Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotajai atstovei K. Š. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini“ vadovu, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį, o būtent – apie tai, kad ši bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir 2023 m. spalio 2 d. turi susidariusią mokestinę nepriemoką (49 464,15 Eur), nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 8 d. atsiskaitinėjo su prekių ir paslaugų teikėjais (A. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. K., MB „(duomenys neskelbtini)“) ir neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos teises (toliau – ir VMI).

Šiais savo veiksmais A. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta, jog kitiems sąskaitas apmokėdavo dalimis, o VMI nemokėjo, labai gailisi, kad taip viskas įvyko, bet neturėjo kitos išeities, pripažįsta, jog yra kaltas, kad visko nesužiūrėjo. Prašo skirti kuo mažesnę baudą (administracinę nuobaudą) ir išdėstyti jos mokėjimą dalimis ilgesniam laikotarpiui. Dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo transporto vežėjas, o jis buvo šios bendrovės vadovas. Viskas pradėjo blogėti tuomet, kai sumažėjo krovinių ir logistika sumažino įkainius, t. y. bendrovės finansinė padėtis 2022 m. vasarą dar kaip ir gerėjo, bet nuo 2022 metų rudens prasidėjo sunkumai. Įsiskolinimai susidarė dėl gėdimų, nes buvo nauji vilkikai ir naudoti be garantijos, buvo daug remontų, reikėjo keisti padangas. Be to, logistika pradėjo prašyti grąžinti naujus vilkikus, kadangi bendrovė juos pirko pagal išperkamąją nuomą ir galiausiai jie pasiėmė visus vilkikus, kuriuos jie (UAB „(duomenys neskelbtini)“) sutvarkė, t. y. nebeliko transporto, liko tik skolos. Įsiskolinimai buvo ir VMI, jis žinojo apie turimą skolą VMI, kurie ir raginimus rašė, ir jam skambino. Dėl susidariusių įsiskolinimų VMI, administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo sąskaitas už paslaugas logistikai, o jie „sudengdavo“. Pavyzdžiui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokėti už vilkikus įmokas logistikai, tai bendrovė ir išrašydavo sąskaitas už 10 000 Eur, logistika padengia už vilkikus, priekabų nuomą, o kas lieka, tą tik ir išmoka. Kita vertus, kai viskas pradėjo blogėti, to likučio, kur likdavo išmokėti, jo tiesiog neužtekdavo nei kurui, nei vairuotojams, nei mokesčiams sumokėti. Jam atrodo, kad bendrovės buhalterija bandė pildyti prašymą, jog būtų susitarta su VMI ir atidėti mokėjimai, tačiau prašymas buvo atmestas. Pripažįsta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesdavo pinigus sau, bet tai darė dėl bendrovės, t. y. buvo mokama dėl bendrovės veiklos už kurą, kelių mokesčiai, draudimai, atlyginimai vairuotojams ir panašiai. Pavedimai (mokėjimai) UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikti dėl darbinės veiklos. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebevykdo veiklos, kadangi VMI iniciavo bendrovės bankroto iškėlimo bylą. Jis pats nesikreipė dėl bankroto iškėlimo, kadangi visiems reikėjo pinigų už darbą, todėl jis neturėjo piniginių lėšų dėl bankroto iškėlimo. Be kita ko, bendrovės vairuotojai pateikė skundus, jog jiems laiku nebuvo mokamas atlyginimas, todėl jis už tai dar moka paskirtas baudas per antstolius. Taip pat jis turi ir busto paskolą bei dvi vartojamąsias, bet šiuo metu visur vėlavimai atsiskaityti. Bendrai už viską (per mėnesį) reikia mokėti apie 1 100 Eur, plius pirmojo vaiko alimentai yra 144 Eur. Iš esmės buvo toks periodas, kai šeimą išlaikė sutuoktinė, kuri yra valstybės tarnautoja bei jos pajamos yra 1 450 Eur. Jis pats buvo išvykęs į Vokietijos Federacinę Respubliką užsidirbti ir grąžinti skolas, grįžo atgal į Lietuvą šių metų liepos 15 d. Grįžęs užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, bet savo pastangomis šiuo metu susirado darbą (b. l. 104-106).

