Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko ( kolegijos pirmininko ir pranešėjo ), Svajūno Knizlerio, Kęstučio Jucio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 161 straipsnio 2 dalyje, bei nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį 8 (aštuoneriems) metams laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 161 straipsnio 2 dalį - 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., BK 65 str. 1 d., 1 p. a papunkčiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. V. priteista nukentėjusiosios K. S. naudai 80 000 litų neturtinei žalai atlyginti, lėšų tvarkytoju paskiriant saugių vaikų globos namus ar K. S. paskirtą globėją.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. yra nuteistas už tai, kad tenkino lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu, t.y. 2006 m. pavasarį, tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, Šilutės rajone, Vainuto seniūnijoje, Bikavėnų kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas pavartoti fizinį smurtą bei dėl nukentėjusiosios mažametystės negalėjimo suvokti su ja atliekamų veiksmų pavojingumo ir dėl to negalint pasipriešinti, jis, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle, oraliniu būdu seksualiai prievartavo mažametę K. S. , gim. (duomenys neskelbtini), tai yra nusivedė K. S. į jo tėvo P. V. daržinę ir apnuoginęs savo lytinį organą – varpą – kišo jai į burną ir liepė čiulpti jo lytinį organą ir tokiu būdu tenkino lytinę aistrą.

Taip pat A. V. , 2006 m. pavasarį, tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, Šilutės rajone, Vainuto seniūnijoje, Bikavėnų kaime, mediniame namelyje, esančiame šalia miškelio už L.S. S. ūkinio pastato, grasindamas pavartoti fizinį smurtą bei dėl nukentėjusiosios mažametystės negalėjimo suvokti su ja atliekamų veiksmų pavojingumo ir dėl to negalint pasipriešinti, jis, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle, oraliniu būdu seksualiai prievartavo mažametę K. S. , gim. (duomenys neskelbtini),tai yra nusimovęs kelnes kišo jai į burną savo lytinį organą – varpą – ir liepė jai jį čiulpti ir tokiu būdu tenkino lytinę aistrą.

Taip pat A. V. , 2007 m. žiemą, tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, Šilutės rajone, Vainuto seniūnijoje, Bikavėnų kaime, vakare, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl nukentėjusiosios mažametystės negalėjimo suvokti su ja atliekamų veiksmų pavojingumo ir dėl to jai negalint pasipriešinti, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle, fizinio sąlyčio būdu tenkino lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu, tai yra sugriebęs už rankų nusitempė mažametę K. S. , gim. (duomenys neskelbtini), į jos tėvų L. ir S. S. daržinę, kur grasindamas pavartoti fizinį smurtą, viena ranka uždengė nukentėjusiosios burną, o kita ranka numovęs nukentėjusiosios kelnes ir praskėtęs jos kojas į jos apnuogintus lytimus organus – lytines lūpas – keletą kartų kišo savo lytinį organą – varpą, taip dirgindamas savo lytinį organą ir tokio fizinio sąlyčio būdu tenkino lytinę aistrą.

Taip pat A. V. , 2008 m. rudenį, dienos metu, tikslesnis laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, Šilutės rajone, Vainuto seniūnijoje, Bikavėnų kaime esančiame miške, tikslesnė įvykio vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl nukentėjusiosios mažametystės negalėjimo suvokti su ja atliekamų veiksmų pavojingumo ir dėl to jai negalint pasipriešinti, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle, fizinio sąlyčio būdu tenkino lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu, tai yra nustūmė sėdinčią mažametę K. S. , gim. (duomenys neskelbtini), nuo kelmo ir nukentėjusiajai pargriuvus ant žemės, numovė jos kelnes ir nusimovęs savo kelnes bei apnuoginęs savo lytinį organą – varpą, ją užgulė ir keletą kartų kišo savo lytinį organą į jos apnuogintus lytinius organus – lytines lūpas, po to ištraukė savo lytinį organą ir liepė jį čiulpti mažametei, o po to paėmęs nukentėjusiosios rankos delną suspaudė jame savo lytinį organą – varpą – ir vedžiodamas mažametės ranką savo lytiniu organu dirgino jį ir tokio fizinio sąlyčio būdu tenkino lytinę aistrą.

