Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK 2015 m. birželio 23 d. nutarimo nubausti A. P. pagal administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK 2015 m. birželio 23 d. nutarimu A. P. nubaudė pagal ATPK 124² str. 1 d. 173 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 4 mėn. Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK A. P. nubaudė už tai, kad šis 2015 m. gegužės 14 d. apie 218.50 val. Kupiškio m., Gedimino g. vairuodamas automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir artėdamas prie nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos nesustojo už prieš pėsčiųjų perėją sustojusio praleisti pėsčiojo automobilio ir jį aplenkė pėsčiųjų perėjoje, taip keldamas pavojų eismo dalyvių saugumui, šiais veiksmais A. P. nesilaikė KET 30, 31, 140.4 p. reikalavimų.

Teismo posėdyje A. P. palaiko skundą, paaiškino, jog kartu su N. N. 2015 m. gegužės 14 d. važiavo Gedimino gatve, matė priešais lėtai važiuojantį automobilį ir jį nutarė aplenkti. Matė, kad lenkimą pradėjo prieš pėsčiųjų perėją ir jį baigė už pėsčiųjų perėjos, tačiau neigia, jog lenkimo metu į pėsčiųjų perėją buvo įžengęs vaikas su paspirtuku. Teigia, jog vaiko apskritai nebuvo, matė tik ant šaligatvio stovintį suaugusį vyrą.

Nubaustojo atstovas advokatas K. Paspirgėlis palaiko skundą, prašo jį tenkinti. Mano, jog institucija, surašiusi protokolą, nenurodė, kokias pasekmes sukėlė A. P. vairavimas, dėl kurių jam buvo pritaikyta ATPK 124² str. 1 d. numatyta atsakomybė, todėl ir veika negalėjo būti kvalifikuojama pagal minėtą straipsnį. Teigia, jog ATPK 124² str. 1 d. numatyta norma yra materiali, reikalaujanti pasekmių, o A. P. veikoje pasekmės nėra nurodytos, todėl negalima ir atsakomybė.

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas D. B. parodė, jog kartu su T. U. policijos komisariato patalpose matė nuo centro atvažinėjančius automobilius, matė, kaip prie perėjos priėjo vaikas su paspirtuku. Priėjus vaikui, prieš perėją važiavęs automobilis sustojo, vaikas įžengė į perėją ir pradėjo per ją eiti, kai paskui sustojusį automobilį važiavęs AUDI B4 staigiai lenkė sustojusį automobilį ir vos nepartrenkė vaiko. Tai pamatęs T. U. išbėgo iš komisariato ir bandė stabdyti automobilį AUDI B4, tačiau šis nesustojo. Abu surašė tarnybinius pranešimus.

Liudytojas policijos pareigūnas T. U. taip pat parodė, jog matė, kaip nuo centro važiavęs AUDI B4 automobilis prieš pėsčiųjų perėją lenkė sustojusį automobilį bei vos nepartrenkė pėsčiųjų perėja ėjusio vaiko su paspirtuku. Jis išbėgęs iš komisariato bandė stabdyti automobilį, tačiau šis iš pradžių sustojo, tačiau netrukus nuvažiavo.

Liudytoja N. N. parodė, jog 2015 m. gegužės 14 d. važiuodama Kupiškio m. Gedimino g. kartu su A. P. šio vairuojamu automobiliu matė, kaip šis prieš sankryžą su Krantinės gatve darė lenkimo manevrą pėsčiųjų perėjoje, matė ant šaligatvio stovintį vaiką su paspirtuku, taip pat matė iš komisariato išbėgantį pareigūną bei mojantį jiems ranka, tačiau jie nesustojo.

