- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-01-20
- Bylos Nr.
- 2A-22-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.), Teisėjos Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“
- Atsakovas
- UAB „Daivera“
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-22-115/2010
Teisėjas V. Stankevičius Procesinio sprendimo kategorijos: 42.; 42.4.; 122.21;(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
2010 m. sausio 20 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal apelianto (atsakovo) UAB „Daivera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-2891-590/09 pagal ieškovo Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ ieškinį atsakovui UAB „Daivera“ dėl sumokėto avanso grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ ieškiniu prašo priteisti 27622 Lt avansą, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (I t., b.l. 1-3).
Nurodė, kad su atsakovu UAB „Daivera“ 2007-11-12 sudarė dvi preliminarias autovežių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. ATP -07-02 ir Nr. ATP 07-03. Pagal sutartį Nr. ATP -07-02 susitarta, kad iki 2008-04-15 pardavėjas pirkėjui parduos autovežį su papildoma įranga automobiliams vežti, sudarydamas autovežio pirkimo – pardavimo sutartį, sutartyje Nr. ATP -07-02 numatytas 4000 EUR avansas buvo sumokėtas savitarpio atsiskaitymų metu užskaitos būdu, ką patvirtina atsakovo UAB „Daivera“ pagrindinio žurnalo Nr. DZUR – 06258 įrašas įregistruotas 2007-12-04. Tačiau iki 2008-04-15 autovežis su įranga nebuvo parengtas pardavimui, dėl to ir nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal antrąją sutartį Nr. ATP 07-03 susitarta, kad iki 2008-09-20 pirkėjui bus pristatytas autovežis ir sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, numatytas 4000 EUR avansas sumokėtas 2008-03-28 pavedimu. Iki 2008-09-20 autovežis su įranga nebuvo atvežtas ir parengtas pardavimui, todėl nebuvo sudaryta ir antrojo autovežio pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Iki 2008-10-20 ieškovas nebuvo informuotas apie pardavėjo pasirengimą parduoti autovežius su įranga ir sudaryti jų pirkimo – pardavimo sutartis, nebuvo susitarimų dėl preliminariųjų sutarčių pratęsimo. Tik 2008-10-20 atsakovo pranešimu Nr. 13171, persiųstu paštu, ieškovas informuotas, kad preliminariosiomis sutartimis užsakyti autovežiai yra parengti pardavimui ir gavo konkretų pasiūlymą iki 2008-10-23 sudaryti autovežių pirkimo – pardavimo sutartis. Dėl pasikeitusios situacijos lengvųjų automobilių rinkoje ieškovui tapo netikslinga pirkti autovežius. Mano, kad minėtos sutartys nebuvo sudarytos dėl to, jog atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų numatytų sutarčių 1 p. ir 3.1 p. numatytais terminais nepateikė ieškovui turto. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą dėl avanso grąžinimo, kuris 2008-12-08 raštu nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartys nesudarytos dėl ieškovo kaltės, avanso negrąžino, laikydamas jį baudą už sutartinių prievolių nevykdymą. Į ieškovo 2009-01-06 pretenziją grąžinti avansą, atsakovas 2009-01-16 pranešimu Nr. 14176 nurodė, kad neva dėl preliminariųjų sutarčių Nr.ATP-07-02 ir Nr.ATP-07-03, elektroniniu paštu atitinkamai siuntė komercinius pasiūlymus Nr. 230 –2008-03-12, o Nr. 279 – 2008-09-03. Nurodo, kad šių atsakovo pasiūlymų ieškovas nėra gavęs.