Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas 2014-06-02 gavo prašymą iš V. M. suteikti informaciją, kada buvo išduoti vaistai. 2014-07-03 remiantis asmens sveikatos istorijos Nr. 836 duomenimis, informacija buvo pateikta. 2014-06-17 pareiškėjas į atsakovą kreipėsi su prašymu paskirti dietinę mitybą. 2014-07-03 pareiškėjui pateiktas atsakymas į prašymą, kuriame paaiškinamas maitinimo organizavimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Tačiau 2014-07-07 atsakovas gavo skundą dėl nepaskirto pagerinto maisto. 2014-07-31 pateiktas atsakymas į skundą, kuriame nurodoma maitinimo organizavimo tvarka. 2014-07-28 Šiaulių tardymo izoliatorius gavo persiųstą V. M. prašymą iš Kalėjimų departamento. 2014-08-13 išsiųstas atsakymas V. M. bei kopija Kalėjimų departamentui. Atsakyme į skundą paaiškinta pareiškėjui, kokiais teisės aktais vadovaujasi Šiaulių tardymo izoliatorius organizuodamas maitinimą suimtiesiems (nuteistiesiems). Įvertinus pareiškėjo sveikatos būklę, nustatyta, kad kūno masės indeksas yra normos ribose ir kad indikacijų papildomam maitinimui nenustatyta. 2014-08-08 Kalėjimų departamentas persiuntė V. M. prašymą. Atsakovas 2014-08-08 pateikė atsakymą pareiškėjui apie maitinimo organizavimo tvarką. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančios energinės vertės maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia. Pareiškėjo reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. M. skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrintas dietinis tinkamas maitinimas, sergant ŽIV liga bei lėtiniu C virusiniu hepatitu, nes sergant šiomis ligomis reikalinga subalansuota (racionali) mityba.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose – pagal dietinio maitinimo normas, maistu jie aprūpinami nemokomai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, priimtu 2002 m. rugsėjo 23 d., nustatyti produktų vidutiniai kiekiai asmeniui, tarp jų ir nedirbančiam vyrui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, priimtu 2002 m. sausio 9 d., numatytos fiziologinės mitybos normos, tarp jų ir nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Teismui nėra pateikta įrodymų, to nenurodo ir pats pareiškėjas, jog šie įstatymo reikalavimai būtų buvę pažeisti.

Kaip matyti, byloje yra pateiktas Laisvės atėmimo vietų ligoninės išrašas iš gydymo stacionare istorijų Nr. 13/2818 ir 14/1451 (88 b. l.), kuriame nurodyta, jog ligonis V. M. dėl ŽIV ligos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gydytas 2013-10-02–2013-10-09 (7 d.) ir 2014-05-14–2014-05-19 (5 d.), diagnozė – ŽIV liga A3, mišrus imuniteto nepakankamumas (toksinis+virusinis), generalizuota limfadenopatija, lėtinis C virusinis hepatitas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant narkotikus. Rekomenduota: tęsti antiretrovirusinį gydymą pastoviai, gydymo efektyvumo kontrolė 4 kartus per metus, racionali mityba, nenaudoti psichoaktyvių medžiagų. Taip pat pareiškėjas teismui pateikė infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės 2014-03-13 raštą Nr. S-45-(5.14.), kuriame nurodyta, jog sergant ŽIV būtina visavertė subalansuota mityba, tačiau kitų specialių reikalavimų nėra (12 b. l.).

Susipažinus su pateikta pareiškėjo V. M. asmens sveikatos istorija, nustatyta, jog ŽIV liga diagnozuota 2001 metais. 2008 metais dėl sumažinto Thelperių kiekio pradėtas specifinis ŽIV ligos gydymas antiretrovirusiniais vaistais Combivir+Kaletra. 2013-07-12 skundžiasi prakaitavimu, kaulų sukimu, nemiga, nerimu. Nutraukė vartoti metadoną 3 dienas. Heroiną vartoja nuo 1995 metų su pertraukomis, paskutinį kartą vartojo metadoną pagal programą. 2013-07-15 skundžiasi skausmais nugaroje, juosmens srityje. 2013-07-16 teigia, jog blogai miega dvi paras, nori leidžiamų vaistų. 2013-07-30 skundžiasi rėmeniu, po valgio vakarais. 2013-08-21, 2013-08-27, 2013-09-04, 2013-09-10, 2013-09-19, 2013-09-30 skundžiasi, jog skauda galvą, ypač vakarais. 2013-10-17 skundžiasi rėmeniu, galvos skausmais. 2013-11-13 serga ŽIV liga, skauda galvą, sutinka vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę imunologiniams tyrimams atlikti. 2013-11-26 galvos skausmai, 2013-11-27 vaistus „Kaletra“ ir „Viread“ gavo. Vėlesniuose medicininiuose įrašuose ne kartą nurodyta, jog pareiškėjas skundžiasi galvos skausmais, rėmeniu, skrandžio skausmais (64, 65,67, 69, 70, 71, 82, 84 b. l.), taip pat užfiksuota, jog pareiškėjui išrašomi vaistai „Kaletra“ ir „Viread“ (73, 75, 77, 78, 79, 82 b. l.). 2014-05-13 prašo siųsti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę imuniteto patikrinimui. 2009 m. Lukiškių tardymo izoliatoriuje nustatyta B.23.8. 2013 m. tirtas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, pradėtas specifinis gydymas, kuris ambulatoriškai tęsiamas iki šiol (77 b. l.). 2014-07-01 užfiksuotas ūgis 170 cm, svoris 60,5 kg kūno masės indeksas – 20,8 (normalus) (81, 82 b. l.). Pažymėtina, jog asmens sveikatos istorijoje neužfiksuota, kad pareiškėjas būtų skundęsis jam teikiamu maitinimu ar kad dėl maisto būtų pablogėjusi jo sveikata.

Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas serga ŽIV liga, lėtiniu C virusiniu hepatitu, kurios pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės rekomendacijas turėjo būti gydomos, taikant racionalią mitybą, tęsiant antiretrovirusinį gydymą pastoviai.

Vertinant pateiktus byloje įrodymus, asmens sveikatos istoriją, darytina išvada, tai patvirtina ir paties pareiškėjo pateiktas raštas, jog segant ŽIV būtina visavertė subalansuota mityba (12 b. l.). Byloje nustatyta, jog dietinis maitinimas pareiškėjui kaip gydymo priemonė Šiaulių tardymo izoliatoriuje paskirtas nebuvo, jam buvo rekomenduota racionali mityba.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, bei imantis visų įstatymo numatytų priemonių, jog jų sveikatai pakenkta nebūtų.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 7 straipsnis numato, jog „ligoniai ir neįgalieji pagal medicinines indikacijas (pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) (atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes) maistą subalansuojant individualiai pagal sveikatos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Valgiaraščius koreguoja kalinimo įstaigos direktoriaus paskirtas asmuo ir Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas. Koreguotus valgiaraščius tvirtina kalinimo įstaigos direktorius. Ligoniai, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose ir kuriems pagal juos gydančių gydytojų išvadas yra paskirtas dietinis maitinimas, maitinami pagal Dietinio maitinimo valgiaraštį“. Duomenų, jog pareiškėjui V. M. esant paskirtai racionaliai mitybai, valgiaraštis būtų individualiai pakoreguotas, teismui nepateikta. Esant nustatytam gydymui – tęsti antiretrovirusinį gydymą, racionali mityba – nedelsiant turėjo būti imtasi priemonių atitinkamai koreguoti valgiaraštį, derinant jį individualiai. Šiuo atveju atsakovas nevykdė savo pareigos koreguoti valgiaraštį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog su pareiškėju valgiaraštis būtų individualiai derinamas. Byloje nustatyta, jog atsakovas 2014-06-02 gavo prašymą iš V. M. suteikti informaciją, kada buvo išduoti vaistai. 2014-06-17 pareiškėjas į atsakovą kreipėsi su prašymu paskirti dietinę mitybą. 2014-07-03 pareiškėjui pateiktas atsakymas į prašymą, kuriame paaiškinamas maitinimo organizavimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. 2014-07-07 atsakovas gavo skundą dėl nepaskirto pagerinto maisto. 2014-07-31 pateiktas atsakymas į skundą, kuriame nurodoma maitinimo organizavimo tvarka. 2014-07-28 Šiaulių tardymo izoliatorius gavo persiųstą V. M. prašymą iš Kalėjimų departamento. 2014-08-13 išsiųstas atsakymas V. M. bei kopija Kalėjimų departamentui. Atsakyme į skundą paaiškinta pareiškėjui, kokiais teisės aktais vadovaujasi Šiaulių tardymo izoliatorius organizuodamas maitinimą suimtiesiems (nuteistiesiems). Atsakovas nurodė, jog įvertinus pareiškėjo sveikatos būklę, nustatyta, kad kūno masės indeksas yra normos ribose ir kad indikacijų papildomam maitinimui nenustatyta. 2014-08-08 Kalėjimų departamentas persiuntė V. M. prašymą. Atsakovas 2014-08-18 pateikė atsakymą pareiškėjui apie maitinimo organizavimo tvarką.

Laikytina, jog atsakovas neužtikrino pareiškėjui tinkamos, individualiai suderintos racionalios mitybos, dėl to pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.

Dėl pareiškėjui už neigiamus išgyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas serga ŽIV liga bei lėtiniu C virusiniu hepatitu. Taip pat pareiškėjas buvo aktyvus, t. y. ne kartą kreipėsi į atsakovą su prašymais skirti dietą (subalansuotą mitybą).Tačiau byloje nenustatyta, jog dėl daromo pažeidimo jo ligos paūmėjo, todėl darytina išvada, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti 20 000 Lt suma.

Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad valgiaraštis būtų nekoreguojamas tyčia, siekiant pakenkti pareiškėjui. Todėl įvertinus tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo skirtas teisės aktuose nustatytas dietinis maitinimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteistinas 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 500 (penki šimtai) Lt / 144,81 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt keturi Eur 81 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.