- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-03-12
- Bylos Nr.
- e1-1574-1132/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03049-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Kaltinamasis
- R. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ picų kepėja, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. D. 2024 m. rugpjūčio 30 d., apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus tuo, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš šalutinio kelio – (duomenys neskelbtini) sukdama į kairę, į pagrindinį kelią – į (duomenys neskelbtini), nedavė kelio tiesiai pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. M. ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio A. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamoji R. D., pranešus jai apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir apklausus ją įtariamąja, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d., apie 10.00 val., su priklausančiu automobiliu „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini), šalutiniu keliu, sukdama į (duomenys neskelbtini), tolumoje pastebėjo automobilį, kaip vėliau paaiškėjo, „Audi“, valstybinio numerio nežino. Pažiūrėjo į sankirtoje stovėjusį veidrodį, automobilis buvo tolokai, todėl suko į (duomenys neskelbtini), tik įsukus pajuto smūgį į keleivio pusės dureles. Nuo smūgio išsiskleidė oro pagalvės. Patyrė didelį išgąstį, po to atvyko greitoji pagalba ir policija. Tiek ją, tiek jaunuolį, kuris vairavo „Audi“ automobilį, išvežė į Kauno klinikas, kur po apžiūros buvo išleista, nes kūno sužalojimų nebuvo. Supranta, kad šio eismo įvykio metu ji yra kalta, nes važiuodama šalutiniu keliu nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Dėl to labai išgyvena, nuoširdžiai gailisi, tai buvo pirmas toks eismo įvykis (b. l. 61–62, 69–71).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d., apie 10.00 val., mamai D. M. priklausančiu automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Kelio danga buvo sausa, buvo šviesu, šilta, švietė saulė, kelio danga asfaltuota. Važiuojant (duomenys neskelbtini), pagrindiniu keliu, iš (duomenys neskelbtini), kaip vėliau paaiškėjo, automobilis „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), suko į kairę pusę link (duomenys neskelbtini), nesitikėjo, kad minėtas automobilis suks jį nepraleidus, nes važiavo pagrindiniu keliu. Tik minėtam automobiliui įsukus į (duomenys neskelbtini), nespėjo sustabdyti savo automobilio ir trenkėsi į dešinę pusę automobiliui „Opel Meriva“. Nuo smūgio išsiskleidė oro pagalvės, matomų sužalojimų nepatyrė. išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie „Opel Meriva“ automobilio, pamatė, kad vairuotoja moteris, kuri matėsi, kad yra išsigandusi. Vėliau ji paskambino „112“, atvyko greitoji pagalba, kur medikai apžiūrėjo jį ir moterį ir juos išvežė į Kauno klinikas. Jis kelias dienas gulėjo Kauno klinikose, nes nustatė stuburo kaklo slankstelio panirimą. Yra informuotas, kad šio eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir jis gali kreiptis dėl žalos kompensavimo į draudimo bendrovę, į kurią ir kreipėsi. Mano, draudimo bendrovė atlygins patirtą žalą, pats civilinio ieškinio nereikš. Vairuotojui dėl šio įvykusio eismo įvykio pretenzijų neturi (b. l. 97–101).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios R. D. visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, kaltinamosios kaltę įrodo ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:
2025 m. sausio 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus raštas, iš kurio nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriuje atliekamas eismo įvykio ROIK (duomenys neskelbtini) tyrimas. 2024 m. liepos 10 d., apie 10 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje susidūrė automobiliai „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas R. D. ir „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. M., kuris po įvykio buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad eismo įvykio metu A. M. padarytas sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Medžiagoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, todėl būtina pradėti ikiteisminį tyrimą. Pagal kompetenciją tolimesniam tyrimui siunčia medžiagą ROIK (duomenys neskelbtini) (b. l. 6);