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. liepos 25 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 57 350,86 Eur. VMI 2024 m. gruodžio 15 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1618-967/2024 minėtai bendrovei iškėlė bankroto bylą pagal VMI pareiškimą, nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 3 d. Pareiškime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. vasario 27 d. bendrovei pateikus (patikslinus) atitinkamų mokesčių deklaracijas ir nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas VMI buvo vykdomas nuo 2023 m. rugsėjo 5 d., priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (pastaba. nurašymai detalizuoti VMI pareiškimo 1-2 puslapiuose pateiktoje lentelėje). Pareiškime detalizuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ geranoriškai nevykdant mokestinių įsipareigojimų, taip pat atsižvelgiant į tai, jog mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, o būtent – priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nėra įvykdomi visa apimtimi, VMI 2024 m. sausio 3 d. kreipėsi į „Swedbank“ AB su prašymu pateikti informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. „Swedbank“ AB 2024 m. sausio 8 d. pateikė banko sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 6 d. (pastaba. sąskaitos išrašo duomenys detalizuoti VMI pareiškimo 2 puslapyje pateiktoje lentelėje). Išanalizavus gautus UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos duomenis, nustatyta, jog analizuojamu laikotarpiu turimoje bendrovės banko sąskaitoje vyko piniginių lėšų judėjimas, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Didžiausi mokėjimai iš „Swedbank“ AB banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 8 d. atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą (pastaba. mokėjimai detalizuoti VMI pareiškimo 3 puslapyje pateiktoje lentelėje; dėl didelio duomenų kiekio, pateikti atrinkti mokėjimai nuo 1 000 Eur). VMI pareiškime akcentuota, kad jeigu A. S. nebūtų atlikęs aptartų mokėjimų, o pervestas pinigines sumas būtų skyręs mokestinei nepriemokai dengti, skola valstybės biudžetui būtų ženkliai mažesnė arba būtų visai padengta. Nurodytos finansinės operacijos pagrindžia aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių A. S. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta, t. y. A. S. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (b. l. 3-4).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos teisinis kvalifikavimas

ANK 569 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų administracinio nusižengimo bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009).

Šios administracinio nusižengimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtame CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta piniginių lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę pinigines lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius.

Šioje byloje ginčo dėl to, kad A. S. atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto subjekto požymius nekilo, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 12 d. iki 2024 m. balandžio 6 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b. l. 5). Be kita ko, byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, jog A. S. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokestinę nepriemoką VMI. Kaip matyti iš VMI pateiktų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinius įsipareigojimus, ši bendrovė valstybės biudžetui dėl nesumokėtų mokesčių (įskaitant ir delspinigius) 2023 m. kovo 8 d. buvo skolinga 12 728,05 Eur (b. l. 68), 2023 m. spalio 2 d. - 49 464,15 Eur suma (b. l. 85), o, kaip nurodyta VMI pareiškime, jau 2024 m. liepos 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga 57 350,86 Eur sumą (b. l. 3-4). Šią aplinkybę bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S., pripažindamas, jog kitiems sąskaitas apmokėdavo dalimis, o VMI nemokėjo, nors jis žinojo apie turimą skolą VMI, tačiau nebuvo kitos išeities, t. y. nuo 2022 metų rudens prasidėjo bendrovės finansiniai sunkumai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokėti už vilkikus įmokas logistikai, tai bendrovė ir išrašydavo sąskaitas už 10 000 Eur, logistika padengia už vilkikus, priekabų nuomą, o kas lieka, tą tik ir išmoka. Kai viskas pradėjo blogėti, to likučio, kur likdavo išmokėti, jo tiesiog neužtekdavo nei kurui, nei vairuotojams, nei mokesčiams sumokėti (b. l. 104-106). Faktą, kad A. S. vadovaujama bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ patyrė finansinius sunkumus ir nebuvo pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais, patvirtina ne tik pirmiau nurodytų įsiskolinimų VMI aplinkybė, bet ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1618-967/2024 šiai bendrovei iškelta bankroto byla, ką patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys. Galiausiai, pirmiau aptarti ir teismo įrodymais pripažinti duomenys, taip pat ir „Swedbank“ AB laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 6 d. pateiktas atliktų banko finansinių operacijų išrašas (b. l. 8-67), įrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir būdama nepajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais, vykdė atsiskaitymus su kitais subjektais, o ne VMI,: 2023 m. kovo 8 d. ir 2023 m. balandžio 26 d. pervestos 4 800 Eur sumos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2023 m. birželio 30 d. pervesti 5 681,38 Eur (duomenys neskelbtini) (skolos grąžinimas), 2023 m. rugpjūčio 8 d. pervesti 1 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2023 m. spalio 2 d. pervesti 3 000 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“; 2023 m. kovo 8 d. pervesta 4 500 Eur suma, 2023 m. birželio 27 d. pervesta 1 500 Eur suma, 2023 m. rugpjūčio 22 d. pervesta 2 500 Eur suma pačiam šios bendrovės vadovui A. S.. Be to, šių atsiskaitymų fakto bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S.. pripažindamas, kad, siekdamas užtikrinti bedrovės veiklos nepertraukiamumą, taip pat užkirsti kelią šios bendrovės nemokumo proceso inicijavimui, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais ir įmonės veiklos partneriais, kadangi be šių atsiskaitymų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų funkcionavusi (b. l. 104-106).