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Daivera“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (I t.,b.l. 57-62). Nurodė, kad atsakovas vykdydamas sutartį Nr. ATP-07-02, ieškovui 2008-01-03 pateikė pasiūlymą Nr. 210, informuodamas, kad užsakytas autovežis bus pristatytas 2008-02-15 ir siūlė iki 2008-01-15 sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas iki nurodyto termino į pasiūlymą nereagavo, todėl atsakovas ieškovui pateikė antrą pasiūlymą Nr.23, kurį išsiuntė 2008-03-12 ir 2008-03-13, informuodamas, kad autovežis bus pristatytas 2008-04-15 ir siūlė iki 2008-03-20 sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovas į pasiūlymą vėl nereagavo. Atsakovas, vykdydamas sutartį Nr. ATP-07-03, ieškovui 2008-09-03 pateikė pasiūlymą Nr. 279, kuriuo informavo ieškovą, kad užsakytas autovežis bus pristatytas 2008-09-08 ir siūlė iki 2008-09-20 sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Taigi, ieškovas buvo informuotas apie atsakovo pasirengimą parduoti autovežius ir sudaryti pagrindines sutartis. Antstolių surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina, kad atsakovas visus pranešimus ir komercinius pasiūlymus ieškovui teikė elektroniniu paštu preliminarių sutarčių 6.10 punkte nurodytu adresu. Tarp šalių susiformavusi verslo praktika elektroninius susirašinėjimus pripažino tinkamais. Pažymi, kad ieškovas atsakovui taip pat siuntė pranešimus elektroniniu paštu. Pagrindinės autvežių pirkimo – pardavimo sutartys nebuvo sudarytos dėl ieškovo kaltės, todėl ieškovo sumokėtas avansas pagal sutarčių 5.1 punkte nurodytas sąlygas liko atsakovui kaip bauda, kurios dydis atitinka iš anksto aptartus minimalius atsakovo nuostolius. Atsakovas avanso dydžio sumą sumokėjo UAB „Scania Lietuva“ pagal važiuoklių pirkimo – pardavimo sutartį ir atsisakius preliminarių sutarčių nustatytu terminu pirkti autovežius, atsakovas buvo priverstas atsisakyti pirkti važiuokles. Atsakovo sumokėtą avansą UAB „Scania Lietuva“ įskaitė kaip baudą. Teigia, kad pagal preliminarias sutartis, pagrįstai ieškovo sumokėtas avansas pripažintinas atsakovo minimaliais faktiškai patirtais nuostoliais.
Vilniaus m. trečiojo apylinkės teismas 2009 m.birželio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 27622 Lt negrąžinto avanso, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 27622 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-02-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 829 Lt žyminio mokesčio ir 600 Lt advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 27 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms padengti (II t.,b.l.41-44).
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad preliminariose sutartyse šalys detaliai neaptarė pagrindinių sutarčių sudarymo aplinkybių, todėl vadovavosi CK 6.162 str. 1 d., nustatančia, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Teismas padarė išvadą, kad sudarant pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis, pardavėjas (atsakovas) turėjo pareigą pateikti ieškovui pasiūlymą dėl autovežių įsigijimo, o nesant pardavėjo pasiūlymo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas nebūtų įmanomas. Teismas nustatė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad pasiūlymus dėl autovežių įsigijimo ieškovui pateikė sutartyje nurodyta būdais: paštu, faksu ir pasirašytinai. Teismas atmetė atsakovo aiškinimus ir įrodymus apie pasiūlymų pateikimą elektroniniu paštu, nes dėl pastarojo būdo šalys nebuvo susitarusios. Atmetė atsakovo argumentus, kad toks bendravimo būdas tarp šalių buvo pripažįstamas tinkamu ir kad šias aplinkybes patvirtina preliminarių sutarčių 6.10 p. nuorodos, tarp šalių susiformavusi verslo praktika, nes preliminarių sutarčių 6.5 p. nenumato pranešimų siuntimo elektroniniu paštu, vien tik elektroninio pašto adreso nurodymas 6.10 punkte nesudaro pagrindo manyti, kad šalys susitarė ir dėl pranešimų siuntimo elektroniniu paštu. Konstatavo, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai nepatvirtina, kad tarp šalių buvo susiformavusi praktika susirašinėti elektroniniu paštu, gi atsakovo elektroniniu paštu siųsta pretenzija dėl avanso gražinimo nėra pakankamas įrodymas patvirtinantis atsakovo nurodytą verslo praktiką. Teismas nustatė, kad atsakovo 2008-10-20 pasiūlymas dėl autovežių įsigijimo išsiųstas ieškovui jau