Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, dalyvaujant ieškovei I. J., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui D. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui V. J., išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė

Ieškovė I. J. pateikė teismui ieškinį atsakovui V. J., išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, prašydama nutraukti su atsakovu 2007-10-20 sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę; nepilnametės dukters M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 500 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės; nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovė nurodė, kad gyvenat santuokoje tarpusavio nesutarimų dėl problemų ir jų sprendimo būdų, bendro ūkio vedimo buvo nuo pat pradžių, atsakovas dažnai girtavo, nenakvodavo namie, po dukters gimimo nepasikeitė, praleidinėdavo laiką su neaiškios reputacijos asmenimis, 2010 m. buvo pasodintas į Pravieniškių pataisos namus, keletą kartų teistas. Tuo metu ieškovė viena augino ir išlaidė vaiką, įstojo mokytis į Pasieniečių mokyklą. Grįžus atsakovui iš kalėjimo gyvenimas iš esmės nepasikeitė, atsakovas vėl pradėjo girtuokliauti, dėl to šeimoje nuolat kildavo konfliktai, ieškovė su dukra ne kartą turėjo nakvoti pas tėvus, situacija buvo pagerėjusi tik trumpam, atsakovui pradėjus dirbti, o po 2013 m. vasarį kilusio konflikto ieškovė visam laikui išėjo gyventi pas tėvus, nes atsakovas dažnai ateidavo girtas, keldavo skandalus, elgdavosi agresyviai, prieš ieškovę naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, dėl ko buvo kviečiama policija, finansiškai neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, toks elgesys darė žalą vaiko psichinei sveikatai ir besiformuojančiam požiūriui į normalius vyro ir moters santykius šeimoje. Kadangi santuoka negrįžtamai iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovė prašė nutraukti santuoką, nenustatyti termino susitaikyti. Ieškovė prašė nustatyti šalių nepilnametės dukters M. J. gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi toks yra dukters noras, su ja vaikui sudarytos sveikos ir saugios gyvenimo ir vystymosi sąlygos, dukra yra prie motinos prisirišusi, su atsakovu bendravimas minimalus. Ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, suteikiant jam teisę pasiimti vaiką prieš tai pranešus ieškovei, kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, taip pat katalikiškų ir kitų svarbių švenčių dienomis. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kadangi vaikui išlaikyti per mėnesį būtina apie 1000-1400 Lt. Nurodė, kad jokio bendro nekilnojamojo ar kilnojamojo turto santuokoje su atsakovu neįgijo, kreditorių neturi, apie atsakovo kreditorius jai nėra žinoma, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, prašė palikti santuokinę pavardę.

Atsakovas V. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 57).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad palaiko ieškovės reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymo, išlaikymo priteisimo, taip pat dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė I. J. ir atsakovas V. J. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters M. J. (b.l. 10, 14).

LR CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Pagal 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civiliniame įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama, kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose pažeidimas iš esmės. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, reikalaujančių sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, pažeidimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindas taikyti CK 3.60 str. 1 d. gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju išklausius ieškovės paaiškinimus bei ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo V. J. kaltės, kadangi jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, santuokos iširimą lėmė nuo atsakovo priklausančios priežastys bei veiksniai: atsakovas iš esmės pažeidė neturtines sutuoktinio pareigas būti ieškovei lojaliu, ją gerbti, rūpintis, mylėti, remti ir palaikyti, kaip paaiškino ieškovė, vartojo prieš sutuoktinę tiek psichinį, tiek fizinį smurtą, ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu, dėl ko tapdavo agresyvus ir konfliktiškas, nesirūpino šeima ir nevykdė jam tenkančių pareigų, neteikė dukrai išlaikymo, nerodė ir nerodo jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, atsakovas keletą kartų buvo baustas, teistas, jam taip pat buvo pareikšti įtarimai dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą po 2013 m. vasarį įvykusio konflikto su ieškove, po kurio, kaip paaiškino ieškovė, ji su nepilnamete dukterimi persikėlė gyventi pas savo tėvus ir sutuoktiniai nustojo kartu gyventi (b.l. 34-36). Visos šios aplinkybės, kuriomis abejoti teismas neturi pagrindo ir kurių atsakovas nepaneigė, sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas nepaneigė įstatyminės prezumpcijos, kad žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu, nesirūpinimas šeima, taip pat nuteisimas už tyčinį nusikaltimą ir kt. suponuoja sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kadangi ieškovė prašė nustatyti nepilnametės dukters M. J. gyvenamąją vietą su ja, prieštaravimo dėl tokio reikalavimo iš atsakovo pusės negauta, po faktinio sutuoktinių gyvenimo skyrium iki šiol nepilnametis vaikas gyvena būtent su motina, yra jos prižiūrimas, auginamas ir išlaikomas, kaip paaiškino ieškovė, vaikas su tėvu retai palaiko ryšį ir beveik nebendrauja, atsakovas nerodo iniciatyvos rūpintis dukterimi, o taip pat atsižvelgiant į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, nepilnametės M. J. gyvenamoji vieta nustatytina su motina I. J..