Pirmiau aptartų ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. pateiktų paaiškinimų, o būtent - pastarojo apeliavimo į tai, kad atsiskaitymai su kitais kreditoriais buvo atlikti siekiant užtikrinti bendrovės funkcionalumą, kontekste, pripažįstama, kad teismui yra suprantamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo siekis užtikrinti bendrovės tolimesnį egzistavimą ir aktyvų veiklos vykdymą, tačiau šiuo konkrečiu atveju tai nešalina jo administracinės atsakomybės už šį administracinį nusižengimą. Kaip matyti iš pirmiau aptarto „Swedbank“ AB finansinių operacijų išrašo, pateikto už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 6 d., A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir saistomas kreditorinių įsipareigojimų VMI, sistemingai sau išsimokėdavo pakankamai dideles pinigų sumas. Be kita ko, kaip matyti iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 8 d. iki 2023 m. spalio 2 d. mokestinės nepriemokos suma sistemingai didėjo (b. l. 68-85). Teismo vertinimu, visos šios aptartos aplinkybės, taip pat A. S. teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo elgesys neatsikaitant su VMI, rodo VMI teisių pažeidimą ir pagrįstą jo veiksmų vertinimą ANK 120 straipsnio 1 dalies kontekste.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei A. S. duotus paaiškinimus teisme apie tai, jog jis žinojo, kad nepakaks lėšų atsiskaityti su VMI, darytina pagrįsta išvada, kad pastarasis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, žinodamas, jog jo vadovaujama bendrovė turėjo nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui ir, kad turimų lėšų nepakaks atsiskaityti su visais kreditoriais, vykdė atsiskaitymus su kitais šios bendrovės kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile su valstybės biudžetu pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. A. S. bendrovės finansinių sunkumų laikotarpiu nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, tokiais savo veiksmais pažeidė savo kreditoriaus VMI teises. Atsižvelgiant į tai, jo veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinį nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Kaip jau buvo minėta šiame nutarime, ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su jo vadovaujamos bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, į šio administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes – įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti A. S. asmenybę. Kaip teigia pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jis šiuo metu oficialiai įsidarbino ir dirba Lietuvos Respublikoje, iki 2024 m. liepos 15 d. buvo išvykęs į Vokietijos Federacinę Respubliką, kurioje taip pat dirbo, kadangi reikėjo pinigų turimiems įsiskolinimams dengti, be to, pastarasis nurodė, jog taip pat turi ir busto paskolą bei dvi vartojamąsias paskolas, bet šiuo metu visur vėlavimai atsiskaityti, o bendrai už viską per mėnesį reikia mokėti apie 1 100 Eur, plius pirmojo vaiko alimentai yra 144 Eur. Byloje taip pat nustatyta, jog A. S. ne kartą baustas administracine tvarka – už Kelių eismo taisyklių pažeidimus; neužtikrinimą, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija; kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas jų pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymą; darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą; darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą; prekių pateikimo muitinei tvarkos pažeidimą. Įvertintina ir tai, kad A. S. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį traukiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarymo administracinio nusižengimo, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti A. S. už inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą – 1 400 Eur. Įvertinus šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, A. S. elgesį, taip pat asmenį charakterizuojančius duomenis (ne kartą baustas administracine tvarka, paskiriamas baudas moka iš dalies), be to, turimus kitus finansinius įsipareigojimus, skiriama bausmės bus proporcinga A. S. padarytiems neteisėtiems veiksmams ir nepažeis teisingumo principo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat prašė skiriamos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis.

Pažymėtina, kad ANK 675 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Kita vertus, pagal to paties straipsnio 3 dalį, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Įvertinus tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė rašytinio prašymo dėl baudos išdėstymo dalimis, taip pat objektyvių įrodymų, kurie iš tiesų patvirtintų asmens sunkią turtinę padėtį, A. S. prašymas išdėstyti skiriamos baudos mokėjimą atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti A. S., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-1197-1170/2024 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.