrofija. Tiriamasis yra nekritiškas savo ligai, nevartojo palaikomojo gydymo, piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis ir alkoholiu, buvę dažnos hospitalizacijos dėl ligos paūmėjimų ilgos, sutrikimas rezistentiškas gydymui, tiriamojo elgesys pilnai priklauso nuo vyraujančių kliedesių ir haliucinacijų turinio. A. N. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, nepertraukiamos eigos. A. N. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu negalėjo suvokti savo veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. A. N. šiuo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, nepertraukiamos eigos. A. N. gebėjimas dalyvauti teismo posėdyje, suprasti savo ir su juo atliekamų veiksmų esmę pilnai priklauso nuo tuometinės jo psichikos sveikatos būsenos. A. N. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Apklaustas teismo posėdyje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertas R. A. paaiškino, kad ambulatorinis stebėjimas A. N. yra neefektyvus, nes pats pacientas yra nekritiškas savo atžvilgiu. A. N. reikalingas stebėjimas stacionare bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 17 straipsnį, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Teismas laiko neabejotinai įrodyta, kad A. N. yra tiek medicininis, tiek juridinis nepakaltinamumo kriterijai, todėl baudžiamojo kodekso uždraustų veikų padarymo metu jis buvo nepakaltinamas. Pagal BK 17 straipsnio 2 dalį, asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Atsižvelgdamas į ekspertų komisijos išvadas ir byloje surinktus įrodymus apie A. N. socialinį pavojingumą (jo elgesys pilnai priklauso nuo vyraujančių kliedesių ir haliucinacijų turinio, nuolat su savimi nešiojasi peilį, kuriuo grasina kitiems asmenims), padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, teismas laiko, kad A. N. skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Šioje byloje nukentėjusioji G. D. pareiškė 575 Lt civilinį ieškinį A. N. dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis numato, kad baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims turi teisę asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos dėl nusikalstamos veikos. Tačiau nutartyje aptartais įrodymais nustatyta, kad A. N. veikų darymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Pagal baudžiamojo įstatymo prasmę ir susiklosčiusią teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-401/2008 ir kt.) tokiais atvejais pareikštas civilinis ieškinys, pritaikius Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą, paliekamas nenagrinėtu, neužkertant kelio civiliniam ieškovui pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais.

nutarė:

A. N., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje būnant nepakaltinamu, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nukentėjusiosios G. D. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.