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą jų nepilnamečiam vaikui M. J. periodinėmis išmokomis po 500 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teismas šį ieškovės reikalavimą tenkina iš dalies.

Teismas pažymi, kad pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sąlygos. Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Vertinant nepilnametės M. J. poreikius nustatyta, kad jai šiuo metu yra beveik (duomenys neskelbtini) metai, ji mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos priešmokyklinėje grupėje (b.l. 50). Kaip paaiškino ieškovė ir kaip matyti iš jos pateiktų rašytinių įrodymų (b.l. 44, 51-54), M. J. poreikiai yra įvairiapusiai, neapsiriboja vien tik maitinimu, kuriam, kaip paaiškino ieškovė, kas mėnesį išleidžiama apie 300 Lt, aprangos, kuriai kas mėnesį išleidžiama apie 200 Lt, taip pat būsto, kurio išlaikymui kas mėnesį išleidžiama vienam asmeniui apie 150 Lt, užtikrinimu, tačiau apima ir būtinų lavinimuisi daiktų, paslaugų ir priemonių įsigijimą (kanceliarinių prekių, pramogų, kelionių, lankomų smuiko pamokų), būtinumą pirkti vaistus, kai vaikas serga, higienos priemones ir pan. Tokiu būdu matyti, kad nepilnametės dukters M. J. poreikiams patenkinti per mėnesį būtina vidutiniškai 1000 Lt-1400 Lt.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovė I. J. nuo 2012-02-12 dirba (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu gauna apie (duomenys neskelbtini) Lt dydžio darbo užmokestį, atskaičius mokesčius (b.l. 11), nuosavybės teise jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (b.l. 12-13, 29-30).

Kaip matyti byloje esančių rašytinių įrodymų, VSDFV duomenimis atsakovas V. J. iki 2013 m. gegužės mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu niekur nedirba (b.l. 31), jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b.l. 32-33). Kita vertus, aplinkybė, kad atsakovas neturi darbo, nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukterį vykdymo, juo labiau, kad jis yra jaunas, darbingo amžiaus, darbingas, byloje nėra jokių duomenų apie galimas jo sveikatos problemas, nedarbingumą ir pan., kas neleistų jam dirbti ar kitas trukdančias susirasti darbą priežastis, nėra duomenų apie kitų išlaikytinių, kreditorinių įsiskolinimų turėjimą, todėl darytina išvada, kad atsakovas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką (LAT 2008-05-26 nutartis c.b. A.L. v V.K., Nr. 3K-3-303/2008; LAT 2009-04-27 nutartis c.b. V.K. v A.B., Nr. 3K-3-189/2009; LAT 2009-12-22 nutartis c.b. I.V. v A.V., Nr. 3K-3-596/2009 ir kt.).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 500 Lt vaiko išlaikymą per mėnesį ir teismas tenkina šį reikalavimą iš dalies, įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius, atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, jų skirtingumą, tai, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog priteisinat išlaikymą būtiniems nepilnamečio vaikos poreikiams patenkinti, minimalios mėnesinės algos dydis laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, o atsakovas, skirtingai nuo ieškovės, šiuo metu niekur nedirba. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų objektyvų pagrindą dar labiau nukrypti nuo orientacinio dydžio ar teigti, kad atsakovas negalėtų teikti tokio išlaikymo. Pats atsakovas tokių aplinkybių nenurodė, jokių įrodymų bei savo pozicijos pareikšto ieškinio atžvilgiu nepareiškė, į teismo posėdį, kuriame inter alia sprendžiamas išlaikymo jo vaikui klausimas, neatvyko, tuo tarpu abejonės dėl atsakovo tikrosios turtinės padėties aiškinamos nepilnamečio vaiko naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, patiriamų išlaidų ir pan., teismas ją turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (LAT 2004 m. balandžio 19 d. nutartis c.b. D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Kadangi CK 3.185 str. 1 d. yra įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.), todėl teismas skiria kartu su nepilnamete M. J. gyvenančią jos motiną I. J. gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) (CK 3.185 str., 3.190 str.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Teismas iš esmės tenkina ieškovės reikalavimą dėl jos ieškinyje nurodytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.170 str., 3.175 str.), ją kiek patikslindamas, kadangi ji yra optimali, protinga, atsižvelgiant į dabartinį nepilnamečio vaiko amžių, atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, pastovaus bendravimo ir ryšio su vaiku nebuvimą, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, ieškovės paaiškinimus dėl ankstesnio, šalims nustojus kartu gyventi atsakovo bendravimo su vaiku dažnumo, pobūdžio (atsakovas dukterimi nesirūpina, su dukra buvo susitikęs tik porą kartų, kartais bendraujama telefonu, nors vaikas norėtų daugiau bendrauti su tėvu ir ieškovė tam neprieštarautų). Tokiu būdu atsakovui suteikiama teisė paimti vaiką iš gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val., o kitomis dienomis – iš anksto pranešus ir suderinus su ieškove, taip pat katalikiškų ir kitų švenčių, t.y. Šv.Kalėdų, Šv.Vėlykų, vaiko ir tėvo gimtadienių dienomis. Teismas pažymi, kad pasikeitus faktinėms aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, ji gali būti vėliau peržiūrėta ir pakeista pagal ieškovės ar atsakovo ieškinį ar šalių susitarimu.

Dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo

Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro bei VĮ „Registra“ duomenų, ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi (b.l. 29-30, 32-33), ieškovė patvirtintino, kad nei bendrų su atsakovu, nei asmeninių kreditorių neturi, duomenų apie atsakovo kreditorius teismas neturi.

Dėl pavardžių

LR CK 3.69 str. numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškiniu ieškovė prašė jai po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę - J., ir teismas neturi pagrindo netenkinti tokio ieškovės reikalavimo. Atsakovas nenurodė, kokia pavardė jam paliktina, todėl jam paliktina dabartinė pavardė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (b.l. 2), todėl patenkinus ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir teigiamai išsprendus kitus jos reikalavimus, iš atsakovo ieškovei priteistina 144 Lt bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 156 Lt bylinėjimosi išlaidų: 144 Lt už turtinio pobūdžio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, o taip pat 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str., 82 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 96, 259, 263, 265, 307 straipsniais

nusprendė:

Ieškovės I. J. ieškinį atsakovui V. J., išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp ieškovės I. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)), sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo V. J. kaltės.

Nepilnametės dukters M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. J..

Priteisti iš atsakovo V. J. nepilnametės dukters M. J. išlaikymui po 400 Lt (keturis šimtus litų) periodinėmis išmokomis, mokamomis per mėnesį, nuo ieškinio teismo pateikimo dienos, t.y. 2013-09-02 iki vaiko pilnametystės. Teismo priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Indeksaciją vykdo teismo sprendimą realiai vykdantys subjektai. Nepilnametės M. J. išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) paskirti motiną I. J..

Nustatyti tokią atsakovo V. J. bendravimo su nepilnamete dukterimi M. J. tvarką:

atsakovas turi teisę pasiimti dukterį M. J. iš vaiko gyvenamosios vietos, apie tai pranešęs prieš dvi dienas ieškovei I. J., kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val., ir pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val.atsakovui pageidaujant išvežti vaiką atostogauti ar ilgesniam, nei vienos dienos laikotarpiui nenumatytomis kas antro savaitgalio dienomis, jis privalo apie tai iš anksto informuoti ieškovę I. J. ir gauti jos sutikimą.atsakovas turi teisę pasiimti dukterį M. J. katalikiškų ir kitų svarbių švenčių dienomis, t.y. per Šv. Kalėdas, Šv.Vėlykas, vaiko gimtadienį, savo gimtadienį, iš anksto apie tai pranešęs ieškovei I. J. ir su ja suderinęs.bendravimo su nepilnamete dukterimi M. J. metu atsakovas privalo užtikrinti vaiko poilsį, saugią aplinką, tinkamą mitybą ir dienos režimą, pasibaigus bendravimui vaiką pristatyti į jo gyvenamąją vietą.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. J. palikti santuokinę pavardę „J.“, o atsakovui V. J. pavardę – J..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. J. ieškovei I. J. 144 (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų, o į valstybės biudžetą – 156 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.