Taip pat A. V. , 2007 m. rudenį tikslesnis laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, Šilutės rajone, Vainuto seniūnijoje, Bikavėnų kaime, ant kalno, esančio pamiškėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siūlė nukentėjusiajai mažametei K. S. , gim. (duomenys neskelbtini), gerti alkoholinį gėrimą – alų, dėl to nukentėjusioji dėl savo mažametystės negalėdama suvokti alkoholio vartojimo padarinių, išgėrė alaus stiklinę, tai yra tokiu būdu A. V. nugirdė nukentėjusiąją K. S. .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. V. gynėjas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, prokurorė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalinai.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus bei ištirtus įrodymus, o tuo pačiu padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagal LR BK 150 straipsnio 4 dalį. Iš esmės nuteistasis A. V. neginčija įvykdęs minėtą nusikalstamą veiką, tačiau jis kategoriškai nesutinka su teismo išvadomis, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 161 str. 2 d. , t.y. nugirdė K. S. . Kiti apeliacinio skundo motyvai yra susiję su jam pagal LR BK 150 str. 4 d. paskirta laisvės atėmimo bausme, kurią jis prašo sušvelninti bei sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę švelninančia atsakomybę tai, kad jis pilnai prisipažino ir gailisi įvykdęs nusikaltimą, yra jauno amžiaus, neišsiaiškino ir neįvertino aplinkybių dėl sunkios jo šeimos materialinės padėties.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, A. V. apeliacinio skundo argumentai, kuriais prašoma jį išteisinti iš kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 161 str. 2 d., iš dalies yra pagrįsti.

LR BK 161 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo objektyvinę pusę sudaro vaiko nugirdymas, kai kaltininkas savo aktyviais veiksmais skatino įkalbinėdamas, ragindamas, siūlydamas ar panašiais būdais vaiką gerti svaigiuosius gėrimus, dėl ko vaikas juos vartojo ir apsvaigo. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra materiali ir laikoma baigta, kai vaikas apsvaigsta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2007 metų rudenį, A. V. pasiūlė mažametei K. S. gerti alų ir pastaroji, negalėdama alkoholio vartojimo padarinių, išgėrė apie pusę stiklinės alaus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines šios veikos padarymo aplinkybes. Nukentėjusioji K. S. , tiek ikiteisminio bylos tyrimo metu, tiek teisme, patvirtino, kad išgėrė alaus stiklinę, tas pačias aplinkybes apklaustas įtariamuoju patvirtino ir A. V. , o nukentėjusiosios nurodytoje įvykio vietoje buvo rastas plastikinis 2 l talpos tuščias alaus butelis. Tačiau teismas, konstatuodamas, kad K. S. vartojo alų, nenustatė, ar nuo alkoholio pavartojimo ji buvo apsvaigusi, t.y., ar nusikalstama veika buvo baigta. K. S. neparodė, kad po alaus išgėrimo apsvaigo, taip pat šios aplinkybės nepastebėjo ir į įvykio vietą atėjusi K. S. sesuo Lauryna. Tai, kad ši nusikalstama veika nebuvo baigta, palyginimui patvirtina ir tokia aplinkybė, kad pagal nukentėjusiosios K. S. parodymus, ji ir anksčiau buvo vartojusi alkoholinius gėrimus, būtent, 2007 m. rudenį A. V. įkalbėta, ji išgėrė pusę skardinės sidro gėrimo, bei pasijuto apsvaigusi ( t. I, b.l. 28 ). Įvertinusi nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad 2007 m. rudenį, A. V. įkalbėta, K. S. išgėrė tik labai mažą kiekį alaus, todėl nusikalstama veika turi kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nugirdyti vaiką. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas A. V. padarytą baudžiamąjį nusižengimą kaip baigtą nusikalstamą veiką. A. V. nusikalstama veika šioje dalyje perkvalifikuotina į LR BK 22 str. 1 d. ir 161 str. 2 d., bei atitinkamai sumažintina paskirtoji arešto bausmė.

