Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. O. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuriame numatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jei yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte išdėstytos normos paskirtis ir atsisakymo priimti ieškinį pagrindai grindžiami draudimu tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai (non bis in idem teisės principu), taip pat teisine įsiteisėjusio teismo ar arbitražo sprendimo galia. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2013). Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).

8. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog abiejų bylų ieškinio pagrindas yra tapatus, t. y. nagrinėjamojo byloje ieškovė nurodė, jog 2006 m. spalio 26 d. Kauno apskrities viršininko administracija priėmė administracinį sprendimą Nr. 52/11965, kuriuo ieškovės broliui J. V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 14,97 ha žemės ir 0,03 ha miško (duomenys neskelbtini), ir nustatytas atlyginimo būdas už nurodytą nekilnojamąjį turtą pinigais, t. y. išmokant 18 585 Lt kompensaciją už 15 ha žemės. Toks pat pagrindas buvo nurodytas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-585-261/2015.

9. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2013). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teisminio nagrinėjimo objektas nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-585-261/2015 pareikšto ieškinio dalykai yra tokie patys, tačiau skiriasi pasirinkti gynybos būdai, dėl ko ieškinių dalykų negalima laikyti tapačiais. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė pasirinko daiktinėje teisėje egzistuojantį teisių gynybos būdą – daikto išreikalavimą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacija), tačiau administracinio proceso tvarka nagrinėtoje byloje pareiškėjai savo teises gynė prašydami įpareigojimo atlikti veiksmus. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bylose yra pasirinkti skirtingi pažeistų teisių gynybos būdai, todėl abiejų bylų ieškinių dalykai negali būti laikytini tapačiais.

10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas savo skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad ir civilinėje, ir administracinėje bylose ieškinių reikalavimai buvo reiškiami iš esmės Lietuvos Respublikai. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas yra Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, o administracinėje byloje atsakovas buvo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri neatstovavo Lietuvos Respublikos, o veikė kaip atskira biudžetinė įstaiga, gindama savo interesus. Iš to, kas nurodyta, matyti, jog tarp civilinės ir administracinės bylų šalių tapatumo nėra.

11. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys yra tapatus kitai administracinei bylai, netinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir, kadangi ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovės A. O. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.