- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- I-5037-644/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- I. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. (I. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 4–6) ir patikslintame skunde (b. l. 70–71) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. buvo kalinamas Alytaus PN kamerose Nr. 2, 28, 37, 0, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Tvirtino, kad uždarosios zonos patalpos įrengtos ūkiniame pastate, kurio stogas buvo bituminis, todėl jame buvo karšta, jautėsi smalos kvapas. Ginčo kamerose buvo šalta, drėgna, neužtikrintas natūralus apšvietimas. Gyvenamosiose patalpose rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiais. Į pareiškėjo pretenzijas dėl laikymo su rūkančiais asmenimis jam buvo atsakoma žodžiu, kad galimybės laikyti jį su nerūkančiais nėra. Teigė, kad tyčiniais pareigūnų veiksmais buvo sudaromos konfliktinės situacijos tarp įkalintų asmenų. Atvykstant ir išvykstant asmens ir daiktų apžiūros buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina), asmuo esant žemai temperatūrai buvo verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė nugaros skausmus dėl kurių buvo išvykęs konsultuotis į LAVL, dėl šių skausmų sutriko jo miegas, mityba, patyrė stresą, išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą, t. y. neturtinę žalą, kurią vertino 10 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepimuose į skundus (b. l. 10–14, 77–80) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą ir nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. už režimo pažeidimus atlikinėjo nuobaudas 2, 11, 37 uždarosios zonos kamerose, nepažeidžiant reglamentuotos vienam nuteistajam tenkančios gyvenamojo ploto normos. Duomenų apie pareiškėjo kalėjimą 0 ir 28 kamerose neturi. Jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje kameroje, jis galėjo per vieną mėnesį apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau šia savo teise nei karto nepasinaudojo. Alytaus PN patalpos buvo tikrintos Alytaus visuomenės sveikatos centro specialistų, pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN gyvenamosiose patalpose užtikrina higienos normų reikalavimus atitinkančią oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį, apšvietą. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, visą parą nepertraukiamai palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus. Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Remonto metu visose baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo kamerose buvo pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Uždarosios zonos kamerose rūkyti draudžiama, rūkymo priemonės sudedamos koridoriuje esančiose dėžutėse ir išduodamos tik išeinant pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius, kuriuose įrengtos rūkymo vietose. Pataisos įstaigoje kratos atliekamos laikantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, krata atliekama švarioje patalpoje kuri atitinka temperatūros, drėgmės, oro judėjimo greičio reikalavimus, daiktai dedami į švarias dėžes. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Alytaus pataisos namų veiksmų, neužtikrinus pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. jam kalint uždarosios zonos baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose, pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, nesilaikant higienos normų reikalavimų, netinkamų pareigūnų veiksmų ir pan.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punktas nustato minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.
Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.
Atsakovo atstovas pateikė teismui duomenis (b. l. 17–20, 62–63), patvirtinančius, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2015 m. liepos 10 d., nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2015 m. liepos 14, nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 2, kuri yra 29,51 kv. m. ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,69 kv. m.
Laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 11, kurios gyvenamasis plotas 12,14 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje kameroje, esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms, teko 4,05 kv. m gyvenamojo ploto.
Laikotarpiais nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d., nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. spalio 2 d., nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d., nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. kovo 29 d., nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2016 m. gegužės 10 d., nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. birželio 21 d., nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas gyveno 37 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 12,34 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,11 kv. m.
Pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis pareiškėjas ginčo laikotarpiu nekalėjo jo nurodytose 0 ir 28 baudos izoliatoriaus ar kamerų tipo patalpose, pareiškėjas skunde nenurodė konkretaus laikotarpio, kuriuo jis galimai kalėjo minėtose kamerose, šios aplinkybės neįrodinėjo jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (liudytojų parodymais, rašytiniais dokumentais ir pan.). Nesant tokių duomenų, pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais rašytiniais įrodymais nėra, todėl jais vadovaujamasi byloje sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjui kalint baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl atsakovo atsakomybė šiuo atveju negalima.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad dėl bituminės stogo dangos, pastate buvo karšta, ginčo kamerose buvo tamsu, šalta, drėgna, taip pat reiškė pretenzijas dėl šaltų ir nešvarių asmens kratų ir daiktų patikrinimo patalpų (toliau – ir kratų patalpa).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija, galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 6 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 22 punkto nuostatas gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. (Higienos normos HN 76:2010 23 p.).
