Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2020-08-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-2741-503/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-19
Bylos Nr.
e2YT-2741-503/2020
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00354-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Valdas Petraitis
Pareiškėjas
L. A.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonės Turto banko, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Vidmantas Ravinis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2741-503/2020 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00354-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2
(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 19 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis,sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei,dalyvaujant pareiškėjos L. A. atstovui advokatui Vidmantui Raviniui,nedalyvaujant pareiškėjai L. A. (atstovauja advokatas),

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui,

suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. A. pareiškimu prašo teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), ji faktiniu valdymu priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Šio fakto nustatymas turės pareiškėjai juridinę reikšmę, kadangi ji siekianti gauti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (b. l. 2-4).

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos tėvas M. J. G. mirė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) mirė jos motina E. G. Pareiškėjos tėvai M. J. G. ir E. G. gyveno santuokoje nuo (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjos tėvui M. J. G., po jo mirties visą jam priklausantį palikimą priėmė, jo sutuoktinė, pareiškėjos motina, E. G. Tai, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo sutuoktinio mirties, patvirtina Marijampolės 1-ojo notaro biuro notarės D. L. išduotas liudijimas dėl M. J. G. palikimo, kuriame nurodyta, kad po M. J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė įstatyminė įpėdinė – sutuoktinė E. G. ir jai 1998 m. kovo 17 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Mirus M. J. G. liko nekilnojamasis turtas: 0,5400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), šį turtą po pareiškėjos tėvo mirties paveldėjo jos motina E. G. Minėtas žemės sklypas Nekilnojamojo turto registro centriniame registre yra įregistruotas pareiškėjos tėvo M. J. G. vardu. Taigi mirus palikėjai E. G. liko nekilnojamasis turtas: 0,5400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjos motina E. G. daugiau vaikų neturėjo, todėl kitų įpėdinių turinčių teisę priimti palikimą nebuvo, todėl pareiškėja po motinos mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė visą motinai priklausantį turtą pradėdama jį faktiškai valdyti bei naudotis kaip savo turtu. Po pareiškėjos motinos E. G. mirties, dėl likusio jos palikimo jokio ginčo nebuvo, todėl pareiškėja manė, kad savo nuosavybės teises į žemės sklypą ji galės susitvarkyti bet kuriuo metu, tačiau pareiškėja, šiai dienai siekdama susitvarkyti savo nuosavybės dokumentus, turi gauti juridinę reikšmę patvirtinantį teismo sprendimą, todėl tuo tikslu kreipiasi į teismą.

Tai, kad pareiškėja L. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti po savo motinos E. G. mirties, įrodo tai, kad pareiškėja nuo pat motinos mirties iki šios dienos valdo po motinos mirties likusį žemės sklypą kaip savo nuosavybę, jos žinioje ir valdyme yra visi originalūs minėto žemės sklypo nuosavybės dokumentai, todėl žemės sklypo originalių dokumentų buvimas pas pareiškėją pilnai pagrindžia, kad pareiškėja priėmė palikimą po palikėjos mirties, kartu perimdama ir visą su žemės sklypu susijusią dokumentaciją. Minėtas žemės sklypas yra pilnai prižiūrimas ir valdomas kaip savo asmeninis žemės sklypas, pareiškėja yra susitarusi su G. T., kad ji naudosis žemės sklypu, jį prižiūrės ir rūpinsis, tuo tikslu, kad žemės sklypas nebūtų apleistas, o būtų naudojamas. Be to, pareiškėjai liko visi palikėjai priklausantys asmeniniai ir namų apyvokos daiktai (b. l. 2-4).

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas advokatas V. R. teismo posėdžio metu palaikė prašymą ir jo išdėstytus argumentus, paaiškino, kad pareiškėja palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti, kadangi nusprendė leisti žemės sklypu naudotis kitam asmeniui, o tokią teisę suteikia tik žemės sklypo savininkas, o pareiškėja laikė save kaip žemės sklypo savininke, tai patvirtina ir į bylą pateikti dokumentai iš kurių matyti, kad pareiškėjos žinioje yra originalūs su žemės sklypu susiję dokumentai, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos E. G. mirties, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti (2020 m. liepos 31 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 min. 48 sek. – 02 min. 57 sek.; 13 min. 15 sek. – 18 min. 58 sek.).

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (b. l. 8-9).

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos pateiktam pareiškimu ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant (b. l. 12).

Šalies argumentai

Pareiškėjos nurodytas, pareiškime ir papildomai jos atstovo paaiškintas aplinkybes teismo posėdyje, palikimo atsiradimo bei jo faktinio priėmimo aplinkybes teismo posėdyje aiškiai patvirtino liudytoja – G. T. (2020 m. liepos 31 d. teismo posėdžio garso įrašas: 04 min. 35 sek. – 11 min. 45 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

Nustatyta, kad E. G., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra yra pareiškėja L. A., todėl ji turi teisę paveldėti mirusiosios turtą. Po palikėjos mirties yra likę paveldėtino turto: 0,5400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Pagal bylos duomenis E. G. palikimo priėmimas faktinio valdymo perėmimu šiuo atveju įvyko iškart po palikėjos mirties (duomenys neskelbtini), įstatymu nustatytas palikimui priimti 3 mėnesių terminas praleistas nebuvo (Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis, šiuo atveju pareiškėja L. A., laikoma priėmusia palikimą, kai ji faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise) ir su ketinimu priimti palikimą kreipėsi į teismą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), priėmęs kokią tai palikimo dalį ar daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais: M. J. G. mirties liudijimu, medicininiu mirties liudijimu, santuokos sudarymo įrašu, pareiškėjos gimimo liudijimu, pareiškėjos santuokos liudijimu, išrašu iš VĮ Registrų centro, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašu, 2020 m. sausio 20 d. notariniu liudijimu, 2018 m. rugpjūčio 24 d. notariniu liudijimu, 1994 m. birželio 1 d. nuosavybės pažyma, 1994 m. sausio 18 d. valdybos potvarkiu Nr. 4 ir jo priedėliu, 1993 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 42-964-27715-A (Dokumento Nr. CBP-1918), nustatyta, kad pareiškėja iš karto po savo motinos mirties faktiškai pradėjo naudotis mirusiosios turtu ir juo naudojasi iki šiol: po motinos mirties jai liko visi jai priklausę namų apyvokos bei asmeniniai daiktai, iki šiol naudojasi jai priklausančiu žemės sklypu, jį prižiūri ir tvarko, juo naudotis leidžia kitam asmeniui.

Anksčiau nurodyti nenuginčyti, objektyvūs įrodymai – pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai ir iki teismo posėdžio pradžios gautas suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonės Turto banko atstovų sutikimai su pareiškimu, leidžia konstatuoti faktą, jog L. A. po savo motinos E. G. mirties faktiškai pradėjo valdyti mirusiosios turtą ir taip priėmė jos palikimą. Pareiškėjos nurodytas palikimo atsiradimo bei jo faktinio priėmimo aplinkybes teismo posėdyje aiškiai patvirtino liudytoja G. T. Šios liudytojos teisme duotais parodymais priežasties netikėti nenustatyta. Nenustatyta, kad būtų ginčų dėl minėto palikimo priėmimo. Todėl teismas sprendžia, jog pareiškėja po savo motinos E. G. mirties, minėtą palikimą faktiškai priėmė. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę, ji įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą E. G. priklausiusį turtą, pareiškimas patenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 445, 448 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Valdas Petraitis