Kiti apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas ir prašoma sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį, kolegijos nuomone, yra nepagrįsti.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ( LR BK 41 str. 1 d. ). Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Ji turi atitikti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 str. 2 d. ir turi būti skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK Bendrosios dalies nuostatų.

LR BK 54 straipsnyje yra numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 61 straipsnio nuostatos reglamentuoja bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Šių aplinkybių buvimas yra tik viena iš aplinkybių, į kurias turi atsižvelgti teismas, skiriant bausmę ( BK 54 str. 2 d. 7 p. ). LR BK 54 str. 2 d. yra numatyta dar visa eilė aplinkybių, į kurias turi atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę, t.y., į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus ir t.t. Tai, kad teismas, nustatydamas skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, turi įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir ( ar) sunkinančias aplinkybes, bet ir kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, yra numatyta ir BK 61 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė nei vienos A. V. atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės. Kolegija sutinka su šia teismo išvada, o apelianto A. V. argumentus, kad jis pilnai prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir tai turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atmeta, kaip nepagrįstus.

Norint konstatuoti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p. ( kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis ), nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes, taigi, būtina įvertinti kaltininko elgesį iki ir po veikos padarymo. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. V. nei pilnai prisipažino, nei gailėjosi padaręs labai sunkų nusikaltimą, priešingai, duodamas prieštaringus parodymus ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, bei teisme, kliudė nustatyti objektyvią tiesą byloje. Teisiamojo posėdžio metu A. V. parodė, kad seksualiai prievartavo mažametę K. S. tik tris kartus, kai jis pats dar buvo nepilnametis, smurto K. S. atžvilgiu nevartojo, pastaroji ateidama pas A. V. iš anksto žinodavo, kad teiks A. V. seksualines paslaugas, jis nukentėjusiajai atsilygindavęs pinigais, kategoriškai neigė ją prievartavęs – kišęs savo lytinį organą K. S. į makštį. Be to, A. V. , siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį, pastoviai keitė parodymus, priekaištavo bylą tyrusiems pareigūnams, kad šie vertė jį pasirašinėti apklausos protokolus jų neperskaičius ir nedalyvaujant advokatui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi A. V. parodymais tik tiek, kiek jie atitinka kitas faktines bylos aplinkybes, o kitus jo parodymus motyvuotai atmetė. Kolegija sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiama jo kaltė ir nuosprendyje išdėstytų išvadų iš naujo nebekartoja. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad byloje nenustatyta A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 2 p.

Apeliantas A. V. nepagrįstai skunde tvirtina, kad jis padėjo atskleisti kitus tą pačią nusikalstamą veiką K. S. atžvilgiu padariusius asmenis. Nukentėjusioji K. S. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o vėliau teisiamajame posėdyje pripažino, kad prie jos kabinėjosi ir kiti berniukai – Vilius ir I. V. , o liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis du kartus seksualiai prievartavęs K. S. – liepęs jai čiulpti savo lytinį organą ( t. I, 100 ). Analogiškus parodymus, t.y., kad vieną kartą seksualiai prievartavo K. S. , davė ir liudytojas I. V. ( t. I, b.l. 125-126 ). Šios įvykio aplinkybės buvo atskleistos ikiteisminio tyrimo metu remiantis ne A. V. , o nukentėjusiosios ir liudytojų I. ir V. V. parodymais, todėl nėra pagrindo laikyti, kad apeliantas padėjo išaiškinti kitus, nusikalstamą veiką padariusius asmenis.