pasibaigus preliminariose sutartyse nurodytiems pagrindinių sutarčių sudarymo terminams, o 2008-12-08 ir 2008-12-16 atsakovo siųsti raštai paneigia šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu praktiką ir patvirtina, kad šalys pranešimus paprastai siuntė paštu.Tenkindamas ieškinį, teismas vadovavosi CK 6.59 str., 6.200 str. ,6.162 str. 1 d.,6.256 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliantas (atsakovas) UAB „Daivera“ pateikė apeliacinį skundą (IIt.,b.l.49-55), kuriuo prašo iškviesti ir aplausti liudininkus – D. N., M. K., E. K., A. P., kurios nepagrįstai atsisakė iškvieti pirmosios instancijos teimas; panaikinti 2009 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti; apelianto naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismas nepagrįstai, netinkamai aiškindamas sutarčių nuostatas dėl pranešimu pateikimo formos ir būdo, atmetė apelianto argumentus bei įrodymus, patvirtinančius, kad jis pasiūlymus ieškovui teikė. Mano, kad teismas, vertindamas sutarčių nuostatas, neatsižvelgė į CK 6.193 str. Teigia, kad preliminariųjų sutarčių 6.4. punkte nurodyta, kad visi pranešimai, susiję su sutartimi, turi būti siunčiami rašytine forma faksu, paštu arba įteikiami sutarčių 6.10 punkte nurodytais rekvizitais, kur tarp rekvizitų buvo nurodyti ir šalių elektroninių paštų adresai. Mano, tai patvirtina pranešimo elektroniniu paštu tinkamumą bei susitarimo dėl tokio bendravimo tarp šalių buvimą, nes pagal LR CK 2.44 str. 1 d., elektroninio pašto adresas nėra privalomas sutartyse nurodomas juridinio asmens duomuo, todėl sutarčių šalims nebūtina jį nurodyti tarp rekvizitų, ir šiuo atveju, šalys nurodydamos elektroninius paštus, ketino kontaktuoti elektroniniu paštu, adresais nurodytais tarp sutarčių rekvizitų. Mano, kad sąvokia „paštas“ apima ir „eletroninio pašto“ sąvoką. Teismas neatsižvelgė į LAT praktiką, aiškinant sutarčių turinį, todėl teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas tinkamai neįvykdė preliminariose sutartyse numatytos pareigos nepateikė ieškovui pasiūlymų dėl autovežių įsigijimo. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas 2008 -12-15 rašte pripažino, jog nenupirko autovežių dėl to, kad negalėjo negalėjo pasirašyti lizingo sutarties, gi apeliantas 2008 m. rugsėjo 8 d. 12:22 val. išsiuntė ieškovui bendrovės „DnB NORD lizingas“ rekvizitus skatindamas kreiptis į šią bendrovę dėl lizingo. Taigi, teismas nevertino įrodymų, jog būtent apeliantas dėjo pastangas preliminarių sutarčių įvykdymui. Mano, kad teismas pažeidė CPK 270 str. 4 d., 183 ir 185 str., nes nevertino apelianto visų į bylą pateiktų įrodymų, apelianto nurodytų aplinkybių, netyrė rašytinių įrodymų. Be to, netinkamai vertino antsolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, įrodančius atsakovo pasiūlymų pateikimą laiku. Teismas atsisakydamas kvieti liudytojus, pažeidė CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą, nes liudytojų parodymais apeliantas siekė įrodyti susiklosčiusią verslo praktiką dėl bendravimo elektroniu paštu. Mano, kad antstolio fiksuoti elektroniniai laiškai bei jų turinys, kurių teismas tinkamai nevertino, įrodo, kad pats ieškovas yra kaltas dėl to, jog pagrindinės sutartys liko nesudarytos, nes pažeidė šalių tarpusavio bendradarbiavimo principą. Mano, kad esant akivaizdiems neatitikimams ir prieštaravimams ieškovo argumentuose dėl komercinių pasiūlymų gavimo, teismas turėjo vadovautis anstolio faktinių aplinkybių konstatvimo protokolais. Apeliantas, prašo priimti naujus įrodymus dėl tarp šalių susiformavusios praktikos pranešimus siųsti elektroniniu paštu, nes pirmosios instancijos teismui nepakako tokių įrodymų.