Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui D. K., atsakovų atstovei Dainai Sodienei, 2012 m. lapkričio 19 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą (patikslintą) atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, dėl neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos, palūkanų priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas 2012 m. spalio 29 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už praleistą mokėjimo terminą – viso 1 071,09 Lt palūkanų (b.l. 76).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Šios bylos ginčo dalykas – neturtinės žalos ir palūkanų, kildinamų dėl laiku neišmokėtos senatvės pensijos dalies, priteisimas.

Faktinės aplinkybės

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas D. K. yra senatvės pensininkas. Paskirtos 730,82 Lt valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimas jam atnaujintas 2005 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) sprendimu (b.l. 37). VSDFV Klaipėdos skyriaus 2007 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 138-21320 (b.l. 36) D. K. paskirta 1 137,50 Lt pensija nuo 2007 m. liepos 1 d. iki gyvos galvos. Senatvės pensijos dydis apskaičiuotas pagal 2007 m. liepos mėnesį galiojusį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį (266 Lt) ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį (1 356 Lt). VSDFV Klaipėdos skyriaus 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 13P-27639 D. K. nuspręsta išmokėti 11 549,06 Lt. dydžio valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį. Ši nepriemoka pareiškėjui susidarė dėl to, kad jis po pensijos paskyrimo (laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d.) turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio, pagal tuo metu galiojusias Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas, buvo mokama ne visa paskirta pensija. Dalis socialinio draudimo senatvės pensijos sumokėta 2009 m. birželio mėnesį (830 Lt), o kitą sumos dalį – 10 719,06 Lt nuspręsta išmokėti 2010 m. birželio mėnesį (b.l. 10), vėliau terminą nukeliant į 2012 m. birželio mėnesį (b.l. 12-13).

D. K., nesutikdamas dėl pensijos dalies išmokėjimo perkėlimo į 2012 m. birželio mėnesį, 2010 m. lapkričio 30 d kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, prašydamas paaiškinti, dėl ko neišmokėta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalis (b.l. 11). Pareiškėjui 2010 m. gruodžio 10 d. raštu NR. (9.2)SI1-38467 buvo atsakyta (b.l. 12-13), kad negautų pensijos dalies sumų išmokėjimo eiliškumas ir periodiškumas nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintu Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), kuriame buvo nustatyta, jog asmenims, kuriems 2008 m. sausio 1 d. buvo sukakę 65 ir daugiau metų, negauta pensijos dalis, jeigu išmokėtina suma viršija 100 Lt, turi būti išmokėta dalimis: 2009 m. birželio mėnesį – 50 procentų asmeniui apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 Lt, o likusi apskaičiuotos sumos dalis – išmokėtina 2010 m. birželio mėnesį. Tačiau nuo 2009 m. balandžio 12 d. įsigaliojo minėto Tvarkos aprašo 6.3 punkto pakeitimas, nustatant, kad likusi asmeniui apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma būtų išmokėta 2012 m. birželio mėnesį, t.y. išmokėjimas nukeltas į 2012 m. birželio mėnesį. Nesutikdamas su šiuo atsakymu, 2010 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas dėl neišmokėtos pensijos dalies kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (b.l. 17), kuri 2011 m. sausio 21 d. raštu Nr. (6.5)I-527 pateikė analogiškus argumentus (b.l. 18). Pareiškėjas, nesutikdamas dėl pensijos dalies išmokėjimo perkėlimo į 2012 m. birželio mėnesį, 2011 m. vasario 7 d. skundu (b.l. 6-8) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Nagrinėdamas bylą pagal pareiškėjo skundą, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi (b.l. 47-52) nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą ir administracinę bylą sustabdyti, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės prašymą ar:

- Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija Nr. XI-530, Žin., 2009, Nr. 151-6777) 5 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria apskaičiuota senatvės pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008 – 2012 metais, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams;

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1780 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 144 „Dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 158-7166) 6.3 punktas, pagal kurį asmenims, kuriems 2008 m. sausio 1 d. buvo sukakę 65 ir daugiau metų, negauta pensijos dalis, jeigu išmokėtina suma viršija 100 litų, 2009 metų birželio mėnesį išmokama 50 procentų asmeniui apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 Lt, o likusi apskaičiuotos sumos dalis – 2012 metų birželio mėnesį, nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu paskelbė, kad minėti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstituciniam Teismui išnagrinėjus Klaipėdos apygardos teismo prašymą ir 2012 m. rugsėjo 21 d. Konstitucinio Teismo nutarimą paskelbus „Valstybės žiniose“, 2012 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą (b.l. 62-63).