2024 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjo D. R. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio aplinkybių, iš kurio nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d., apie 10.33 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), į automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Praneša automobilio „Opel“ vairuotoja, nesutaria dėl kaltės. Atvykus nurodytu adresu rastos transporto priemonės – lengvasis automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo A. M. bei lengvasis automobilis „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. D.. Lengvojo automobilio „Audi A4“ vairuotojas A. M. dėl eismo įvykio paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d., maždaug apie 10 val. vairavo „Audi A4“ raudonos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį D. M., mamai. Važiavo (duomenys neskelbtini), tiesiai link (duomenys neskelbtini). Danga buvo sausa, oro sąlygos šiltos, saulėta, važiuojamoji kelio dalis iš abiejų pusių asfaltuota. Važiavo namo iš (duomenys neskelbtini). Važiuodamas (duomenys neskelbtini), greičio neviršijo, važiavo apie 45–48 km/val. Važiuojant pagrindiniu keliu iš šalutinio (A. M. iš kairės pusės) išvažiavo „Opel Meriva“, kurio valstybinių numerių nepamena. Bandydamas išvengti susidūrimo, vairą suko į priešingą pusę, tačiau paspausti stabdžio pedalo nespėjo. Lengvojo automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja R. D. dėl eismo įvykio paaiškino, kad šių metų rugpjūčio 30 d., apie 10.40 val. važiuodama iš (duomenys neskelbtini), sustojo pasižiūrėti į kairę ir dešinę puses. Įsijungus pirmą pavarą pažiūrėjo į veidrodį ir pamatė raudoną automobilį, bet šis dar buvo toli, tada pajudėjo iš vietos sukdama į kairę ir pajuto stiprų smūgį. Atsidūrė už kelių metrų. Važiavo iš šalutinio kelio, vairavo „Opel Meriva“, (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jai pačiai. Atliekant pirminius veiksmus įvykio vietoje, subraižyta eismo įvykio schema, atlikti matavimai, padarytos fotonuotraukos, paimti rašytiniai eismo įvykio dalyvių paaiškinimai. Patikrinus lengvųjų transporto priemonių vairuotojų blaivumus, nustatyta, kad abu vairuotojai yra blaivūs. Medikų pagalba buvo reikalinga, atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada, A. M. medikai išsivežė dėl nusiskundimų skausmu rankos srityje, o R. D. išsivežė dėl patirto streso ir šoko. Abu asmenys pristatyti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikas, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus pabendrauti su iš eismo įvykio pristatytais asmenimis ir pabendravus su gydytojais, šie paaiškino, kad A. M. šiuo metu yra nustatytas dilbio raumens patempimas/sumušimas, toliau bus daromi tolimesni tyrimai, tokie kaip krūtinės švietimas, medicininis dokumentų išrašas bus pateiktas tik vėliau, asmuo bus guldomas į ligoninę stebėjimui dėl sveikatos pakitimų. Taip pat gydytojai paaiškino, kad R. D. nenukentėjo, sumušimų ar patempimų nenustatyta, moteris buvo streso būsenoje (b. l. 7–8);
2024 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad atvykus nurodytu adresu, matoma (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gatvių sankryža. Važiuojamoji kelio dalis, kurios priešingų krypčių srautai skiriami horizontaliuoju kelio žymėjimu Nr. „1.1 siaura ištisinė linija“ bei Nr. „1.6 artėjimo linija“. Matomos dvi eismo juostos, kur abiem kryptimis skirta po vieną eismo juostą. Žvelgiant nuo važiuojamosios kelio dalies ties (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje matomas stovintis pilkos spalvos lengvasis automobilis „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis 5 durų, hečbekas. Automobilio priekinė dalis nukreipta kryptimi link (duomenys neskelbtini). Už šio automobilio, taip pat kairėje pusėje, matomas lengvasis automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis 5 durų, universalas. Už šių automobilių matoma (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nereguliuojamą sankryžą. Sankryžoje matomi kelio ženklai Nr. „203 Duoti kelią“ ir ženklas Nr. „542 Riboto greičio zona“. Kelio danga – asfaltbetonis, sausa, šviesus paros metas. Vizualiai matoma, kad abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai apgadinti. Įvykio vietoje matomos abiejų transporto priemonių detalės. Nubraižyta eismo įvykio vietos schema (b. l. 10);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad A. M. po eismo įvykio 2024 m. rugpjūčio 30 d. nustatytas stuburo kaklinės dalies I-o slankstelio panirimas. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl kaklo slankstelio panirimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 18–20).
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-648/2019).
BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta norma yra blanketinė. Nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. Kaltinamoji R. D. kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus.
