Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Astai Šliužaitei, dalyvaujant kaltinamajam V. S., jo gynėjui advokatui M. Š., privačiai kaltintojai J. K., jos atstovui advokatui T. L. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gim. (duomenys neskelbtini) Marijampolės r., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, privataus kaltinimo tvarka kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2008 m. birželio 22 d., laikotarpiu tarp 17 ir 18 val. adresu . (duomenys neskelbtini), Kaune, trankydamas buto durimis, sumušė J. K., tuo jai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. S. kaltės nepripažino ir parodė, kad J. K. pati brovėsi į jo butą, spardė duris, trankė jas, sakė jai liautis, bet ji nesiliovė, todėl žmona paėmė ir paskambino į policiją. Mušti jos tikrai nemušė. Kaimynė J. K. buvo išgėrusi. Tą įvykį matė kaimynai, nes jie nuo triukšmo išėjo pasižiūrėti kas darosi. Tą įvykį matė jo žmona, kuri ir iškvietė policiją, ji buvo namuose. Kodėl J. K. atėjo, nežinantis, ji nuo 1995 m. ramiai pro jų duris nepraeina. Kai tik pradėjo gyventi, dar bendravo, o paskui nesutarė. Kai ji daužėsi, jis atidarė duris, tada ji įsikabino į buto duris ir brovėsi į jų butą, o jis jai neleido, traukė jos rankas. Jis stovėjęs tarpduryje, fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo. Su specialisto išvada yra susipažinęs ir nežino kaip galima buvo tokius sužalojimus padaryti. Kaimynų tuo metu laiptinės aištelėje nebuvo. Kaip jis nustūmė jos rankas, niekas nematė, matė tik žmona, dar kaimynė D. priešais duris buvo atsidariusi, tai matė. Sužalojimų jokių nepadarė, kaip ant jos atsirado tokie sužalojimai, negali paaiškinti. Ji visą laiką kabinėjasi, triukšmauja laiptinėje, garsiai leidžia muziką, dažnai būna išgėrusi. Tą įvykio dieną ji buvo vartojus alkoholio, jos akys buvo stiklinės ir matėsi, kad išgėrusi yra. Tą dieną buvo iškviesta policija, tada ji policijos pareigūnus įsileido, ar ji davė kokius jiems parodymus nežino, ten jau buvo daug pareiškimų ir prieš tai. Ji taip elgdavosi į metus 2-3 ar 4 kartus, pareiškimų policijai buvo rašyta, bet visada atsakymai, kad nieko negali padėti. Ji elgėsi taip ir su 52 butu iš ketvirto aukšto, taip pat žmones užkabinėjo. Ji gyveno su dukra ankščiau, dabar jau ji su dukra nebegyvena turbūt, nes nematantis jos dukros, dažnai girdėdavosi dukros balsas, kad „mama nemušk“, bet apie tuos įvykius niekam nepranešęs. Ji, kiek žinantis, turėjo kažkokį draugą A., ji buvo girta, tai ji galėjo ir pati kur susižaloti, o su tuo draugu, teko girdėti, kad irgi pasimušdavo, bet kaip dažnai tai buvo pasakyti negali, dažniausia tai būdavo švenčių proga.