Pareiškėjas 2012 m. spalio 22 d. teismo posėdyje reikalavimo priteisti 10 719,06 Lt neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos atsisakė, nes atsakovas pensiją išmokėjo 2012 m. birželio mėnesį (b.l. 67). Be to, pareiškėjas 2012 m. spalio 29 d. patikslino skundą, prašydamas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už praleistą mokėjimo terminą – viso 1 071,09 Lt bei 10 000 Lt neturtinę žalą.

Dėl palūkanų priteisimo

Pareiškėjas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už praleistą mokėjimo terminą – viso 1 071,09 Lt palūkanų už du metus. Pareiškėjas nurodo, kad valstybė, neišmokėdama 10 719,06 Lt pensijos dalies ir jos išmokėjimą nukeldama į 2012 metus, paėmė pareiškėjo nuosavybę (10 719,06 Lt) visuomenės poreikiams. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalimi, nurodydamas, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka ir už jos paėmimą teisingai atlyginant.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. priimtame nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, „kad pagal Konstituciją, valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, pensijų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas, inter alia mažinant paskirtas ir mokamas senatvės pensijas, tačiau tai darydamas įstatymų leidėjas privalo paisyti inter alia konstitucinių lygiateisiškumo, proporcingumo principų, nustatyti tolygų nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą; sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, numačius dėl pensijų sumažinimo susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą“. Taip pat šiame nutarime pažymėta ir tai, kad „Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendime konstatuota, kad teisinio reguliavimo koregavimas mažinant senatvės pensijas net ir dėl to, kad valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (kilusi ekonomikos krizė ir kt.), reiškia asmens konstitucinės socialinės garantijos – senatvės pensijos ribojimą; tokiu teisiniu reguliavimu tam tikru mastu yra ribojama asmens, kuriam senatvės pensija buvo paskirta ir mokama, nuosavybės teisė; taigi įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, mažindamas senatvės pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl senatvės pensijos sumažinimo“. Atsižvelgiant į minėtus Konstitucinio Teismo motyvus, pabrėžtina, kad senatvės pensijos laikinas neišmokėjimas yra traktuojamas kaip tam tikru mastu ribojama asmens nuosavybės teisė, kuri gali būti ginama remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu. Kaip jau minėta, Konstitucinis Teismas nutarime pabrėžė, jog valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, pensijų teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas, tačiau sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, numačius dėl pensijų sumažinimo susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą. Vadinasi, priklausanti senatvės pensija visada privalo būti išmokėta, tačiau valstybėje susidarius sunkiai ekonominei situacijai, galėjo būti sumažintas pensijos dydis ar neišmokta jos dalis. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra negrąžintinas aktas, o neišmokėtą pensiją valstybė privalo sugrąžinti, nors kartais šis sugrąžinimas gali užtrukti dėl objektyvių priežasčių, šiuo atveju dėl susidariusios itin sunkios ekonominės padėties, dėl kurios nebuvo įmanoma sukaupti lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo nuosavybė buvo paimta visuomenės poreikiams, nes pareiškėjo neišmokėta pensijos dalis jam buvo sugrąžinta 2012 m. birželio mėnesį (b.l. 68). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui buvo tik apribota nuosavybės teisė, tačiau šis nuosavybės teisės apribojimas nereiškia nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad remiantis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio nuostatomis jam turėtų būti priteistos 5 procentų dydžio palūkanos, nes valstybė, negrąžindama pensijos dalies, turėjo jam prievolinį įsipareigojimą, t.y. 10 719,06 Lt skolą.

Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. priimtoje nutartyje Nr. A552-2747/2012 išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad Civilinio kodekso nuostatos taikomos tiek, kiek teisinių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai arba Civilinio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais (Civilinio kodekso 1 straipsnis). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Vertinant tai, pažymėtina, kad Civiliniame kodekse įsakmiai nėra nustatyta, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos Civilinio kodekso normos. Todėl svarbu nustatyti, ar nagrinėjamoje byloje ginčo teisinius santykius sureguliuoja viešosios teisės normos ir ar klausimą dėl palūkanų priteisimo galima spręsti remiantis teisės analogija, t.y. taikant Civilinio kodekso 6.210 straipsnį.