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t.,b.l.74-75) prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-06-11 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė manantis, jog pranešimas dėl pasiūlymo sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį turėjo būti pateiktas aiškus, ne vėliau numatyto termino, pateikimo forma – raštu, kaip ir numatė preliminariųjų sutarčių 3.1 p. ir 6.4 p. Pranešime turėjo būti nurodytos tos pačios turto pirkimo-pardavimo sąlygos, kaip ir preliminariojoje sutartyje t.y. tas pats turtas ir ta pati kaina. To nebuvo padaryta. Mano, kad terminas sudaryti pagrindines sutartis yra naikinamasis, jam pasibaigus pasibaigia ir prievolė sudaryti pagrindinę sutartį. Gi apeliantas neįrodė, kad pasiūlymai buvo pateikti sutartyse numatytais terminais ir sąlygomis. Ieškovas teigia, jog jis negalėjo suprasti 2008-03-12 komercinio pasiūlymo Nr.230, pateikto elektroniniu laišku (kurio „prikabintos bylos“ ieškovas nerado) ir kuris galiojo tik iki 2008-03-20 (sudaryti pirkimo pardavimo sutartį šalys galėjo iki 2008-04-15), kaip pasiūlymą sudaryti pagrindinę sutartį. Pažymi, kad komerciniame pasiūlyme 2008m. rugsėjo 3 d. nurodyta turto kaina 169.500 EUR, gi preliminariosios sutarties ATP 07-03 l p. turto kaina nurodyta 167.500 EUR, taigi jame vienašališkai pakeista viena iš esminių preliminariosios sutarties sąlygų - turto kaina. Mano, kad teismas teisingai konstatavo, jog atsakovas neįrodė tinkamai įvykdęs preliminariosiose sutartyse Nr. ATP 07-02 ir Nr. ATP 07-03 nustatytą pareigą pateikti pasiūlymus dėl autovežių įsigijimo. Ieškovas nurodo, jog LR CK 314 str. apriboja naujų įrodymų pateikimo galimybę apeliacinės instancijos teismui. Mano, kad prie apeliacinio skundo pateikiamas elektroninis susirašinėjimas neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjama civiline byla, be to nebuvo teikiamas pirmos instancijos teismui, todėl prašo jo prie bylos neprijungti. Pažymėjo, kad atsakovo atstovas teismo posėdyje nepalaikė prašymo dėl liudininkų apklausos ir nepareiškė naujų prašymų, todėl teismas nepažeidė CPK 12 str. Siekiant proceso ekonomiškumo, prašo atmesti apelianto prašymą dėl liudytojų apklausos apeliacinėje istancijoje, kadangi galimybė apklausti liudytojus buvo bylos nagrinėjimo metu pirmoje teismo instancijoje, kuria atsakovas nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas UAB“Daivera“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš jo priteista ieškovui UAB“Autopunktas“ 27622 Lt negrąžinto avanso, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-02-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas, kadangi teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymą, t.y. netinkamai aiškino aotovežių pirkimo-pardavimo preliminariųjų sutarčių sąlygas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad pasiūlymus dėl autovežių įsigijimo ieškovui pateikė sutartyje nurodytais būdais: paštu, faksu ir pasirašytinai.
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas, aiškindamas sutartis, neatsižvelgė į CK 6.193 str. nuostatas. Kolegija pažymi, kad preliminariųjų sutarčių 6.4. punkte yra nurodyta, kad visi pranešimai, susiję su sutartimi, turi būti siunčiami rašytine forma faksu, paštu arba įteikiami sutarčių 6.10 punkte nurodytais rekvizitais, kur tarp rekvizitų buvo nurodyti ir šalių elektroninių paštų adresai. Be to, iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad šalys, vykdydamos ūkinę veiklą ir tarpusavio užsakymus krovinių pervežimmui, o taip pat kitais klausimais, tiek iki sutarčių sudarymo, tiek pasibaigus jų galiojimo laikui, bendravo ir elektroninėmis ryšio priemonėmis (b.l. 30, 57-220, t.1., b.l. 57-67, t.2). Kolegija taip pat pažymi, kad aiškinant sutarčių 6.4 p. sąvoką „paštas“ plečiamai, ji apima ir „elektroninio pašto“ sąvoką, todėl pranešimai, susiję su preliminariųjų sutartčių vykdymu, galėjo būti siunčiami ir elektroniniu paštu, kuris nurodytas įmonių rekvizituose, ir ši aplinkybė negali būti laikoma sutarčių 6.4p. pažeidimu.
