Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. E. P. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų tarybos sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad Advokatų taryba yra neteisėta. Senaties terminas nėra praleistas, nes apie teisių pažeidimą sužinojo tik 2015 metų gale.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016-03-22 ieškovas J. E. P. Lietuvos advokatūrai pateikė prašymą iškelti advokatui A. B. drausmės bylą dėl melavimo 2011-08-29 teismo posėdyje (b. l. 62-66). 2016-04-11 advokatas A. B. pateikė paaiškinimus dėl pareikšto prašymo iškelti drausmės bylą (b. l. 74-77). Lietuvos advokatūros drausmės komitetas pateikė išvadą dėl ieškovo pareikšto prašymo (b. l. 115-124). 2016-06-09 Lietuvos advokatūros Advokatų taryba priėmė sprendimą dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui A. B., kuriuo atsisakė iškelti drausmės bylą advokatui A. B. (b. l. 11-14). Ieškovas ieškiniu prašė panaikinti Advokatų tarybos sprendimą neiškelti advokatui A. B. drausminės bylos.

Dėl Advokatų tarybos teisėtumo.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Advokatų taryba nesivadovauja teisingumo interesais, yra neteisėtai sudaryta, nėra nepriklausoma ir atstovauja tik savo profesijos interesus. Teismas pažymi, kad šio ieškinio dalykas yra susijęs su Advokatų tarybos priimtu sprendimu, ieškovas ieškinyje nereiškia reikalavimo pripažinti Advokatų tarybą neteisėta, todėl teismas šių ieškovo teiginių nevertina, kaip nesusijusių su bylos nagrinėjimo dalyku.

Dėl sprendimo teisinių padarinių.

Atsakovas teigia, kad ginčijamo sprendimo panaikinimas nesukelia ieškovui jokių teisinių padarinių, todėl šis ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Nurodė, kad ieškovas savo galimai pažeistas teises gali ginti kitais įstatymų nustatytais būdais, be to, Advokatūros įstatymas expressis verbis neįtvirtina galimybės skųsti Advokatų tarybos sprendimų.

Teismas negali sutikti su tokiu atsakovo vertinimu. Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalis numato, kad visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis Įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju, ginčo sprendimą priėmė Lietuvos advokatūros organas – Advokatų taryba. Ieškinio senaties termino atsakovas taikyti neprašo, todėl teismas dėl jos nepasisako.

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus bei siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni, griežtesni elgesio standartai. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialieji reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek profesinės etikos taisyklėse. Profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai advokato elgesiui yra objektyviai būtini: tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Ieškovas teigia, kad Advokatų taryba priėmė neteisingą sprendimą dėl advokato melavimo, ko pasekoje buvo pažeistos ieškovo teisės, dėl to negalima teigti, kad šis teismo sprendimas nesukels ieškovui jokių teisinių padarinių.

Dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2016-06-09 sprendimo panaikinimo.

Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Šioje įstatymo normoje, garantuojant advokatų nepriklausomybę, kartu nustatomos jų nepriklausomybės ribos. Jos įtvirtintos ne tik Advokatūros įstatyme tiesiogiai, bet ir kituose teisės aktuose, kurių taip pat turi laikytis Lietuvos advokatūra įgyvendindama Advokatūros įstatymą bei advokatūros organų priimtus aktus, pavyzdžiui Advokatūros įstatus, Advokatų etikos kodeksą. Pagal Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalį, advokatui už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras (Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalis). Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, jog Advokatų taryba priima sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ar advokato padėjėjui. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtinto Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punktas numato jog advokatų drausmės bylos iškeliamos ir nagrinėjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu, Lietuvos advokatų etikos kodeksu, Aprašu bei kitais teisės aktais. Pagal Aprašo 14 punktą, Advokatų taryba sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo priima drausmės komiteto, atlikusio advokato veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, tyrimą, teikimu.

Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad advokatas A. B. Vilniaus apygardos teismo 2011-08-29 posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00050-08 sąmoningai melavo teismui, nurodydamas žinomai neteisingus duomenis. Advokatas teismui melagingai pranešė, kad jo atstovaujamasis 2008 m. vasario mėn. kreipėsi į Danijos Karalystės kompetentingas teisėsaugos institucijas su pareiškimu dėl neteisėto ieškovo įsilaužimo į šio piliečio elektroninį paštą, nors iš tiesų toks pareiškimas buvo užregistruotas tik 2008 m. spalio mėn. Advokatas A. B. negalėjo nežinoti tikrosios skundo padavimo datos, todėl akivaizdu, kad jis sąmoningai melavo, siekdamas nesąžiningai suklaidinti teismą. Atsakovas Lietuvos advokatūra nurodė, kad Advokatų taryba, išsamiai ištyrusi drausmės bylos medžiagą ir remdamasi kartu su ieškovo skundu pateiktu 2011-08-29 baudžiamosios bylos teisiamojo posėdžio protokolu, nutarė Advokatų tarybos sprendimu nekelti advokatui A. B. drausminės bylos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismas sutinka su ieškovu dėl to, kad advokatas neteisingai nurodė dokumento datą, tačiau kritiškai vertina ieškovo teiginius, jog advokatas tyčia melavo, sąmoningai siekė suklaidinti teismą. Pažymėtina, jog ieškovas įrodymų, patvirtinančių, jog advokatas A. B. sąmoningai melavo, siekė suklaidinti teismą ir bylos šalis, teismui nepateikė. Ieškovas ieškinyje išreiškia tik savo nuomonę, jog advokatas sąmoningai melavo, o ne suklydo, remiasi vien asmeninio pobūdžio vertinimu.