Privati kaltintoja J. K. parodė, kad tą dieną ji paskambinusi į V. S. buto duris, norėdama geranoriškai išsiaiškinti dėl susidariusios padėties jų name - šmeižto ir kvietimo policijos. Taip pat kreipėsi ir į 55 butą, nes jie užpylinėjo jos butą. Kad ji ką specialiai spardytų ar užkliudytų, taip tikrai nebuvo. Tada durys buvo atidarytos, ji paklausė, kodėl ji visada užkliūva, tada V. S. žmona puolė prie ragelio ir kvietė policiją. Tada ji pasakiusi - palauksime kartu policijos ir išsiaiškinsime, tada kaltinamasis kelis kartus durimis trenkė per ranką. Per ranką durimis trenkė tris - keturis kartus. Su durimis visur kliuvo - kliuvo į kairę ranką, žandikaulį, galvą, dešinė ranka taip pat atkentėjo, bet ne tiek, net ir juosmens srityje buvo sužalojimų. Jis su durim trankė, o kojomis, rankomis nesudavė. Ji tik gera valia norėjusi viską išsiaiškinti. Ji stovėjusi tarpduryje, o kaltinamasis ją trankė durimis. Niekas to nematė, kaimynės D. išėjusios nebuvo, nieko nebuvo. Smūgiai buvo suduoti greitai, staigiu mostu padaryti, įsiveržti į butą ji nebandžiusi. Pareigūnams ji nepaminėjo, kad ją kaimynas trankė durimis ir ji yra sužalota, nes pareigūnai į jos pusę visai neatsižvelgė. Pareigūnai matė, kad ji sumušta, jie matė praskeltą ranką, bet pati to jiems nesakiusi. Pareigūnai kai atvyko, padėties neįvertino ir jai dar po to įvykio buvo paskirta administracinė bauda, atseit ji triukšmavusi. To nutarimo neskundė. V. S. necenzūriniais žodžiais neišplūdo, ji norėjo viską gera valia užbaigti. Taip, ji kalta, kad išvis priėjo prie tų durų, jai jau net nereikia išeiti iš buto, ji viską jau bute girdinti, jie pastoviai ją šmeižia. Birželio 22 d. buvo penktadienis ir ji buvo tik po darbo grįžus, tą dieną ji buvo pas stomatologą, o šeštadienį kreipėsi į Dainavos polikliniką pas budintį gydytoją. Dokumentas patvirtina, kad buvo dantis nuskeltas, dantis buvo sutvarkytas, o paskui jis nudaužtas. Dalį ji buvo susitvarkiusi, o paskui dantį vėl nudaužė, tai yra daktarės išrašas, o daugiau į daktarę nesikreipusi kito išrašo neturinti įrodymų turinti tiek kiek pateikė. Kad dukra matė įvykį, nepaminėjusi, ji turėjusi omenyje, kad kad kaimynai nematė, o dukros nenorėjusi kišti, painioti į teisminius reikalus, todėl ir nesakiusi, kad ji matė. Turėjusi omenyje, kad nei vienas iš kaltinamojo liudytojų nematė.

Liudytoja V. S. parodė, kad kaltinamasis jai yra sutuoktinis. Su šita moterimi pradžioje bendravo, bet paskui santykius nutraukė, nes ji labai ūmaus būdo, ji bevyrė ir kabindavosi prie jos vyro. Kai tik būdavo konfliktas, jie kviesdamo policiją. Tą dieną J. K. ant balkono sėdėjo ir rėkė, paskui pradėjo daužyti jų duris. Atidarė duris, tai ji necenzūriniais žodžiais išplūdo, puolė. Policijai tą dieną parašiusi, kad J. K. ją išplūdo necenzūriniais žodžiais. J. K. niekas nemušė, ji tada neišėjo pas pareigūnus ir nerašė pareiškimo, kad ją sumušė. Kai jai atidaro duris, tai ji įsikabina į durų staktą ir sunku net atplėšti ją nuo tų durų. Tų atvejų buvo daug ir neatsimena, kada būtent tada tos durys buvo atidarytos, J. K. girta turi labai daug jėgos, kaip penki vyrai būna. Jos pastoviai niekas nešmeižia, policija kviečiama tada, kai ji trankosi, daužosi, o į darbovietę rašė todėl, kad policija niekuo negali padėti, tai jie pusė laiptinės ir bendrijos pirmininkas rašė į jos darbą ir prašė pagalbos. Tą įvykio dieną nukentėjusiosios dukros namuose nebuvo, mergaitė pasakoja apie konfliktą, kuris buvo birželio 13 dieną, tada ji atėjo su savo vaikinu, jos mamai tą dieną policiją kvietė dieną ir vakare. Dar jos draugas tą dieną gąsdino su savo pistoletu V. S..