Iš anstolio faktinių aplinkybių konstatvimo protokolo (b.l.65-219, t.1) matyti, kad sutarčių galiojimo metu atsakovas elektroniniu paštu 2008-01-03, 2008-03-12, 2008-03-1) siuntė ieškovui komercinius pasiūlymus Nr.210 ir 230 dėl preliminarosios sutarties Nr.ATP-07-02 įgyvendinimo, o 2008-09-03 siuntė komercinį pasiūlymą Nr. 279 dėl preliminarosios sutarties Nr.ATP-07-03 įgyvendinimo. Iš protokolo taip pat matyti, kad visus siųstus pasiūlymus ieškovas turėjo gauti, nes prisegti priedai atsidaro, o šią aplinkybę paneigiančių įrodymų UAB“Autopunktas“ nepateikė (CPK 178str.). Pažymėtina, kad CK 6.162 str. 1d. pagrindu sudarius preliminariąją sutartį, numatytą CK 6.165str., šalims atsirado pareiga bendradarbiauti (CK 6.38str.3d.). Tuo tarpu ieškovas UAB“Autopunktas šios pareigos sutarčių galiojimo terminais nevykdė, nes nereiškė jokių pretenzijų dėl atsakovo UAB“Daivera“ teikiamų komercinių pasiūlymų, jų tarpe ir dėl komercinio pasiūlymo Nr. 279, kuriame nurodyta 2000Eurų didesnė kaina nei preliminarioje sutartyje, ir nesiekė sudaryti autovežių pirkimo-pardavimo sutarčių preliminariose sutartyse numatytais terminais ir sąlygomis. Tai rodo, kad autovežių pirkimo- pardavimo sutartys liko nesudarytos ne dėl atsakovo nepateiktų pasiūlymų, atitinkančių sutarties sąlygas ar jų pažeidimo, o dėl ieškovo kaltės, kuris faktiškai sudaryti pagrindinių sutarčių nesiekė ir tuo klausimu su atsakovu nebendradarbiavo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai autovežiai ieškovo liko nenupirkti dėl jų pirkimui finansavimo negavimo. Šią aplinkybę patvirtina ieškovo 2008-12-15 rašytas raštas atsakovui (b.l. 27, t.1).
Atsakovas pripažįsta, kad ieškovas pagal preliminarąsiąs sutartis yra sumokėjęs jam 27622 Lt (8000Eurų), kurie ieškovui skundžiamu teismo sprendimu ir yra priteisti. Tačiau kaip matyti iš Preliminariųjų sutarčių 5.1p., tai pirkėjui nepagrįstai nesudarius pagrindinės sutarties, jo sumokėtas avansas lieka pardavėjui kaip bauda, kurios dydis atitinka iš anksto įvertintus minimalius nuostolius. Kadangi kolegija pripažįsta, jog autovežių pirkimo-pardavimo sutartys liko nesudarytos dėl ieškovo kaltės, tai skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas, kuriuo ieškovo UAB“Autopunktas“ ieškinys atsakovui UAB“Daivera“ dėl sumokėto avanso priteisimo atmestinas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl jis naikintinas ir priimtinas naujas (CPK 326 str.1d.2p.).
Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98str. yra perskirstytinos ir priteistinos atsakovui bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: antstolio -900Lt(b.l. 31-32, t.21), advokato- 3570Lt(b.l. 33-34, t.2) pirmoje teismo instancijoje ir žyminio mokesčio-829Lt(b.l. 56, t.2) bei 2541Lt advokato pagalbos išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje. Be to, iš ieškovo priteistinos valstybei turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendė:
Panaikinti Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2891-590/09 ir priimti naują- atmesti ieškovo UAB“Autopunktas ieškinį atsakovui UAB“Daivera“.
Priteisti iš ieškovo UAB“Autopunktas“ 4470,0Lt atsakovui UAB“Daivera“ bylinėjimosi ir 27,0Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmoje teismo instancijoje.
Priteisti iš ieškovo UAB“Autopunktas“ 3370,0Lt atsakovui UAB“Daivera“ bylinėjimosi ir 8,40Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.