Higienos normos HN 76:2010 26 punkte nurodyta, jog gyvenamosios ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų laiku turi būti 18-28 °C, šaltuoju 18-22 °C; santykinė oro drėgmė šiltuoju metų laiku turi būti 35-65 proc., šaltuoju – 35-60 proc.; oro judėjimo greitis šiltuoju metų laiku turi būti 0,15-0,25 m/s, šaltuoju – 0,05-0,15 m/s.
Iš esmės analogiškos nuostatos išdėstytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 12,14,16 punktuose.
Į bylą atsakovo atstovas pateikė teismui Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktą Nr. PA-436, kuriame nurodyta, jog 2015 m. gruodžio 8 d. buvo tikrintos visos Alytaus PN patalpos, pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 31–33).
Tačiau iš šio patikrinimo akto matyti, kad minėto patikrinimo metu patalpų fizikinių parametrų (apšvietos, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio) atitiktis higienos normų reikalavimams nebuvo tikrinta, todėl laikytina, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų apie ginčui aktualių kamerų, kratos kambarių oro temperatūros, natūralios ir dirbtinės apšvietos, santykinės oro drėgmės atitiktį galiojančiam teisiniam reglamentavimui, todėl šiame kontekste iš esmės galėtų būti konstatuoti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, tačiau svarbu pažymėti, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo.
Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad dėl bituminio stogo uždarosios zonos kamerose buvo karšta, kamerose buvo tamsu, drėgna ir šalta, kad atvykstant ar išvykstant iš kalėjimo asmens ir jo daiktų apžiūros buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, tačiau iš skundo turinio neaišku kokioje konkrečioje kameroje ir kada buvo tamsu, šalta, karšta ir drėgna, kada, kokioje patalpoje pareiškėjo ir jo daiktų apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, kas ir kada vertė jį nusirengti šaltoje patalpoje, dėti daiktus į nešvarias dėžes, į bylą nepateikta jokių duomenų, kad dėl šių galimų pažeidimų pareiškėjas reiškė pretenzijas pataisos namų administracijai, kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl nesant tokių duomenų, abstrakčių, bendro ir deklaratyvaus pobūdžio niekuo nepagrįstų argumentų pagrindu negali būti konstatuoti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš atsakovo atstovo veiksmų - jį, kaip nerūkantį asmenį, ginčo laikotarpiu kalinant kamerose su rūkančiais asmenimis.
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 14 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 7 punkte.
Aukščiau nurodytos Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normų nuostatos suponuoja išvadą, kad pataisos įstaiga turi imtis priemonių, kad nerūkantiems nuteistiesiems būtų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, t. y. nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Kaip nurodė atsakovo atstovas, uždarosios zonos nuteistiesiems leidžiama rūkyti tik pasivaikščiojimų metu, pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengtose rūkymui skirtose vietose. Tai patvirtina teismui pateiktas Alytaus PN direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 1-231 (b. l. 89–90). Į bylą pateiktame patikrinimo akte (b. l. 31–33) nurodyta, kad laisvės atėmimo įstaigoje laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Būriuose įrengtos vietos skirtos rūkymui, uždarojoje zonoje rūkyti draudžiama, rūkoma pasivaikščiojimų metu (b. l. 31–33). Pareiškėjas nekonkretizavo, kada ir su kokiu rūkančiu asmeniu buvo laikomas, į bylą nepateikta jokių duomenų, kad dėl draudimo rūkyti nesilaikymo, buvimo su rūkančiais asmenimis keliamų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN pareigūnus, administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, kad į jo skundus nebuvo reaguojama, todėl, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, pareiškėjo argumentai dėl jo laikymo su rūkančiais asmenimis atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat reiškia pretenzijas dėl netinkamo pareigūnų elgesio (nurodo, jog pareigūnų veiksmais tyčia sudaromos konfliktinės situacijos tarp nuteistųjų).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013).
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė, kokie konkretūs pareigūnai, kokiais veiksmais, tarp kokių nuteistųjų sudarė konfliktines situacijas, nedetalizavo konkrečių pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų t. y. nenurodė konkretaus su pareiškėjo teisių pažeidimu susijusio atvejo, taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl pareigūnų veiksmų kreipėsi į Alytaus PN administraciją, ar, kad jų atžvilgiu dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, todėl bendro pobūdžio, abstraktūs, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo (pareigūnų) veiksmų neteisėtumą.
Byloje nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo kilti prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-315-602/2015). Todėl pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. K. (I. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.