Liudytojas P. K. parodė , kad negalintis pasakyti, ar 2008-06-22 buvo namie, nes namie būna pakankamai retai, tačiau pakankamai gerai pažįsta J. K.. Jo manymu J. K. turi rimtų psichologinių sutrikimų ir turi problemų su alkoholiu, tik pavartojus alkoholio jai yra problema su kaimynais, jei žmogus nevartotų alkoholio matomai nebūtų ir problemų su kaimynais. Vieną konfliktą matęs, tada buvo iškviesti pareigūnai, ji tik su apatiniais drabužiais buvo, tai teko ją aprengti ir padėti išvežti, ji tada labai konfliktavo ir mėtė savo asmeninius daiktus į laiptinę, visa buvo susikruvinus ir dar jį iškruvino. Konfliktų tikrai teko girdėti ne vieną, teko girdėti, kai daužo duris naktį, bet nelabai kišasi, bet tai būna tik tada kai žmogus būna paveiktas alkoholio. Konkrečiau ar matė tą 2008-06-22 įvykį pasakyti negalintis. Duomenų, kad kaltinamasis J. K. atžvilgiu būtų vartojęs prievartą ar smurtą, neturi. Virš J. K. gyvena G. Ž. ir tarp jų,kiek jam žinoma, yra buvę konfliktų, o dėl ko ten tie konfliktai nežino, apie tuos konfliktus jam buvo minėjusi G. Ž.. J. K. ateidavo dėl užpylinėjimų ir dėl konfliktų, tačiau negalintis pasakyti kada kas buvo.

Liudytoja G. Ž. parodė gyvenanti . (duomenys neskelbtini), Kaune. J. K. gyvena žemiau, kaltinamasis gyvena taip pat žemiau, ji gyvenanti ketvirtame aukšte, o jie trečiame. J. K. pastoviai užkliudinėja, jos anūkė buvo nėščia, tai ją užkliudinėjo pastoviai, prieš metus per savaite 2-3 kartus policija atvažiuodavo. Apie tą birželį, tai užgirdusi, kad ten kažkas rėkauja, paėmė, atsidarė duris ir truputį palipo žemyn - nukentėjusioji koliojasi, rėkauja, o V. S. ramus stovi. Ji baisiausiai rėkė visa susikruvinusi, o kaltinamasis kažką tai šnekėjo, o paskui užsidarė duris ir pageidavimų koncertas prasidėjo pas ją bute. Ji palipus žemyn buvo tiek, kad J. K. jos nematytų. Tačiau kaltinamasis toks žmogelis mėmė, kad jis visiškai niekur nesikiša. Prieš tai J. K. turėjo sugyventinį, kuris prieš tai naktį ją trankė, paskui jis ją paliko ar kaip ten buvo. Tada ji tik jos triukšmus girdėjusi, o kaltinamojo išvis nematė, jis įėjo į kambarį ir daugiau nelindo. Galvojanti, kad ją prieš tai sumušė sugyventinis, o dabar po trijų metų žmogus sumastė, kad reikia kažką daryti. 2008-06-22 policija atvyko, tada policija pasijuokė ir kaip visą laiką pasakė „ką vyrų neturit ?“, o ji užsirakina bute, policijos neįleidžia, o paskui policijai per langą visokias mimikas rodo. Policininkai šimtą kartą sakė, kreiptis į darbovietę raštu, tai jie ir parašė į darbovietę, o kaip daugiau nuo tokio monstro apsiginti. 2008-06-22 įvykusio konflikto metu J. K. dukros tikrai nebuvo.

