- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-962-302/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Z. B., G. Č., D., Z., D. B.
- Trečiasis asmuo
- Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Z. B. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. B. ieškinį atsakovams Z. B. , G. Č. , D. B. , Z. P. , A. B. ir J. L. B., tretysis asmuo Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro notarė Rita Slapšienė, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B. priėmė palikimą po jo motinos V. B. mirties 1998-04-22, pradėjęs faktiškai valdyti jos turtą, ir panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 2005-11-24 Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro notarės Ritos Slapšienės, dėl 1/7 dalies paveldėto turto. Ieškovė nurodė, kad ji nuo santuokos pradžios 1986-08-08 su vyru K. B. gyveno jo motinai V. B. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Kartu gyvendami su V. B. , jie vedė bendrą ūkį. Mirus V. B. 1998-04-22, ieškovė su sutuoktiniu gyveno toliau kartu jo mamos gyvenamajame name. Nors K. B. įstatymų nustatytu laiku nesikreipė į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po motinos mirties, tačiau jis palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti mamos turtą, nes nuolat gyveno tame name, rūpinosi mamos turtu, atliko gyvenamojo namo pagerinimus, remontavo priestatus, prižiūrėjo, šienavo žemės sklypą, taip pat mokėjo žemės mokesčius, mokesčius už elektros energiją, atliko gyvenamojo namo kadastrinius matavimus. Kadangi atsakovas Z. B. 1998-08-27 pateikė Ukmergės rajono 1-ajam notarų biurui prašymą, kuriame nurodė kitus įpėdinius - G. Č. , Z. P. , D. B. , A. B. , J. L. B. ir jos sutuoktinį K. B. , todėl palikimą priėmė visi V. B. vaikai. Po K. B. mirties palikimą priėmė ieškovė, tai reiškia, kad paveldėjimo teisiniai santykiai nebuvo nutrūkę po V. B. mirties. Tačiau 2005-11-24 Ukmergės rajono notarų 1-ojo notarų biuro notarė Rita Slapšienė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, notaro registro Nr. 22628, po V. B. mirties palikimą priėmusiems įpėdiniams - atsakovams šioje byloje, nors paveldėjimo teisės liudijimas dėl 1/7 dalies paveldimo turto dalies, priklausančios K. B. , neturėjo būti išduotas, todėl toks paveldėjimo teisės liudijimas nurodytoje dalyje turi būti panaikintas, nes yra neteisėtas, prieštaraujantis įstatymui.
Atsiliepimas
Atsakovai Z. B. , G. Č. , D. B. , Z. P. , A. B. , J. L. B. atsiliepimais į ieškinį nesutiko su pareikštu ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad V. B. , mirusios 1998-04-22, paskutinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Z. B. per įstatymų nustatytą laiką kreipėsi į Ukmergės rajono notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo, prašyme nurodė visus paveldėtojus, taip pat ir velionį brolį K. B. . Ieškovė nenurodė, kokius veiksmus atliko K. B. , siekdamas priimti ir valdyti palikimą sudarantį turtą. Nenurodė aplinkybių, kodėl jis įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą gavimo. K. B. žinojo, kad yra paduoti dokumentai dėl turto paveldėjimo, likusio po motinos Vandos mirties, tačiau jis atsisakė vykti į notarų biurą ir susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Ieškovė neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nes veikė prieš palikėją, tyčia kėsinosi į jo asmens gyvybę. Ieškovė nenurodė, kokį įstatymo reikalavimą pažeidė notaras išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Nurodė, kad ir kiti įpėdiniai 2005-10-18 padavė pareiškimus į Ukmergės rajono 1-ajį notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir 2005-11-24 visiems buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais aplinkybių, kad po sutuoktinio motinos mirties pagerino likusį turtą: perstatė tvartą ir 1987m. perstatė svirną, įrengė šildymo sistemą. Nuo 1994 m. V. B. gyveno pas savo dukrą D. B. (duomenys neskelbtini), todėl jie bendro ūkio nevedė.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B. priėmė palikimą po V. B. mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Faktas nustatomas A. B. paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Panaikino 1/7 dalyje paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 2005-11-24 Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro notarės Ritos Slapšienės po V. B. mirties G. Č. , Z. P. , D. B. , A. B. ir J. L. B.
