Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarties P. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2009 m. balandžio 6 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas P. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 051629 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51³ straipsnio 15 dalyje, padarymo.

Protokole nurodoma, kad P. D., vykdantis transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą (duomenys neskelbtini), Trakų raj., Institucijai iki kovo 1 d. nepateikė veiklos vykdančio transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą deklaracijos (toliau – ir Deklaracija) ir transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto pirminės atliekų ataskaitos (toliau – ir Ataskaita) už 2008 m.

Protokole pažymima, kad tokia veika P. D. pažeidė aplinkos apsaugos reikalavimus. P. D. vykdo veiklą pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

II.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ATPK 9 straipsniu ir 51³ straipsnio 15 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 patvirtinto Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo 19, 20 punktais. Vertino, kad, nepaisant to, kad P. D. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, jo pozicija prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Nurodė, jog iš 2008 m. liepos 4 d. P. D. išduoto verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis teisę užsiimti variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu turėjo nuo 2008 m. liepos 8 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nepriklausomai nuo to, kiek automobilių buvo suremontuota ir kiek atliekų susidarė 2008 m., P. D. iki 2009 m. kovo 1 d. privalėjo pateikti Institucijai Deklaraciją ir Ataskaitą. Pažymėjo, kad tai, jog jis to nežinojo, negali būti laikoma aplinkybe, šalinančia jo administracinę atsakomybę, be to, tai prieštarautų ATPK 20 straipsnio numatytiems administracinės nuobaudos tikslams. Konstatavo, kad P. D. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51³ straipsnio 15 dalį buvo patrauktas pagrįstai. Rėmėsi ATPK 30, 30², 31–32 straipsniais ir nurodė, kad nebuvo nustatyta jokių P. D. administracinę atsakomybę lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių. Vertino, kad jam Nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam teisės pažeidimui.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

P. D. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 51³ straipsnio 15 dalyje, pagal kurią valstybinės atliekų apskaitos ataskaitų pateikimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą pareigūnams nuo 200 iki 400 Lt.

ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 51³ straipsnio 15 dalies norma yra blanketinė, tačiau Protokole (b. l. 4) nenurodoma, kokių konkrečiai teisės aktų ir kokių konkrečiai jų nuostatų reikalavimus savo veika pažeidė P. D., – apsiribojama tik lakonišku teiginiu, kad jis pažeidė „aplinkos apsaugos reikalavimus“. Be to, Protokole nurodoma, kad P. D. vykdo veiklą turėdamas verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3), tačiau jo veikos teisiniam kvalifikavimui tai neturi reikšmės, kadangi jam administracinis teisės pažeidimas buvo inkriminuotas dėl to, kad jis, turėdamas verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20) atitinkamai veiklai vykdyti, nevykdė iš to kylančios pareigos teikti Institucijai Deklaraciją ir Ataskaitą už 2008 m.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (administracinė byla Nr. N3-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), P. 329)).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija laikosi nuomonės, jog nustatytų esminių Protokolo trūkumų teisme ištaisyti negalima. Protokole P. D. suformuluotas kaltinimas yra visiškai nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.

Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis ir Nutarimas naikintini, o byla grąžintina Institucijai iš naujo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame aiškiai atskleidžiant P. D. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmę, taip pat nurodant konkrečias teisės aktų nuostatas, kurių reikalavimus savo veika pažeidęs P. D. padarė administracinį teisės pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

P. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartį ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2009 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. VR-121-52AM053560 panaikinti ir grąžinti P. D. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūrai.

Nutartis neskundžiama.