Liudytoja B. L. S. parodė, kad kaltinamasis gyvena kitoje laiptinėje, ji gyvenanti . (duomenys neskelbtini), Kaune. To įvykio nemačiusi, tik daug girdėjusi, nes jos buto sienos ribojasi su J. K. buto sienomis. Tomis dienomis ji pati 2008 m. birželį rašiusi 3 pareiškimus už triukšmą, koliojimus, begalinius nesiskaitymus su žmonėmis. J. K. yra baisiniai konfliktinė asmenybė. Ji tik negalinti konkretizuoti, ar tikrai tarp šitų kaimynų buvo muštynės, ji tik žino, kad buvo triukšmas, klyksmas, muštynės, peštynės, o su kuo - nemačiusi. Kaltinamasis su Vale yra labai ramūs kaimynai ir geri kaimynai, neįtikėtina, kad iš jų pusės galėtų būti kažkokia tai agresija ar smurtas. J. K. yra piktybinis žmogus. Triukšmas pas ją bute vyksta naktimis ir dienomis. Moteriškė linksminasi kitų kančių sąskaita, atvažiuoja policija - ji policijos neįsileidžia, išvažiuoja policija - ji užleidžia muziką visu garsu, ji piktybiškai viską daro. Dėl sumušimų, tai jei balkone dūžta stiklai, jei mėtomi per balkoną daiktai, jei visas koridorius yra nutaškytas krauju, susipjausčius pas ją atėjus buvo, spardė duris, nutraukė durų skambutį, tai išvadas galima padaryti iš kur tie įbrėžimai, susimušimai ar dar kažkas. Duomenų kad kaltinamasis naudojo smurtą prieš J. K. tikrai negalėjo būti, nes kaltinamasis yra visiškai nekonfliktinė asmenybė. Rašė skundą į darbovietę, ji ir V. S.. Sužinojo, kad dirba ir žinojo, kad dirba neblogai, tai galvojo, kad gal darbdavys padės, nes niekas daugiau negalėjo padėti.

Liudytoja K. K. parodė, kad J. K. yra jos mama. Tą dieną buvo išėjusi ir grįžo tik vakarop su draugu ir tuomet prie jų buto durų buvo tik prasidėjęs tas konfliktas. Mama norėjo išsiaiškinti su kaimynais viską gražiai, V. stovėjo tarpduryje, kaimynė V. stovėjo už jo ir po to sakė kviečiam policiją, tada mama neleido jiems uždaryti durų, kad išsiaiškinti viską. Ji norėjo išsiaiškinti dėl ko vyksta visi konfliktai, kaimynas V. duris pradėjo daryti, mama norėjo sulaukti policijos ir prilaikė tas duris, o jis trenkė porą kartų, ranka tarp staktos įstrigo ir taip kraujo dėmės buvo ant staktų, į kairės pusės žandikaulį gavo ir į kitas kūno vietas. Trenkta buvo su durimis, tai buvo stiprus trinktelėjimas ir tada ji sušukusi „ką jūs darot?“. Būtent to įvykio metu buvusi ji, jos mama, V. ir V.. Tas įvykis buvo ne birželio 13 d., o 22 d., namo grįžusi apie 17 val. ar 18 val. su draugu G. L.. Draugas taip pat viską matė, tačiau jis dabar yra užsienyje, šiuo metu jis jai jau ne draugas. Tą dieną mama buvo blaivi. Viskas buvo gražiai šnekama, gal ir pavartojo kokį necenzūrinį žodį, bet tuo pačiu nekokių žodžių buvo ir iš kaimynų pusės. Policija tą dieną atvyko, policijai viskas buvo pasakyta, tik policija nenorėjo nieko aiškintis.

Liudytoja N. D. parodė, kad jos namas stovi prieš jų namą tame pačiame kieme. Apie 2008-06-22 įvykį yra tik girdėjusi, V. sakydavo, kad kaimynė tokia yra, kuri labai triukšmauja, yra daug girdėjusi apie ją. Ji dažnai V. namo lydėdavo, nes V. bijodavo grįžti namo. 2008-06-22 mačiusi, kad policija buvo atvykusi ir buvo atvykusi greitoji.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.9.-4100-43/2008 matyti, jog J. K. 2008-06-22 apie 17 val. viešoje vietoje - . (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Kaune, įvairiais necenzūriniais žodžiais išplūdo V. S., tuo pažeisdama viešąją tvarką. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., teismo 2008-07-28 nutarimu jai paskirta 20 Lt bauda. Paaiškinime (b.l. 4) ji nurodė, kad norėjusi išsiaiškinti, kodėl V. S. ją apkalba.V. S. pasakiusi, kad iškvies policiją, ji pasakiusi, kad palauks, kol atvažiuos policija. belaukdama kol atvažiuos policija, ji neleidusi V. S. uždaryti buto durų. V. S., darydamas buto duris, jai prispaudė ranką, koją ir kitas kūno dalis.

