Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka atsakovams už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AS „PlusPlus Capital“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Sipa Group“ ir V. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi nutarė pasirengimą bylos nagrinėjimui vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu, ir nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui dubliką, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 – 114 straipsnių reikalavimus. Taip pat teismas nustatė atsakovams 14 dienų terminą nuo ieškovės dubliko įteikimo dienos pateikti teismui tripliką, atitinkantį CPK 111 – 114 straipsnių reikalavimus.

2019 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės dublikas. Minėtą dubliką Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 13 d. išsiuntė atsakovams. Tačiau per teismo nustatyta terminą atsakovai tripliko į ieškovės dubliką nepateikė.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

Remiantis CPK 227 straipsnio 3 dalimi, kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių.

Remiantis tuo, kad atsakovai per teismo nustatytą terminą nepateikė tripliko, ir esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ ir atsakovė UAB „Sipa Group“ 2016 m. rugsėjo 20 d. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ suteikė atsakovei UAB „Sipa Group“ teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti transporto priemonę Peugeot 5008, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovė įsipareigojo priimti transporto priemonę, ją valdyti ir naudotis lizingo pagrindu su teise išpirkti, bei mokėti lizingo įmokas. Taip pat atsakovas V. G. 2016 m. rugsėjo 20 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įsipareigojo neatšaukiamai ir besąlygiškai laiduoti už atsakovės UAB „Sipa Group“ visų prievolių pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamą vykdymą. 2018 m. gruodžio 10 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), tarp atsakovės UAB „Sipa Group“ ir pradinės kreditorės UAB „mogo LT“ buvo nutraukta, kadangi atsakovė nemokėjo įmokų sutartyje numatyta tvarka, o transporto priemonė sugrąžinta teisėtai automobilio savininkei – pradinei kreditorei UAB „mogo LT“. Sutarties nutraukimo dieną atsakovų bendra įsiskolinimo suma pagal sutartį sudarė 7882,09 Eur. 2019 m. sausio 3 d. pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ pardavė transporto priemonę Peugeot 5008, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 2550,00 Eur, ir šia suma sumažino atsakovų bendrą įsiskolinimo sumą iki 5408,07 Eur. Tačiau atsakovai skolos neapmokėjo nei pradinei kreditorei, nei ieškovei AS „PlusPlus Capital“, kuriai buvo perleistas reikalavimas į atsakovų įsiskolinimą. Byloje duomenų, kad atsakovai skolą ieškovei būtų sumokėję, ar ginčiję vienašališką sutarties nutraukimą, nėra (CPK 178 straipsnis).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.567 straipsnio 1 dalimi, pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.574 straipsnis numato, jog tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.81 straipsnis nustato, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Atsakovas V. G. pagal laidavimo sutartį atsako ta pačia apimtimi, kaip ir lizingo gavėja (CK 6.81 straipsnio 2 dalis). Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad atsakovai turi pareigą sumokėti skolą (nesumokėtą finansavimo sumą).

Pagal CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. 2017 m. vasario 28 d. periodine reikalavimo teisių pardavimo – pirkimo ir perleidimo sutartimi Nr. 2017/02/28, pirminė kreditorė UAB „mogo LT“ perleido kreditorinio reikalavimo teisę į atsakovų įsiskolinimą kreditorei OU „Risk Management Services“, kuri 2017 m. kovo 1 d. periodine reikalavimų perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/01, perleido kreditorinio reikalavimo teisę į atsakovų įsiskolinimą kreditorei (ieškovei) AS „PlusPlus Capital“. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovai buvo informuoti raštišku pranešimu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovai su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovai savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 5408,07 Eur skola (nesumokėta finansavimo suma) ir 1953,39 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovų 43,80 procentų mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas už 5408,07 Eur skolą (nesumokėtą finansavimo sumą) nuo 2019 m. spalio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šalių sudarytos lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte įtvirtinta, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 3.2 punkte nustatyta lizingo termino pabaiga – 2022 m. rugsėjo 20 d., todėl netenkintinas ieškovės reikalavimas skaičiuoti mokėjimo palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat nepagrįstas ieškovės reikalavimas skaičiuoti 43,80 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo fiksuotos sumos ieškinio pateikimo dieną, t. y. 5408,07 Eur, kadangi sutarties sąlygos nenumato galimybės skaičiuoti palūkanas nuo fiksuotos sumos, atvirkščiai – numato galimybę skaičiuoti nuo neišmokėtos lizingo sumos dydžio. Nepaisant to, kad ieškinio pateikimo dieną yra neišmokėta 5408,07 Eur suma, teismas nemato pagrindo nustatyti fiksuotą sumą, nuo kurios skaičiuotina 43,80 procentų dydžio palūkanų suma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, ir ieškovei iš atsakovų priteistinos 43,80 procentų dydžio metinės palūkanos nuo neišmokėtos lizingo sumos, kuri ieškinio padavimo dieną buvo 5408,07 Eur, iki sulygto lizingo termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 20 d.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tarp šalių sudarytos sutarties 13.2 punkte nustatyta, kad lizingo gavėjui laiku nesumokėjus sutartyje nustatytų mokėjimų, lizingo gavėjas privalo mokėti 0,05 procento dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovė apskaičiavo dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės atsakovams mokėtinus 486,73 Eur delspinigius. Kadangi atsakovai laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškove, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, iš atsakovų priteisiant 486,73 Eur dydžio delspinigius.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (7848,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 17d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų priteistinas 177,00 Eur žyminis mokestis, ieškovės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (9,09 Eur) priteistinos iš atsakovų valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Sipa Group“, į. k. 302835404, ir V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 5408,07 Eur skolos (nesumokėtos finansavimo sumos), 1953,39 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 486,73 Eur delspinigių, 43,80 procentų dydžio metinių palūkanų už nesumokėtą finansavimo sumą (kuri ieškinio padavimo dieną buvo 5408,07 Eur) nuo 2019 m. spalio 7 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. rugsėjo 20 d., 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanas už priteistą sumą (7848,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 177,00 Eur (po 88,50 Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovės AS „PlusPlus Capital“, į. k. 11919806, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Sipa Group“, į. k. 302835404, ir V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 9,09 Eur (po 4,55 Eur) valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Atsakovai, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.