A. V. savo apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į jo amžių nusikalstamos veikos padarymo metu. Byloje nustatyta, kad nusikalstama veika buvo tęstinė ir tęsėsi nuo 2006 m. pavasario iki 2008 m. rudens – kartas nuo karto atnaujinamų vienarūšių veiksmų. Tęstinė nusikalstama veika laikoma baigta atlikus paskutinius veiksmus, būtinus nusikalstamam tikslui, tyčiai realizuoti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paskutinį kartą A. V. seksualiai prievartavo mažametę K. S. , tenkindamas lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu 2008 m. rudenį. A. V. yra gimęs 1989 03 29, todėl nusikalstamos veikos baigimo laikotarpiu jau buvo pilnamečiu ir LR BK XI skyriaus normos, reglamentuojančios nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, jo atžvilgiu nebetaikomos.

Kaip matyti iš nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam pagal LR BK 150 str. 4 d. aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, nes padarytas tyčinis labai sunkus nusikaltimas, kurio pasekmės turės įtakos visam likusiam mažametės gyvenimui, atsižvelgė į tai, kad A. V. anksčiau neteistas, jo asmenybę, pažymėjo, kad yra charakterizuojamas patenkinamai. Nuteistojo motinos sveikatos būklė bei šeimos materialinė padėtis nagrinėjamu atveju neturi prioritetinės reikšmės kitų nurodytų aplinkybių atžvilgiu ir negali būti pagrindu sušvelninant paskirtąją bausmę. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant galima taikyti LR BK 62 str. ir skirti A. V. švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę. Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad skirdamas nuteistajam A. V. bausmę, kuri atitinka LR BK 150 str. 4 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, teismas vadovavosi bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Taip pat nuteistasis prašo sumažinti neturtinės žalos, priteistos nukentėjusiosios naudai, dydį. Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas pilnai tenkino Šilutės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, atstovaujančio nukentėjusiosios K. S. interesus, civilinį ieškinį ir priteisė neturtinei žalai atlyginti 80000 Lt. Tačiau teismas neturtinės žalos atlyginimo dydžio kriterijus nurodė formaliai, jų neanalizavo, nepakankamai įsigilino į konkrečios bylos aplinkybes, apsiribojo tik abstrakčiu teiginiu, kad civilinis ieškinys, ginant mažametės interesus dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas, atsižvelgiant į LR CK 6.250 str. 2 d. reikalavimus ir besiformuojančią teismų praktiką. Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegija šiame nuosprendyje privalo šiuos klausimus aptarti plačiau.

Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti žalos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bei vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. Byloje nustatyta, kad dėl pakankamai ilgą laiką trukusio seksulainio prievartavimo, mažametė K. S. patyrė sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą. Teismo psichiatrinio ir psichologinio K. S. tyrimo metu nustatyta, kad prisiminimai apie jos atžvilgiu atliktus A. V. veiksmus, nukentėjusiajai yra emociškai traumuojantys, taigi, yra pagrindo manyti, kad nusikaltimo pasekmės - patirta psichinė trauma – gali turėti ilgalalaikių neigiamų padarinių tolesniam K. S. gyvenimui. Taip pat atsižvelgtina, kad tyčiniais A. V. veiksmais buvo pažeista viena iš labiausiai teisės ginamų vertybių, kaip mažametės seksualinė neliečiamybė, todėl šie žalos nustatymo kriterijai yra prioritetiniai lyginant su žalą padariusio asmens turtine padėtimi. Nuteistasis savo skunde daugiausiai apeliuoja į sunkią savo šeimos materialinę padėtį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. V. yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, darytina išvada, kad jo turtinė padėtis ateityje gali pagerėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtus žalos dydžio nustatymo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiosios naudai priteista 80000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo suma nėra aiškiai per didelė, ji atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl tenkinti skundo šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprend ž i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti A. V. nusikalstamą veiką iš LR BK 161 str. 2 d. į LR BK 22 str. 1 d. ir 161 str. 2 d. ir nuteisti A. V. 15 ( penkiolikos ) parų arešto bausme. Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su 8 ( aštuonerių ) metų laisvės atėmimo bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 150 str. 4 d. ir nustatyti A. V. galutinę bausmę – 8 ( aštuonerius ) metus laisvės atėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.