Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui A. B.,

nagrinėjo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ūkininko/vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, gyvenančio (duomenys neskelbtini) (pas J. B.), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje jis kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž., būdamas darbdaviu – ūkininkas/vykdantis individualią žemės ūkio veiklą (įmonės/ūkio identifikavimo kodas 8699134, registruotos (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. (duomenys neskelbtini) leido dirbti nelegalų darbininko/traktorininko darbą T. G., nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties, nepranešus apie darbuotojo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui.

Tuo V. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (galiojusi iki 2017-07-01 redakcija) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktą bei 99 straipsnio 2, 3 ir 6 dalių reikalavimus.

Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektorius A. B. paaiškino, kad apie nelegalų darbą V. Ž. ūkyje buvo sužinota Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui persiuntus T. G. pareiškimą dėl neatsiskaitymo už atliktą darbą. Susitikus su T. G., jis paaiškino, kad V. Ž. ūkyje dirbo traktorininko darbą. Turėjo traktorininko pažymėjimą, nes baigė Aukštadvario žemės ūkio mokyklą. Dirbo įvairius žemės ūkio darbus, vežė šieną, dirbo prie šakų smulkinimo, kelių valymo darbų. Taip dirbo nuo 2016 m. liepos mėnesio iki lapkričio mėnesio vidurio. Buvo sutarta, kad per mėnesį gaus apie 500 eurų. Į darbą atsiveždavo pats V. Ž. arba su dviračiu važiuodavo pats. Paskutiniu metu V. Ž. jam ėmė nebemokėti darbo užmokesčio ir liko skolingas 605 eurus. Tas pačias aplinkybes papasakojo T. G. motina V. G.. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą V. Ž. savo kaltę neigė, nurodė, kad T. G. tik stebėjo darbus, bet jokių darbų neatliko.

Trauktinas administracinėn atsakomybėn asmuo V. Ž. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad ūkininkaujantis nuo 2008 metų, turi įregistravęs ūkį, apie 300 ha žemės. Ūkio darbus nudirbti padeda tėvai, samdomų darbuotojų turi. G pažįsta, jie gyvena gretimame kaime. Teko bendrauti su T. G., kuris norėjo jo ūkyje įsidarbinti traktorininku. T. G. parodė traktorininko pažymėjimą, tačiau turima kategorija neleido dirbti su jo ūkyje esančia technika. Aptarė, kad ateityje galės įsidarbinti, kai gaus reikiamą traktorininko pažymėjimą. Jo ūkyje T. G. lankėsi, jam aprodė ūkį, kartais kartu su juo važiuodavo pažiūrėti, kaip kas dirbama, stebėjo ūkio darbus. Tokiu tikslu T. G. jo ūkyje lankėsi apie mėnesį laiko. Jokio atlyginimo T. G. nemokėjo ir nežadėjo, nes jis nieko nedirbo, tik stebėjo darbus. Nieko negalintis paaiškinti, kodėl T. G. nurodo kitokias aplinkybes, kodėl teigia, kad esantis skolingas. Jokių konfliktų su T. G. neturėjo.

Liudytoja V. G. paaiškino, kad darbą V. Ž. ūkyje pasiūlė R. G., jos vyresnysis sūnus, kuris tuomet dirbo tame ūkyje. Atvykus į namus V. Ž., bendravo apie Tomo įsidarbinimą, nes jis tuo metu buvo dar nepilnametis. Sūnus vasaros atostogų metu norėjo užsidirbti pinigų. Dirbo įvairius ūkio darbus, daugiausia su technika. V. Ž. buvo patenkintas Tomo darbu. Už dienos darbą gaudavo 20 eurų. Taip dirbo per visą vasarą ir vėlesniu laiku. Paskutiniu metu V. Ž. ėmė nebemokėti pinigų, todėl sūnui liepė nedirbti. Liko neatsiskaitęs už du mėnesius. Darbiniai santykiai nebuvo įforminti.