Nagrinėjamoje byloje teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144. Šios teisės normos reglamentuoja pensijų mokėjimo teisinius santykius. Šiuose teisės aktuose yra išdėstytos taisyklės, kokia tvarka skiriamos bei mokamos valstybinės socialinio draudimo pensijos, nurodytas jų mokėjimo šaltinis, aptarti pensijų permokų išieškojimo bei nepriemokų išmokėjimo klausimai, ginčų, kylančių dėl pensijų skyrimo ir mokėjimo, sprendimo tvarka. Todėl, esant visiškai sureguliuotiems pensijų mokėjimo teisiniams santykiams, įstatymo analogijos taikymas nėra galimas ir nagrinėjamoje byloje taikytini paminėti teisės aktai. Pažymėtina, kad šiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad asmuo, kuriam tam tikra pensijos suma buvo neišmokėta, galėtų pretenduoti į nuo neišmokėtos sumos skaičiuojamas palūkanas, todėl jos negali būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1627/2010).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos, kildinamos iš laiku negrąžintos neišmokėtos pensijos dalies, atlyginimo.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi įstatymas reikalauja trijų esminių sąlygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tai reiškia, kad žala atlyginama institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimą: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis); priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis). Šie elementai žalos atsiradimo kontekste vienas be kito negali egzistuoti. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Nors pareiškėjas teigia, kad dėl laiku neišmokėtos pensijos dalies patyrė neturtinę žalą, tačiau ne tik nekonkretizuoja, kuo pasireiškė neturinė žala, tačiau ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovų veiksmų būtų patyręs emocinį sukrėtimą, būtų pažeminta jo reputacija ar kitaip patyręs kokių nors nepatogumų. Pažymėtina, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. gruodžio 10 d. raštas Nr. (9.2)-S11-38467, atsakovų atsiliepimas į skundą ir kita rašytine bylos medžiaga patvirtina, kad negautų pensijos dalies sumų išmokėjimo eiliškumas ir periodiškumas nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintu Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašu, kuriame buvo nustatyta, jog asmenims, kurie 2008 m. sausio 1 d. buvo sukakę 65 ir daugiau metų, negauta pensijos dalis, jeigu išmokėtina suma viršija 100 Lt, turi būti išmokėta dalimis: 2009 m. birželio mėnesį – 50 procentų asmeniui apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 Lt, o likusi apskaičiuotos sumos dalis – išmokėtina 2010 m. birželio mėnesį. Tačiau nuo 2009 m. balandžio 12 d. įsigaliojo minėto Tvarkos aprašo 6.3 punkto pakeitimas, nustatant, kad likusi asmeniui apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma būtų išmokėta 2012 m. birželio mėnesį, t.y. išmokėjimas nukeltas į 2012 m. birželio mėnesį. Todėl VSDFV Klaipėdos skyrius, nukeldamas pareiškėjui priklausančios pensijos dalies išmokėjimą, veikė vadovaudamasis įstatymais ir kitais norminiais aktais. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ taip pat konstatavo, kad minėti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kas suponuoja išvadą, jog VSDFV Klaipėdos skyrius veikė nepažeisdamas įstatymų ar kitų norminių teisės aktų.

Minėta, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą 10 000 Lt neturtinę žalą, nepagrįsti jokiais įrodymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turi būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nustatomas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda.

Nenustačius deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Dėl skundo dalies atsisakymo

Pareiškėjas 2012 m. spalio 22 d. teismo posėdyje reikalavimo priteisti 10 719,06 Lt neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos atsisakė (b.l. 67), nes atsakovas pensiją išmokėjo 2012 m. birželio mėnesį (b.l. 68).

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsisakymui nuo skundo dalies, kuria pareiškėjas prašė priteisti 10 719,06 Lt likusią neišmokėtą senatvės pensijos dalį, neprieštarauja.

Pareiškėjo teisė atsisakyti skundo (prašymo) numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnyje.

ABTĮ 101 straipsnyje nustatyti bylos nutraukimo pagrindai. Šio straipsnio 3 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylos nagrinėjimą, jeigu pareiškėjas atsisako skundo (prašymo). Aplinkybių, kurioms esant bylos nutraukimas dalyje dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies būtų negalimas, nenustatyta, t.y. nenustatyta, jog prašymo atsisakymu būtų pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar įstatymų saugomi interesai. Bylos nutraukimo pasekmes, numatytos ABTĮ 102 straipsnio 3 dalyje, išaiškintos teismo posėdžio metu (ABTĮ 102 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjas prašyme (b.l. 67), kurį pasirašė, pažymi, jog bylos nutraukimo pasekmės jam žinomos. Atsisakymas priimtinas ir administracinė byla dalyje dėl 10 719,06 Lt likusios neišmokėtos senatvės pensijos dalies nutrauktina.

Dėl išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti sumokėto 50 Lt žyminio mokesčio atlyginimą (b.l. 87). Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Skundą pripažinus nepagrįstu, netenkintinas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 3 punktu,

nuspren d ė:

pareiškėjo D. K. skundą dėl palūkanų priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo D. K. skundą dalyje dėl 10 719,06 Lt neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos priteisimo nutraukti.

Netenkinti prašymo dėl išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.