2008-06-25 Specialisto išvadoje Nr. G-2056/08(02) nurodytos įvykio aplinkybės: tiriamoji paaiškino, kad 2008-06-22 tarp 17-18 valandos sumušė kaimynas V. S., durimis sužalojo rankas, kojas ir kitas kūno vietas. Be sąmonės nebuvo, 06-23 kreipėsi į Dainavos polikliniką. Išvada: J. K. konstatuota poodinės kraujosruvos kairėje momeninėje srityje, kairėje rankoje, dešinėje rankoje, krūtinėje, juosmenyje, dešinėje klubinėje srityje, kojose; kraujosruva kairio žando vidiniame paviršiuje pereinanti į dantenas, muštinė žaizda kairėje plaštakoje, juosmens sumušimas su hematoma po kairio inksto kapsule. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis tiriamosios nurodomu laiku, t.y. 2008-06-22. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 4).

Teismo medicinos ekspertė L. K., dėl išvados paaiškino, kad savo išvadoje nenurodžiusi, jog sužalojimai padaryti durimis, parašiusi, kad sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais. Nukentėjusioji turėjo būti mušama, buvo suduoti tiesioginiai į kairį žandą, kadangi yra kraujosruvos pereinančios į dantenas, kas yra būdinga sudavus tiesioginiu smūgiu. Sužalojimas juosmens kairėje pusėje, tai taip pat sužalojimas atsiradęs dėl suduoto tiesioginio smūgio. Kiti sužalojimai išsidėstę rankų užpakaliniuose paviršiuose, šie sužalojimai galėjo gautis dengiantis nuo smūgių, nes jie visi išsidėstę užpakalinio kūno paviršiuje. Dėl durų negalinti kategoriškai tvirtinti, kad tom durimis nebuvo sumušta, gal dešinėje klubinėje srities šlaunyje nuo tų durų ir liko poodinės kraujosruvos, bet visos poodinės kraujosruvos nuo durų gautis negalėjo. Jei vyko kautynės tarp tų durų ir tas duris ištisai trankė, keletą kartų tai tokius sužalojimus galima padaryti, bet vieną kartą trenkiant tokių sužalojimų padaryti negalima. Be durų turėjo būti suduoti tiesioginiai smūgiai. Pagal sužalojimus, tai jeigu buvo ne vienas trauminis sužalojimas durimis ir jei ji stovėjo tarp tų durų, durų trankymas vyko keletą kartų, tai galėjo taip ir atsitikti, nes sužalojimai rankose išsidėstę užpakaliniuose paviršiuose. Tačiau kairiame žande esanti kraujosruva nelabai tikėtina, kad nuo durų galėjo atsirasti, kad nuo durų sulūžtų dantų tiltas, nes toje vietoje yra duobė. Smūgis ranka galėjo būti tikrai į žandą, nes liko kraujosruva kairio žando vidiniame paviršiuje pereinanti į dantenas ir sulūžo dantų tiltas. Nelabai tikėtina, kad tai galima buvo padaryti durimis. Kadangi nustatyta hematoma po kairio inksto kapsule yra labai nežymi ir nėra tolimesnės eigos, todėl visus sužalojimus įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Suskaičiavo 22 trauminius poveikius, jei durimis trenkė keletą kartų tai ant rankų atsiradusios kraujosruvos galėjo gautis vienmomentiškai, bet izoliuotai yra 22 poodinės kraujosrūvos. Įvykis buvo 22 d., nukentėjusioji apžiūrėta 25 d., sužalojimai galėjo būti padaryti 4,5,6 dienų laikotarpyje. Rėmėsi poodinių kraujosruvų spalva ir atliktais tyrimais. Buvo gavusi iš Dainavos poliklinikos asmens sveikatos istoriją, kur buvo pažymėta, kad ten ji kreipėsi birželio 26 d., o kaip ji teigė ji pas budintį gydytoją dar kreipėsi ir birželio 23 d., bet tokios atžymos Dainavos poliklinikos pateiktoje asmens sveikatos istorijoje nėra.

