Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-01-07 · Civilinė byla Nr. 2-15/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-07
Bylos Nr.
2-15/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Eiginta“
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai, M. Š., UAB ,,Plungės kooperatinė prekyba“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-15/2010Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Eiginta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutarties, kuria, civilinėje byloje Nr. 2-2376-254/2009 pagal ieškovo UAB ,,Eiginta“ ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai, M. Š., UAB ,,Plungės kooperatinė prekyba“ dėl įsakymų, sprendimų ir sutarties pripažinimo negaliojančiais, taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB ,,Eiginta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai, M. Š., UAB ,,Plungės kooperatinė prekyba“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais aktus, kuriais ir kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės ir grąžintas natūra nekilnojamasis turtas – žemės sklypai esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašė atsakovų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nekilnojamojo turto registre įrašyti draudimą dėl nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) perleidimo, taip pat uždraudžiant šiuose sklypuose atlikti bet kokius statybos darbus, apsunkinti šiuos žemės sklypus; 2) uždrausti atsakovui M. Š. perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atlikti jame bet kokius statybos darbus, apsunkinti žemės sklypą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, taip pat uždraudė atsakovui M. Š. perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad atsakovams perleidus ginčo dalyką (žemės sklypus) tretiesiems asmenims, sprendimo įvykdymas, ieškinio patenkinimo atveju, taptų neįmanomu, kadangi patenkinus ieškinio reikalavimus, turės būti išspręstas ir restitucijos taikymo klausimas (CK 6.145 str.). Ši aplinkybė, teismo nuomone, pati savaime vertintina kaip pakankamas pagrindas apriboti disponavimo teisę. Teismas netenkino ieškovo prašymo uždrausti ginčo žemės sklypuose atlikti bet kokius statybos darbus, apsunkinti žemės sklypus, kadangi ieškovas nenurodė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su šių žemės sklypų užstatymu, todėl nėra galimybės spręsti ar toks draudimas atitiks ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principus.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Eiginta“ prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartį pakeisti ir patenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones visa apimtimi. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai, nenurodydamas motyvų atsisakė taikyti dalį ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimą apsunkinti žemės sklypus (statinių statyba, hipoteka ir pan.). Apelianto teigimu, pastačius žemės sklypuose statinius ar juos apsunkinus, ieškinio tenkinimo atveju, restitucijos taikymas ir teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo skundą atmesti. Nurodo, kad prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nenurodė argumentų susijusių su ieškovui palankaus sprendimo įvykdymo apsunkinimu, pastačius sklypuose statinius ar kitaip juos apsunkinus. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, grėsmę ieškovo interesams ar įrodymų, patvirtinančių atsakovų planuojamą veiklą ginčo sklypuose.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Todėl būtina įvertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

Šalies argumentai

Iš bylos duomenų matyti, kad UAB ,,Eiginta“ pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais teisės, kuriais ir kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės ir grąžintas natūra nekilnojamasis turtas – žemės sklypai esantys (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovo reikalavimų tenkinimo atveju būtų sprendžiamas restitucijos klausimas. Siekdamas galimai jam palankaus teismo sprendimo tinkamo įvykdymo užtikrinimo, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo turto registre įrašyti draudimą dėl nuosavybės teisės į sklypus ((duomenys neskelbtini)) perleidimo, uždrausti atsakovui M. Š. perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o taip pat uždrausti šiuose sklypuose atlikti bet kokius statybos darbus, apsunkinti šiuos žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas, atskiruoju skundu skundžiama nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą uždrausti ginčo sklypuose atlikti bet kokius statybos darbus, juos apsunkinti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų apie ketinamas ar vykdomas statybas ginčo sklypuose. Apeliantas teigia, kad toks dalinis prašymo tenkinimas pilnai neužtikrina teismo sprendimo įvykdymo, tačiau kartu su skundu jokių papildomų duomenų apie atsakovų ketinimus, ar kitokių įrodymų nepateikia. Vien tik teorinė statybos galimybė nėra pagrindas tenkinti prašymą dėl tokio draudimo. Kita vertus, uždraudimas atlikti bet kokius darbus sklypuose pažeistų proporcingumo principą, nes toks draudimas nėra susijęs su galimybe taikyti restituciją.

Pareiškime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašydamas uždrausti bet kokius statybos darbus ir apsunkinti žemės sklypus ieškovas nurodė CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktą – draudimas dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų. Apygardos teismas ir apsvarstė prašymą uždrausti atlikti statybos darbus. Draudimas apsunkinti daiktą, kaip laikinoji apsaugos priemonė, įstatyme nėra numatyta, o prašymas uždrausti atsakovams dalyvauti konkrečiuose sandoriuose, pareikštas nebuvo. Tik atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad žemės sklypų apsunkinimas hipoteka gali neigiamai paveikti restituciją (CPK 338, 312 str.). Kita vertus įkeitimas, išnuomojimas ar servituto nustatymas tiesiogiai negali įtakoti žemės sklypų grąžinimo ankstesnio savininko nuosavybėn, t. y. neliečia ginčo dalyko, o ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visa apimtimi apribotų atsakovų teisės labiau, nei būtina šių priemonių tikslui pasiekti. Kaip jau minėta, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Tai reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl keisti ją atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė MilašienėNijolė PiškinaitėEgidijus Žironas