Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. T-67-935/2017Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)

2017 m. sausio 27 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 59-303 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2002 m. kovo 6 d. nuosprendžiu R. M. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2 ir 11 punktus laisvės atėmimu dvidešimčiai metų.

Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 14 d. nutartimi R. M. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2 punktą ir 11 punktą buvo perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir paskirtas laisvės atėmimas devyniolikai metų.

R. M. bausmės vykdymo pradžia 2001 m. kovo 15 d. Bausmės vykdymo pabaiga 2020 m. kovo 15 d. R. M. 3/4 bausmės atliko – 2015 m. birželio 15 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 59-303 nutarė taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir siūlyti nuteistajam nustatyti tokias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones:

neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2020 m. kovo 15 d.;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2020 m. kovo 15 d.

Komisijos nutarime nurodoma, jog nuteistasis R. M. anksčiau yra teistas keturis kartus, nusikaltimai sunkėjo. Lygtinis paleidimas nuteistajam buvo taikomas vieną kartą, jis lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis nustatytą tvarką bausmės atlikimo metu pažeidė 5 kartus, baustas keturis kartus, tačiau nuobaudos negalioja, jis yra 30 kartų skatintas. R. M. vykdo socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones.

Nutarime taip pat pažymima, kad R. M. šiuo metu dirba tvarkininku, darbą supranta kaip privalumą, yra įgijęs siuvėjo, vytelių pynėjo specialybes. Išėjęs į laisvę jis gyventų Kauno nakvynės namuose, ieškotų darbo savarankiškai. Nuteistasis palaiko ryšius su sugyventine, socialiniai ryšiai su artimais giminaičiais yra nutrūkę. Nutarime nurodoma, kad R. M. stengiasi keisti savo elgesį, sugeba atpažinti savo problemines sritis, pripažįsta visuomenės normas.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, R. M. priklauso žemai rizikos grupei – 32 balai.

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekantys asmenys, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų, kai jie faktiškai yra atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Teismas konstatuoja, jog R. M. atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 4 punkte numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tuo pačiu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog R. M. vykdo socialinės reablitacijos plane numatytas priemones, stengiasi keisti savo elgesį, geba atpažinti, kai kurias savo problemines sritis, pripažįsta visuomenės normas. Be to, R. M. pataisos namuose dirba, darbą supranta kaip privalumą, išėjęs į laisvę savo jėgomis ieškotų darbo, per visą bausmės atlikimo laikotarpį skatintas 30 kartų (daugiausiai už gerą ir nepriekaištingą darbą). Minėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tuo pačiu pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos BVK 111 straipsnyje yra nustatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Taigi vien faktai, kad R. M. dirba, dalyvauja įvairiose programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog R. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už pasikėsinimą padaryti labai sunkų tyčinį nusikaltimą. Nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – atimta žmogaus gyvybė, o kitas asmuo buvo sužalotas. Pažymėtina ir tai, kad minėtą nusikaltimą R. M. padarė būdamas anksčiau teistas keturis kartus, vienas iš anksčiau padarytų nusikaltimų taip pat yra susijęs su smurto prieš kitą asmenį panaudojimu. R. M. bausmės atlikimo metu buvo penkis kartus pažeidęs nustatytą tvarką ir režimo reikalavimus, keturis kartus už tai buvo baustas. Čia būtina pabrėžti, kad R. M. tris kartus buvo baustas už konfliktines situacijas su kitais nuteistaisiais (paskutinį kartą buvo baustas 2012 metais), o vieną kartą už peilio laikymą. Paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau pažeidimų darymo faktas ir jų pobūdis, vertinant jį kartu su nusikaltimo, už kurio padarymą R. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat tuo, jog nuteistasis priklauso vidutinei smurtinio elgesio rizikai, vis tiek neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad R. M. yra linkęs minimalizmuoti savo nusikaltimus, būdamas susierzinęs gali elgtis impulsyviai ir agresyviai, sunkiai kontroliuoti savo elgesį. Nuteistasis stengiasi keisti savo elgesį, ugdosi ir demonstruoja tinkamus savikontrolės bei tarpasmeninių konfliktų sprendimo įgūdžius, tačiau jis sunkiai išskiria savo problemines sritis, kurios yra susijusios su jo nusikalstamu elgesiu, susidūręs su kliūtimis, gali atsisakyti konstruktyvios veiksmų krypties. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. M. nesieja jokie tvirti socialiniai ryšiai su artimais giminaičiais, jis ryšius palaiko tik su buvusia sugyventine, išėjęs į laisvę gyventų nakvynės namuose, kur dirbtų, nežino. R. M. nurodė, kad darbo ieškotų savarankiškai, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis oficialiai niekur nedirbo. Taigi nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, jog, išėję į laisvę, nuteistasis susidurs su tam tikrais sunkumais bei kliūtimis (nuolatinės gyvenamosios vietos paieška, pajamų pragyvenimui gavimu ir t. t.), taip pat mažai tikėtina, jog jis, sprendžiant iškilusias problemas, galėtų sulaukti realios paramos bei pagalbos iš aplinkinių (dėl socialinių ryšių trūkumo). Taigi esant tokiai situacijai, vertinant nuteistojo ankstesnį gyvenimo būdą, jo mąstymą bei elgesį, šiuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl R. M. galimybių adaptuotis laisvėje bei laikytis konstruktyvios veiksmų krypties, tuo pačiu kyla realus pavojus, jog nuteistasis gali kartoti savo priešingą teisei elgesį.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuteistojo nusikalstamumo rizika yra maža, nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau jo nusikalstamumo rizika nuo praėjusio karto, kai buvo svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, nesumažėjo nei vienu balu.

Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, yra akivaizdu, jog teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys. Vis tik šiuo metu, teismo nuomone, R. M. paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi Komisijos nutarimas taikyti R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nėra tvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 59-303 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. M..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.