Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkė S. J., skolininkės sutuoktinis L. J., antstolis Dalius Traigys.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjos (išieškotojos) pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, apie paskirtą teismo posėdį pranešant suinteresuotiems asmenims.

5. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

6. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.

7. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

8. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

9. Iš pareiškėjos pareiškimo ir jo priedų, taip pat antstolio Daliaus Traigio teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0241/10/01418 medžiagos nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdo skolos išieškojimą iš skolininkės S. J. trečios eilės išieškotojos SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vykdomąjį dokumentą Nr. 1302177-0. Antstolis nustatė, kad skolininkė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su L. J.. Vedybų sutarčių registro duomenimis, skolininkė ir jo sutuoktinis nėra sudarę vedybų sutarties. Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, antstolis 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymu dėl turtinių teisių arešto Nr. 54 241 2019 05 14 1418 areštavo skolininkei priklausančias pinigines lėšas jos sutuoktinio gaunamose pajamose. 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymu dėl informacijos ir sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu pateikimo Nr. SKDP 241 2019 05 14 1418, antstolis pasiūlė skolininkei ir jos sutuoktiniui per dvidešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos arba kitų dokumentų, kuriais taikomi apribojimai, surašymo dienos, pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Minėtas antstolio patvarkymas skolininkei ir jos sutuoktiniui buvo išsiųsti 2019 m. gegužės 14 d. jų deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Antstolis, negavęs sutikimo dėl turto dalies nustatymo, 2020 m. liepos 27 d. pakartotiniu Patvarkymu pareiškėjai SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo.

10. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkei pačiai nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkė (ir jos sutuoktinis) šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

11. Kaip minėta, vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis).

12. Nustatyta, kad santuoka tarp S. J. ir L. J. sudaryta (duomenys neskelbtini); vedybų sutartis, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, nesudaryta. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skolininkas su sutuoktine santuokos nėra nutraukę. Nesant sudarytos vedybų sutarties bei nesant nutrauktai santuokai, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

13. Turtas, kuriame galima nustatyti skolininkės dalį – skolininkės sutuoktinio pajamos, gaunamos iš jo darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių, kad gaunamos ar turimos piniginės lėšos yra S. J. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta.

14. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

15. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

17. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

18. Teismas neturi duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir/ar kitas ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad skolininkė ir L. J. yra sutuoktiniai, kurie vedybų sutarties nėra sudarę, skolininkė turto, kurio pakaktų skolai sumokėti neturi, o suinteresuotas asmuo L. J. gauna nuolatinę išmoką iš VSDFV Vilniaus skyriaus pensijų skyriaus 4-tojo poskyrio, todėl pajamos, gaunamos iš jo darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra bendroji jungtinė sutuoktinių S. J. ir L. J. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininkės ir jos sutuoktinio dalys yra lygios. Duomenų, liudijančių, kad skolininkė S. J. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0241/10/01418, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos SĮ „Susisiekimo paslaugos“ prašymą ir nustato, kad skolininkei S. J. priklauso ½ dalis skolininkės sutuoktinio L. J. pajamų, gaunamų iš jo darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 ir 667 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjos Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ prašymą dėl skolininkės turto dalies nustatymo.

Nustatyti, kad skolininkei S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ jos sutuoktinio L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš jo darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Daliui Traigiui vykdomąją bylą Nr. 0241/10/01418.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.