Skundas tenkinamas iš dalies. Pagal ATPK 124² str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas transporto priemonę vienu metu ar paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui arba padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Medžiagos tyrimo metu nustatyta, jog A. P. vairuodamas automobilį bei artėdamas prie nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos nesustojo už prieš pėsčiųjų perėją sustojusio praleisti pėsčiojo automobilio, jį aplenkęs sukėlė pavojingą situaciją tuo metu per perėją ėjusiam vaikui su paspirtuku, todėl A. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 124² str. 1 d. Teismas pripažįsta, jog toks vairuotojo elgesys, kai šis vairuodamas automobilį demonstratyviai prieš pėsčiųjų perėją aplenkia kitą automobilį, sustojusį į pėsčiųjų perėją įžengusį pėsčiąjį, kelia pavojų per perėją einantiems pėstiesiems, todėl nustačius, jog pėsčiųjų perėjoje lenkimo metu buvo pėsčiasis, jis dėl lenkiančiojo veiksmų turėjo staigiai sustoti ar atsitraukti, toks lenkiančiojo automobilio vairuotojo elgesys atitinka ATPK 124² str. 1 d. numatytą veiką. Daroma išvada, jog lenkdamas prieš perėją sustojusį automobilį lenkiančiojo automobilio vairuotojas privalo matyti ir suvokti, jog pėsčiųjų perėja einančiam pėsčiajam savo vairavimu kelia grėsmę, numato pasekmes ir, tęsdamas vairavimą per pėsčiųjų perėją, to siekia, tai yra veikia tiesiogine tyčia. Nes kitu atveju atidus vairuotojas, net ir lenkdamas prieš perėją sustojusį automobilį, pamatęs einantį pėsčiąjį ir suvokęs, kad jo tolimesnis vairavimas kelia grėsmę pėsčiajam, būtų sustojęs. O tai, kad A. P. savo vairavimu sukėlė pavojų pėsčiajam, patvirtino teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai D. B. ir T. U., kurie paneigė A. P. paaiškinimus, jog savo vairavimu pavojingos situacijos nesukėlė, jokio vaiko perėjoje nebuvo. Tai, kad buvo vaikas netoliese, patvirtino ir kartu su A. P. važiavusi N. N.. Nors ši nurodė, jog vaikas dar tuo metu stovėjo ant šaligatvio, visgi įvertinęs tą aplinkybę, jog ji yra administracinėn atsakomybėn traukiamo A. P. draugė, teismas laiko, jog šie jos paaiškinimai gali būti vertintini kaip siekimas sušvelninti A. P. atsakomybę. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų paaiškinimais apie susiklosčiusią situaciją važiuojamojoje dalyje, kai A. P. vairuojamas automobilis lenkdamas prieš pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį vos nepartrenkė perėja ėjusio vaiko, pavojingą situaciją netiesiogiai patvirtina ir policijos pareigūno T. U. veiksmai siekiant sustabdyti pažeidimą padariusį A. P.. Neįtikėtina, jog pareigūnai būtų taip sureagavę ir ėmęsi stabdyti pažeidimą padariusį vairuotoją, jeigu būtų buvęs tik paprastas lenkimo taisyklių pažeidimas (draudimo lenkti pėsčiųjų perėjoje nesilaikymas). Nesutinkama su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato K. Paspirgėlio teiginiais, jog nutarime pažeidimo esmėje nėra nurodyta, kokias pasekmes sukėlė toks A. P. vairavimas, dėl ko negalima A. P. atsakomybė, nes nutarime aprašant pažeidimą nurodyta, jog toks A. P. vairavimas kėlė pavojų eismo dalyvių saugumui. Tai yra, nėra tik nurodytas elementarus automobilio nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį faktas ir lenkimas pėsčiųjų perėjoje, bet ir nurodytos pasekmės, kad toks veiksmas kėlė pavojų eismo dalyvio saugumui. Tai, kad smulkiau neaprašytos pasekmės (pareigūnė nenurodė, jog pavojinga situacija sukelta per perėją ėjusiam pėsčiajam), gali būti laikoma tam tikru procesiniu trūkumu, tačiau ne esminiu, kliudžiusiu administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui tinkamai gintis nuo jam pareikšto pažeidimo, tuo labiau, jog visa informacija apie sukelto pavojaus pobūdį buvo medžiagoje (policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose), su kuria A. P. turėjo teisę susipažinti ir iki nutarimo priėmimo. Tačiau nors iš esmės konstatuojama, jog A. P. veikos kvalifikacija yra teisinga, visgi teismas pripažįsta, jog skirdama administracinę nuobaudą pareigūnė netinkamai pritaikė įstatymą, nepagrįstai pripažindama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkinančia aplinkybe tai, jog jis pakartotinai padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam buvo taikyta administracinė nuobauda. Kaip matyti iš byloje esančios pažymos (b.l. 9), A. P. iki šio Kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą 2014 m. gegužės 31 d., tai yra vairuodamas automobilį vilko priekabą, kuriai nebuvo atlikta techninė apžiūra, tačiau jam už šį pažeidimą buvo surašytas administracinis nurodymas, tai yra jis pagal ATPK už X skirsnio numatytus pažeidimus nebuvo baustas (vadovaujantis ATPK 260¹ str. 3 d., asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama). A. P., kol nėra pakeistos ATPK 32 str. 1 d. 5 p. dispozicija („pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda“) ir ATPK III skirsnio nuostatos (administracinis nurodymas nėra įtrauktas į administraciniu nuobaudų rūšių sąrašą (ATPK 21 str.)), sudarančios pagrindą administracinį nurodymą laikyti administracine nuobauda ir sunkinančia aplinkybe, tai, kad A. P. padarė administracinės teisės pažeidimą pakartotinai per vienerius metus, negali būti laikoma sunkinančia aplinkybe. Todėl teismas skundą tenkina iš dalies bei sumažina A. P. paskirtų nuobaudų dydžius. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašo taikyti ir ATPK 30¹ str. numatytas atsakomybės išimtis, pateikė duomenis, jog A. P. charakterizuojamas teigiamai, jam yra reikalingas pažymėjimas darbinėje veikloje (b.l. 18-19), įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidimo aplinkybes, vairuotojo trumpą vairavimo patirtį, tam nėra jokio pagrindo. Teismas pripažįsta, jog A. P., neturėdamas ir dvejų metų vairavimo stažo, turėjo būti itin atidus, o ne savo elgesiu, pasireiškusiu šiurkščiu KET pažeidimu rajono centro pagrindinėje gatvėje, kelti pavojų aplinkiniams. Tai, kad jis gan atsainiai žiūri į nustatytas elgesio taisykles, patvirtina tas faktas, jog po to, kai jam policijos pareigūnas po padaryto pažeidimo ranka nurodė sustoti, iš pradžių sustojo, bet nesulaukęs priėjusio policijos pareigūno, nuvažiavo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 5 p.,

nutaria:

2015 m. birželio 23 d. Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK nutarimą pakeisti.

Sumažinti A. P. paskirtą baudą iki 140 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų) ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 (trijų) mėnesių.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.