Ieškovas teigia, kad advokato melavimas turėjo įtakos teismo apsisprendimui neprijungti dokumentų. Teigia, kad teismas pasitikėjo advokato žodžiais ir pats netikrino teikiamų dokumentų. Su tokiais ieškovo argumentais teismas negali sutikti, nes būtent teismas, o ne bylos šalys ar jų atstovai tiria ir vertina visus įrodymus, imasi visų įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teisiškai vertinant advokato ar advokato padėjėjo veiksmus, reikia atsižvelgti į specifinę advokato padėtį ir jos vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus bei siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-684/2015). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad advokatas savo atstovaujamąjį gynė teisėtais būdais, tačiau suklydo dėl dokumento datos. Kaip nurodė ir pats ieškovas, dokumento pateikimo data aiškiai matoma, todėl teismas turėjo galimybę pats vertinti pateiktą dokumentą. Kaip matyti iš pateikto į bylą teismo posėdžio protokolo (b. l. 52-56), būtent teismas, o ne advokatas nusprendė neprijungti prie bylos ieškovo teikiamų įrodymų, nes ieškovas ir jo gynėjai nenurodė konkrečių dokumentų, kuriuose yra tam tikri duomenys. Be to, tie dokumentai buvo kito ikiteisminio tyrimo dalis. Taigi, teismas dokumentų neprijungė kitais motyvais, neatsižvelgdamas į advokato nurodytą datą. Teismas pažymi, jog atsakovas pagrįstai sprendė, kad nėra įrodymų dėl advokato A. B. tyčinio teismo klaidinimo. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nurodytų aplinkybių – tyčinio advokato A. B. melo – ieškovas neįrodė, todėl nėra pagrindo dėl šio motyvo naikinti atsakovo priimto sprendimo.

Ieškovas nurodo, jog atsakovas, priimdamas sprendimą nesiekė visapusiškai ištirti bylos, rėmėsi vien senaties terminu, atstovavo advokatūros interesus, buvo šališkas. Ieškovas tiek skunde dėl drausminės bylos iškėlimo, tiek teismui teiktame procesiniame dokumente nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Iš priimto skundžiamo sprendimo matyti, jog atsakovas atliko tyrimą, priimdamas skundžiamą sprendimą atsižvelgė į ieškovo nurodomas faktines aplinkybes, jas ištyrė, priimtą sprendimą motyvavo. Pažymėtina, jog ieškovas ieškinyje nenurodė konkrečių materialinio ar procesinio pobūdžio pažeidimų, dėl kurių sprendimas būtų neteisėtas ir naikintinas, ieškovas teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių sprendime išdėstytas aplinkybes, ieškinys grindžiamas ieškovo priimto sprendimo vertinimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atsakovas priimtu sprendimu pasisakė dėl visų ieškovo nurodytų aplinkybių, ištyrė visą jam pateiktą medžiagą, Advokatų tarybos sprendimas yra motyvuotas, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nesiekė visapusiškai iširti bylos ar buvo šališkas.

Ieškovas teigia, kad Advokatų taryba neteisingai nustatė, jog yra suėjęs drausminės bylos iškėlimo senaties terminas. Teigė, jog apie advokato melavimą sužinojo tik 2016 m. vasario mėnesį, todėl drausminės bylos iškėlimo senaties terminas nėra suėjęs. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek Advokatų tarybos sprendime nurodė, kad yra suėjęs drausminės bylos iškėlimo senaties terminas, nes advokatas pasak ieškovo melavo 2011-08-29, o skundas dėl advokato veiksmų paduotas tik 2016-03-22, t. y. praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo tariamo pažeidimo.

Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad drausmės byla negali būti iškelta advokatui, jei nuo to laiko, kai advokatas padarė advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą, praėjo vieni metai. Esant trunkamam advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimui, drausmės bylos iškėlimo senaties terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo asmeniui, kuris kreipiasi dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo, dienos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad advokatas, kaip teigia ieškovas, melavo 2011-08-29, o ieškovas dėl drausminės bylos iškėlimo kreipėsi tik 2016-03-22, t. y. beveik po penkių metų nuo tariamo pažeidimo. Ieškovas teigia, kad kreipėsi tik po tokio laiko tarpo todėl, kad tik tuomet sužinojo apie padarytą pažeidimą. Teismas negali sutikti su tokiu ieškovo argumentu, nes iš bylos duomenų matyti, jog tiek ieškovas, tiek jo gynėjai, dalyvavo 2011-08-29 teismo posėdyje, girdėjo advokato pasisakymus, t. y. galimą melą, tačiau dėl tokių advokato veiksmų į Advokatų tarybą laiku nesikreipė, savo teisių negynė. Teismas taip pat atkreipia ieškovo dėmesį, kad šiuo atveju senaties terminas taikomas ne nuo sužinojimo apie pažeidimą, o nuo pažeidimo atlikimo dienos, šiuo atveju nuo 2011-08-29, kai buvo įvykdyti galimi advokato veiklos pažeidimai. Remiantis tuo, kas išdėstyta bei byloje esančiais įrodymais, teismas vertina, kad Advokatų taryba teisingai taikė senaties terminą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje nenustatyti materialiniai ar procesiniai pagrindai Advokatų tarybos 2016-06-09 priimtam sprendimui panaikinti, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Kiti ieškovo išdėstyti argumentai neturi svarbios reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.), todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 8,20 Eur ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 Eur suma, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 8,20 Eur pašto išlaidų (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Lietuvos advokatūros, j. a. k. 300099149, naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,20 Eur (aštuonis eurus 20 euro ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.