Liudytojas R. G. paaiškino, kad ir pats dirbo V. Ž. ūkyje. Vis žadėjo įforminti darbinius santykius, bet taip ir neįvyko, todėl toliau nebedirbo. V. Ž. pasiūlė jo ūkyje dirbti broliui T. G.. Tomas dirbo nuo 2016 m. vasaros vidurio apie tris-keturis mėnesius. Dirbo kiekvieną dieną, net išeiginėmis. Daugiausia dirbo traktorininko arba pagalbinio darbininko darbus. Kaip ir kitiems ūkyje dirbantiems buvo žadėtas 500 eurų atlyginimas. Pats V. Ž. nusiveždavo į darbą ir parveždavo. Kiekvieną dieną buvo dirbama ilgiau nei po 8 val. Pradžioje Tomas algą gaudavo, bet paskui pradėjo nemokėti. Tarp Tomo ir V. Ž. įvyko kažkoks konfliktas, todėl toliau Tomas nebedirbo. Galutinio atsiskaitymo negavo. Darbiniai santykiai nebuvo įforminti. V. Ž. ūkyje pastoviai dirbdavo keli žmonės. Kiek žino, jie taip pat dirbdavo nelegaliai.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

T. G. pareiškime policijai (b. l. 3) nurodyta, kad jis nelegaliai dirbo V. Ž. ūkyje (duomenys neskelbtini). V. Ž. jam liko skolingas 605 eurus nesumokėto darbo užmokesčio.

2017-05-19 Nelegalaus darbo tyrimo akte (b. l. 4-5) užfiksuota, kad ūkininko V. Ž. ūkyje (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 metų liepos mėnesio pradžios iki lapkričio mėnesio vidurio nelegaliai dirbo T. G.. Patikrinus SODROS duomenų bazėje esančius duomenis, nustatyta, jog pas ūkininką V. Ž. nuo 2016 metų įdarbinto pagal darbo sutartis nebuvo nė vieno asmens.

Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo kopija (b. l. 6) patvirtina, kad V. Ž. nuo 2008 m. yra įregistravęs ūkį (duomenys neskelbtini) kaime.

T. G., rašydamas paaiškinimą darbo inspekcijai (b. l. 7), nurodė, kad darbą V. Ž. ūkyje susirado per savo brolį R. G., kuris tame ūkyje jau dirbo. Pas V. Ž. pradėjęs dirbti nuo 2016 m. liepos 5 d. Sutarė, kad ūkyje dirbs daugiausia su technika, reikės sėti, pjauti žolę, javus, vežioti biokurą, pjauti medžius. Tuo metu jau turėjęs traktorininko pažymėjimą. Žadėjo mokėti po 500 eurų per mėnesį. Darbo laikas buvo nustatytas nuo 8 val. iki 20 val., tačiau dirbdavo ilgiau. Pradžioje į darbą ir iš darbo vežiodavo pats ūkininkas. Vėliau ėjo pėsčias arba kas nors paveždavo. Darbo užmokestį mokėjo nereguliariai, dažnai reikėdavo išprašyti. Taip pas V. Ž. išdirbo iki 2016 m. lapkričio 18 d. Po šio datos paskambinus ūkininkui, jis pasakė, kad jis atleistas iš darbo. Visą laiką dirbo nelegaliai, nors buvo žadama sudaryti darbo sutartį. V. Ž. sakė, kad, jeigu kas atvažiuotų tikrinti, sakyti, jog dirba tik draugiškai padėdami, bet pastoviai nedirbantys. Nelegaliai dirbančių buvo ir daugiau žmonių. Liko jam skolingas 605 eurus. Kai negavo pinigų, kreipėsi į policiją.

V. G. paaiškinime darbo inspekcijai (b. l. 8) nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir T. G..

Pažymėjimo kopija (b. l. 9) patvirtina, kad T. G. nuo 2016-03-10 turi traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimą, išduotą Aukštadvario žemės ūkio mokyklos.