Teismas nustatė, kad K. B. nuo 1978 m. ir po motinos V. B. mirties 1998-04-22 1998 m. kartu su savo šeima (su sutuoktine ieškove) gyveno motinai priklausančiame name (duomenys neskelbtini), jį išlaikė, todėl vien šios aplinkybės pakanka padaryti išvadai, jog jis išreiškė savo valią dėl palikimo priėmimo. Atsakovai nenuginčijo, kad K. B. liko gyventi motinos name, jie iš esmės nesutiko su tuo, kad namas ir ūkiniai pastatai buvo remontuojami, jog namas apleistas, neprižiūrimas, t. y. su pastatų priežiūros kokybe. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tik vienas V. B. vaikas - atsakovas Z. B. - laiku kreipėsi su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo - 1998-08-27, kiti atsakovai kreipėsi tik 2005-10-18, jau po K. B. mirties ir tik Z. B. sutikimu jiems buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Atsakovų nurodytos aplinkybės, jog V. B. buvo mušama ir skriaudžiama ieškovės, todėl buvo priversta išeiti iš namų, kad ieškovė ir jos sūnus mušdavo K. B. ir jis jų bijojo, niekuo nepagrįstos, neturinčios reikšmės K. B. palikimo priėmimo faktui nustatyti. Teismas nustatė, kad oficialius reikalus, susijusius su dokumentų tvarkymu, atlikinėjo K. B. sutuoktinė – ieškovė, tačiau nėra jokių duomenų, kad tai nebuvo įprastas sutuoktinių funkcijų šeimoje pasiskirstymas, jog buvo veikta priešingai jo interesams, be to, tai nepaneigia fakto, kad K. B. priėmė motinos palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, be to, tai dar ir patvirtina, kad buvo naudojamasi motinai priklausančiu žemės sklypu ir pastatais.
Teismas palikimo priėmimo faktą nustatė A. B. paveldėjimo teisės liudijimui gauti, nes ji yra K. B. įpėdinė. Nustatęs K. B. palikimo priėmimo faktą, panaikino 2005-11-24 paveldėjimo teisės liudijimas toje dalyje, kuri atitektų K. B. .
Šalies argumentai
Atsakovas Z. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2007-02-05 teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad 1998-04-22 mirė atsakovo motina V. B. , todėl neaišku, kodėl teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B. priėmė palikimą po V. B. mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog K. B. pradėjo valdyti savo motinos turtą kaip savo nuosavą.
Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus. Byloje yra surinkti įrodymai, kad atsakovo brolis tęsė naudojimąsi motinos turtui ir tą turtą pradėjo prižiūrėti iki motinos mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Teismas nevertino įrodymų, kad atsakovo brolis gyveno motinos Vandos gyvenamajame name kaip atskira šeima ir vedė bendrą ūkį. Ieškovė neprivalėjo remontuoti sutuoktinio motinos namo nesant susitarimo dėl 1987 m. svirno statybos. Ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad gyveno kartu su atsakovų motina, jog kartu vedė bendrą ūkį, kadangi nuo 1994 m. V. B. gyveno pas savo dukrą D. B. Siesikų mst., Ukmergės r. Teismas neįvertino ieškovės pateiktų pažymų apie atsakovų motinos gyvenamąją vietą kaip neatitinkančių tikrovės. Velionis brolis neišreiškė savo valios priimti palikimą.
Ieškovė nenurodė, kokį įstatymo reikalavimą pažeidė notaras išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Atsakovo broliui buvo žinoma apie tai, kad reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jis atsisakė tai padaryti. Teismo sprendimas nesukels teisinių padarinių, nes teismas, panaikindamas paveldėjimo teisės liudijimą 1/7 dalyje, nepanaikino turto teisinės registracijos.
Atsiliepimas
Ieškovė A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą 2007-02-05 teismo sprendimą. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti nei teisės normomis, nei faktinėmis bylos aplinkybėmis. Teismo sprendimas pagrįstai paremtas 1964 m. CK normomis.
Nurodo, kad teismas ištaisė sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą klaidą vietoje Vandos įrašydamas Aldona.
Teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė materialinės teisės normas. Pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad ieškovės vyras K. B. po motinos mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti ir jį valdė iki savo mirties. Byloje nepateikta įrodymų, kad K. B. būtų atsisakęs priimti palikimą, priešingai, jo aktyvūs veiksmais rodo, kad palikimą priėmė ir jį valdė iki mirties.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad apeliantas neteisingai vertina byloje esančius įrodymus, jog ieškovė neturėjo teisės mokėti mokesčių, deklaruoti žemės sklypo, nes sutuoktiniai buvo taip sutarę, be to, ieškovei buvo lengviau užpildyti dokumentus, nes ji turi aukštesnįjį išsilavinimą.