Pagal kelių eismo taisyklių 154 punkto nuostatas, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamosios, nukentėjusiojo parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji R. D. įvykdė jai inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamosios R. D. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, ji savo kaltę pripažino, apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d., apie 10.00 val., su priklausančiu automobiliu „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini), šalutiniu keliu, sukdama į (duomenys neskelbtini), tolumoje pastebėjo automobilį. Pažiūrėjo į sankirtoje stovėjusį veidrodį, automobilis buvo tolokai, todėl suko į (duomenys neskelbtini), tik įsukus pajuto smūgį į keleivio pusės dureles. Nuo smūgio išsiskleidė oro pagalvės. Supranta, kad šio eismo įvykio metu ji yra kalta, nes važiuodama šalutiniu keliu nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d., apie 10.00 val., mamai D. M. priklausančiu automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Kelio danga buvo sausa, buvo šviesu, šilta, švietė saulė, kelio danga asfaltuota. Važiuojant (duomenys neskelbtini), pagrindiniu keliu, iš (duomenys neskelbtini) automobilis „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), suko į kairę pusę link (duomenys neskelbtini), nesitikėjo, kad minėtas automobilis suks jį nepraleidus, nes važiavo pagrindiniu keliu. Tik minėtam automobiliui įsukus į (duomenys neskelbtini), nespėjo sustabdyti savo automobilio ir trenkėsi į dešinę pusę automobiliui „Opel Meriva“. Tuo tarpu specialisto išvada patvirtina, kad A. M. po eismo įvykio 2024 m. rugpjūčio 30 d. nustatytas stuburo kaklinės dalies I-o slankstelio panirimas. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl kaklo slankstelio panirimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad R. D. vairuodama automobilį, sukdama iš šalutinio kelio į pagrindinį kelą nepraleido pagrindiniu keliu atvažiuojančios transporto priemonės, taip sukeldama eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jeigu kaltinamoji būtų buvusi pakankamai atidi ir rūpestinga, važiuodama šalutiniu keliu, pamačiusi, kad pagrindiniu keliu atvažiuoja transporto priemonė, tinkamai įvertinusi kitos transporto priemonės greitį, atstumą ir praleidusi pagrindiniu keliu atvažiuojančią transporto priemonę, tai eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Taigi, kaltinamosios R. D. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms – A. M. nesunkiam sveikatos sutrikdymui – atsirasti, todėl tarp R. D. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Kaltinamoji R. D. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, nusikalstamo nerūpestingumo forma, nenumatė, kad nesiimdama visų atsargumo priemonių ir išvažiuodama iš šalutinio kelio, prieš tai nepraleidusi pagrindiniu keliu atvažiuojančios transporto priemonės, tinkamai neįvertinusi atvažiuojančios transporto priemonės greičio, atstumo, gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio žmonės gali būti sužeisti, tačiau ji, kaip automobilio vairuotoja, pagal esamas aplinkybes turėjo ir galėjo tai numatyti.
R. D. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.), kadangi ji 2024 m. rugpjūčio 30 d., apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus tuo, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš šalutinio kelio – (duomenys neskelbtini) sukdama į kairę, į pagrindinį kelią – į (duomenys neskelbtini), nedavė kelio tiesiai pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. M. ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio A. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau – ir Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d.
Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi nauja BK 281 straipsnio 1 dalies sankcija papildyta naujomis alternatyviomis bausmėmis – viešaisiais darbais ir laisvės apribojimu, darytina išvada, kad nauja BK 281 straipsnio 1 dalies redakcija šiuo atveju švelnina kaltinamosios teisinę padėtį, todėl nusikalstama veika perkvalifikuotina į BK 281 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.).
Kaltinamosios R. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Prokuroras savo pareiškime siūlo kaltinamajai R. D. už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Nustatyti pareigą dalyvauti elgesio keitimo programoje, t. y. išklausyti visą programos kursą (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) ir įpareigoti dirbti (tęsti darbą), o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje.
Kaltinamoji neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su tokia siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 92–93), todėl esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Skiriant kaltinamajai R. D. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas neatsargus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – veika padaryta dėl neatsargumo, nusikalstamo nerūpestingumo forma, materiali nusikaltimo sudėtis; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl neatsakingo požiūrio į eismo saugumą; į kaltinamosios asmenybę ir socialinį statusą, – neteista (b. l. 83–84), bausta administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 85–87), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašyta (b. l. 73, 76), į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje (straipsnio redakcija įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.). numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Kaltinamoji neišreiškė sutikimo dėl viešųjų darbų atlikimo, todėl ši bausmės rūšis jai neskirtina. Kaltinamoji neteista, nusikalto pirmą kartą, todėl jai neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Kaltinamoji sutiko atlikti laisvės apribojimo bausmę, pagrindo skirti kitokią bausmę ar skirti mažesnį jos dydį nei prašo prokuroras, nėra, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajai skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į veikos pavojingumą ir rūšį, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamajai intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos kaltinamoji įpareigotina laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė bei įpareigojimai, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, veikos padarymo aplinkybes ir pobūdį, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajai skirtina galutinė sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant R. D. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajai R. D. kardomoji priemonė iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
R. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.), ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. D. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. D. sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. D. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti R. D., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos, atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną.
Kaltinamajai R. D. kardomosios priemonės iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neskirti.
R. D. išaiškinti, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.