T. G. darbo inspekcijai pateiktose fotonuotraukose (b. l. 10-11) matosi du traktoriai. T. G. nurodymu su jai dirbo 2016-09-04 ir 2016-09-28 V. Ž. ūkyje.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus rašte (b. l. 24) nurodyta, kad V. Ž. skyriuje neįgijęs žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų knygelės, neteikė pranešimų apie gautas paslaugas laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31.

SODROS informacinės sistemos duomenimis (b. l. 88) V. Ž. nuo 2011-01-01 vykdo individualią žemės ūkio veiklą.

SODROS informacinės sistemos duomenimis (b. l. 89) duomenų apie T. G. įsidarbinimą nėra.

Aptarti įrodymai patvirtina, ūkininkas V. Ž., vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, būdamas darbdaviu pažeidė įstatymų reikalavimus ir esant darbo sutarties požymiams leido nelegaliai dirbti T. G., tai yra nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties bei laiku nepranešęs apie darbuotojo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (galiojusi iki 2017-07-01 redakcija) 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties arba jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (galiojusi iki 2017-07-01 redakcija) 99 straipsnio 2 ir 3 dalis darbo sutartis turi būti sudaryta raštu. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Šio straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012).

Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius. Surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad T. G. darbas V. Ž. Ūkyje buvo nelegalus. Nelegalūs darbiniai santykiai turėjo pastovumą, nepertraukiamumą, buvo dirbami kiekvieną dieną. T. G. dirbo konkretų traktorininko darbą arba atlikdavo kitus pagalbinius darbus. T. G. turėjo paklusti darbdavio nustatytai darbo dienos trukmei, pradžioje gavo sutartą atlyginimą. V. Ž. pripažindamas faktą, kad su T. G. bendravo, žadėjo įdarbinti, neigė tą aplinkybę, jog T. G. jo ūkyje dirbo, teigė, kad tik apie mėnesį laiko stebėjo atliekamus darbus. Tokie V. Ž. parodymai laikytini tik gynybine jo pozicija ir nepaneigia kitų liudytojais apklaustų asmenų parodymų, T. G. darbo inspekcijai rašytame paaiškinime nurodytų aplinkybių. Toks V. Ž. elgesys vertinamas tik siekimu išvengti mokesčių mokėjimo į biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondą.

Įvertinus nustatytas aplinkybes pripažintina, kad V. Ž. veikoje yra ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis ir jis turi būti traukiama administracinėn atsakomybėn.

Šio pažeidimo padarymo metu – 2016 metais atsakomybė buvo numatyta iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje –nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse atsakomybė už byloje nagrinėjamo pažeidimo padarymą numatyta šio kodekso 95 straipsnio 1 dalyje – nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. 2015-05-25 Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė atsakomybė. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad perkvalifikuojant veiką švelnesnė administracinė atsakomybė yra, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau kaip dešimt eurų mažesnis <…> negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį minimalios ir maksimalios baudų vidurkis už vieną nelegaliai dirbusį asmenį – 1882 eurai, o pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį minimalios ir maksimalios baudų vidurkis – 3000 eurų. Taigi, įvertinus sankcijas ir nurodyto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytus veikų perkvalifikavimo kriterijus, pripažintina, kad šiuo metu galiojantis Administracinių nusižengimų kodeksas numato griežtesnę atsakomybę, todėl V. Ž. padaryta veika neperkvalifikuotina, jam skirtina nuobauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą sankciją.

Skiriant nuobaudą pažeidėjui V. Ž. atsižvelgtina į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nelegalus darbas truko keletą mėnesių.

Teismas, vadovaudamasis 2015-05-25 Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalimi bei 2 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 4 dalimi bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-288 ir 302⁴ straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 1000 eurų bauda.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.