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu galima teigti, jog nustatyta, kad 2008 m. birželio 22 d. laikotarpiu tarp 17 ir 18 val., J. K. atėjo prie V. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, durų ir paskambino į duris, norėdama išsiaiškinti asmeninius santykius su V. S.. Duris atidarė V. S.. Tarp J. K. ir V. S. kilo žodinis konfliktas, J. K. necenzūriniais žodžiais išplūdo V. S. (už ką vėliau buvo nubausta administracine tvarka). V. S. iškvietė policiją, o J. K. neleido V. S. uždaryti buto durų, teigdama, kad reikia laukti policijos ir „išsiaiškinti“. V. S., siekdamas neįsileisti į butą agresyviai besielgiančios J. K., bandė uždaryti buto duris, o kadangi J. K. stovėjo tarpduryje, keletą kartų sudavė durimis J. K.. Šias aplinkybės iš esmės patvirtina teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, pats kaltinamasis ir nukentėjusioji, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga. Iš specialisto išvadoje užfiksuotų duomenų, taip pat iš teismo posėdžio metu pateiktų teismo medicinos ekspertės paaiškinimų galima daryti išvadą, kad dalis J. K. nustatytų sužalojimų padaryti durimis. Šie sužalojimai (visumoje ir kiekvienas atskirai imant) atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, jog kraujosruva kairio žando vidiniame paviršiuje, pereinanti į dantenas, negalėjo būti padaryta durimis, šią aplinkybę nurodė teismo medicinos ekspertė, motyvuodama tuo, kad toje veido vietoje yra duobė, todėl tokie sužalojimai galėjo būti padaryti tik suduodant tiesioginį smūgį į veidą, o ne durų plokštuma. J. K. nenurodė, kad kaltinamasis V. S. būtų ją mušęs ar sudavęs kitokius smūgius nei durimis.

Taigi galima pripažinti, kad kaltinamojo V. S. veiksmai formaliai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. požymius, kadangi jis, veikdamas netiesiogine tyčia (suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti) J. K. padarė sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Tačiau BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir būsto neliečiamybę. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas ir su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu galima pripažinti, kad J. K. konflikto metu buvo agresyviai nusiteikus, išsakė grasinimus V. S. atžvilgiu, veržėsi į V. S. butą, neleido uždaryti buto durų, neturėdama jokio įstatyminio pagrindo taip elgtis. Pripažintina, kad V. S. atžvilgiu buvo pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į jo ir šeimos narių sveikatą, būsto neliečiamybę. Dėl šių aplinkybių V. S. turėjo teisę į būtinąją gintį.

Gynybos požiūriu būtinajai ginčiai reikia, kad dėl atkirčio pavojingam kėsinimuisi žala būtų padaroma tik besikėsinančiajam ir tik neperžengiant būtinosios ginties ribų. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybą sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimą. Šiuo atveju atkirtis (bandymas naudojant fizinę jėgą uždaryti buto duris) laikytinas visiškai adekvačiu pasikėsinimui. V. S. veiksmai buvo adekvatūs besikėsinančiojo veiksmams ir nesukėlė tokių pasekmių, dėl kurių būtų galima pripažinti, kad buvo peržengtos būtinosios ginties ribos, nes gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, be to, šie veiksmai buvo atlikti iš karto po pavojingo kėsinimosi pradžios ir tokiam kėsinimuisi tebevykstant.

Pripažintina, kad kaltinamasis V. S. negali atsakyti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., kadangi jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo požymius formaliai atitinkančią veiką, gindamasis nuo pradėto pavojingo kėsinimosi. Baudžiamoji byla nutrauktina, kadangi egzistuoja Baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė (BPK 3 str. 1 d. 9 p.).

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, klausimą dėl civilinio ieškinio išsprendžia iš esmės, t.y. jį visiškai ar iš dalies patenkina arba atmeta, tik priimdamas nuosprendį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Teismų praktika, Nr. 19, psl. 210, 279), nutraukiant bylą civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Byloje pareikštas nukentėjusiosios J. K. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d., Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 9 p.,

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje V. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., nutraukti, nustačius Lietuvos Respublikos BK 28 str. 1 d. numatytą baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę.

J. K. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.