Tai, kad ieškovė nepateikė reikalavimo dėl teisinės registracijos panaikinimo ir teismas šio reikalavimo nesprendė, nesudaro pagrindo laikyti teismo sprendimo kaip nesukeliančio teisinių padarinių.
Atsiliepimas
Atsakovai G. Č. , Z. P. , D. B. , A. B. , J. L. B. atsiliepimais į apeliacinį skundą nurodo, kad 2007-02-05 teismo sprendimas yra neteisingas, sutinka su apeliaciniu skundu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovė A. B. nuo santuokos pradžios - 1986-08-08 (civ.byla Nr. 2-1471-660/2006, b.l. 14) su vyru K. B. gyveno jo motinai V. B. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). (civ.byla Nr. 2-1471-660/2006, b.l. 81, 83). Mirus V. B. 1998-04-22, ieškovė su sutuoktiniu gyveno toliau kartu jo motinai priklausiusiame gyvenamajame name (civ.byla Nr. 2-1471-660/2006, b.l. 90). 2005-05-15 mirė ieškovės vyras K. B. (civ.byla Nr. 2-1471-660/2006, b.l. 8, 9, 12), ieškovė ir liko gyventi tose pačiuose namuose, kuriuose gyvena iki šiol (civ.byla Nr. 2-1471-660/2006, b.l. 81, 84). Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro notarė Rita Slapšienė 2005-11-24 išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį V. B. , mirusiai 1998-04-22, priklausantį turtą, tame tarpe ir aukščiau minėtą gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, paveldėjo visi atsakovai lygiomis dalimis (T1, b.l. 70-71).
Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, teisingai nustatė bei vertino bylos aplinkybes ir pagrįstai nustatė ieškovės prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, bei teisingai nurodė kokiam tikslui nustatomas šis faktas.
Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje ieškovė A. B. prašė nustatyti palikimo, atsiradusio 1998 m. balandžio 22 d. mirus jos vyro motinai, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 str. 1 d.). Tokiu būdu, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame name, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis. Nagrinėjamoje byloje kaip tik tokios aplinkybės ir yra nustatytos. K. B. po savo motinos mirties 1998-04-22, liko gyventi su žmona A. B. mirusiajai nuosavybės teisėmis priklausančiame name, naudojosi ne tik namu, bet ir ūkiniais pastatais, tvarkė juos, remontavo. Apie pastatų priežiūrą ir remontą nurodė ne tik ieškovė, tačiau ir byloje apklausti liudytojai: R. P. , B. B. , K. B. , V. G. , J. M. , kurie taip pat nurodė, kad ieškovė su vyru tvarkė ne tik pastatus, tačiau ir dirbo žemę, augino gyvulius (T 2, b.l. 36-42). Apie tai, kad K. B. po savo motinos mirties valdė jos turtą, savo 2006-08-17 pažymoje nurodo ir Širvintų rajono Gelvonų seniūnijos seniūnas, šio savivaldos atstovo tokiu vertinimu teismas neturėjo pagrindo abejoti.
Aukščiau paminėtų liudytojų parodymai, pačios ieškovės paaiškinimai bei byloje esančių dokumentų apie V. B. ruošiamo grąžinti žemės sklypo dalis (civ.byla Nr. 2-1471-660/2006, b.l. 82) duoda pagrindą kolegijai daryti išvadą, kad būtent K. B. su ieškove rūpinosi ir nuosavybės į žemę atkūrimu mirusiosios vardu, o duomenys apie žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimą, mokesčių už žemę mokėjimas (civ.byla Nr. 2-1471-660/2006, b.l. 85-87, 91-92) kolegijai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė su vyru naudojosi mirusiajai priklausančia žeme kaip savo. Tokie K. B. ir jo žmonos veiksmai po motinos mirties buvo pakankamas pagrindas suprasti ir kitiems įpėdiniams - atsakovams, kad K. B. motinos turtu po jos mirties naudojasi ir jį valdo kaip savą. Be to K. B. su žmona neturėjo pagrindo manyti, kad šį turtą siekia paveldėti atsakovai, kadangi atsakovai (išskyrus Z. B. ) nustatytu terminu nepriėmė palikimo ir tokį norą išreiškė tik po K. B. mirties, t.y. 2005-10-18, pateikdami notarui pareiškimus, o atsakovas Z. B. , nors tokį pareiškimą pateikė notarui įstatymo nustatytu laiku – 1998-08-27, tačiau jokių veiksmų neatliko, kad jam būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas net septynerius metus, t.y. iki to laiko, kol paveldėjimą po vyro mirties pradėjo tvarkyti ieškovė. Be to, nei vienas iš atsakovų nei motinai būnant gyvai, nei po motinos mirties jos turtu nesirūpino, nei namo nei ūkinių pastatų ne tik kad neremontavo, bet ir neprižiūrėjo, taip pat nepateikė įrodymų, kad mokėjo už turtą valstybės nustatytus mokesčius, t.y. daugiau kaip septynerius metus neatliko jokių veiksmų, rodančių rūpinimąsi nekilnojamuoju turtu, į kurį pretenduoja.
Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog visus aktyvius dėl turto naudojimo ir valdymo veiksmus atliko ne K. B. , o pati ieškovė, nepaneigia teismo nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto, nes ieškovė buvo K. B. žmona, jos veiksmai buvo nukreipti jos ir jos vyro valiai vykdyti. Jokių duomenų, jog pats K. B. prieštaravo tokiems ieškovės veiksmams, ar jiems nepritarė nėra. Be to, iš liudytojų parodymų bei kitų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tvarkant šeimos reikalus ieškovė buvo aktyvesnė už savo vyrą, tačiau vėlgi nėra duomenų, jog jis su tuo nesutiko ar prieštaravo tokiai šeimoje nusistovėjusiai tvarkai. Apelianto ir kitų atsakovų nurodyta aplinkybė, jog K. B. atsisakė važiuoti pas notarą tvarkyti palikimo, dėl kurio priėmimo buvo padavęs pareiškimą 1998-08-27 notarui atsakovas Z. B. (T 1, b.l. 74), rodo netgi jo nenorą dalintis turtu su broliu, nes jam buvo pagrindas laikyti, jog jis pats palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Važiuoti pas notarą be teismo sprendimo nustatantį tokį faktą reiškia tai, jog K. B. pas notarą turėtų parašyti atsisakymą priimti palikimą (Civilinio kodekso 5.60 straipsnis), tačiau atsakovų paaiškinimais jis atsisakė važiuoti pas notarą tvarkyti palikimo.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas, vertindamas įrodymus apie tai, kad ieškovas priėmė palikimą, nepažeidė Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio reikalavimų, įskaitant ir tą, kad įrodymų įvertinimas turi būti pagrįstas visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas įvertina visą byloje esančią faktinę medžiagą pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles bei daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V.D. v.Utenos rajono 1-asis notarų biuras, bylos Nr. 3K-3-77/99, suformuotos paveldėjimo teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo pateiktais teisės normų išaiškinimais galima remtis tik tada, kai nagrinėjamos bylos ir bylos, kurioje kasacinis teismas išaiškino tam tikrą teisės normą, aplinkybės yra iš esmės identiškos. Apelianto įvardytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje buvo nustatytos skirtingos nei nagrinėjamoje byloje aplinkybės. Dėl to apelianto argumentai, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, yra nepagrįsti.
Teismas nustatęs juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B. priėmė palikimą po jo motinos V. B. mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, pagrįstai ir teisėtai panaikino paveldėjimo teisės liudiją pagal įstatymą 1/7 dalyje, nes paveldėjimo teisės liudijimas išduotas ne visiems įpėdiniams priėmusiems palikimą. Atsakovai ir ieškovės mirusysis vyras K. B. buvo visi pirmos eilės įpėdiniai ir ieškovei neginčijant atsakovų G. Č. , D. B. , Z. P. , A. B. ir J. L. B. teisės gauti palikimą pagal jiems priklausančią dalį dėl termino praleidimo, pagal įstatymą paveldi lygiomis dalimis (Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 p.). Ieškovė gali reikalauti panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą tik toje dalyje, kurioje jį gali turėti teisinį suinteresuotumą, t.y. tik toje dalyje, kurioje ji gali paveldėti po vyro mirties – 1/7 dalyje.
Apeliacinio skundo argumentas, jog teismo sprendimas nesukels teisinių padarinių, nes nėra pareikšto reikalavimo dėl turo teisinės registracijos panaikinimo, yra nepagrįstas. Teismo sprendimas yra pagrindas atlikti teisinę registraciją taip, kaip yra nuspręsta sprendime. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas yra pagrindas notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kuris ir bus pagrindas atlikti teisinę registraciją turtui nekilnojamojo turto registre.
Kadangi pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti, o apelianto apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
n utarė:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.