Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2024-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-373-874/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-01-29
Bylos Nr.
e1-373-874/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Kaltinamasis
M. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-373-874/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49714-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.10.1; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS2024 m. sausio 29 d.Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas

2020-12-04 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams; 2021-05-07 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2023-12-30, apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia, asmeninio konflikto metu rankos kumščiu sudavė savo šeimos nariui – broliui V. G., į veido sritį ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. G. padarė nežymiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamą sužalojimą – muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

M. G., apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos padarymo, prisipažino visiškai ir parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena su mama, broliu V. G. ir seserimis S. bei M. 2023-12-29, būdamas ne namuose, vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė litrą degtinės. Kada grįžo į namus, nepamena. Ar grįžęs „koliojo“ mamą, nepamena. Brolis V. atėjo, jam kažką pasakė ir sudavė ranka vieną smūgį jam į kairį skruostą. Nepamena, bet galėjo suduoti broliui vieną smūgį kumščiu. Išėjęs iš namų, pats išsikvietė policiją ir pranešė, kad brolis jam sudavė. Broliui pretenzijų neturi. Supranta, kad sudavęs smūgį broliui V., padarė nusikaltimą, dėl to nuoširdžiai gailisi. Jei būtų buvęs blaivus, konfliktas nebūtų kilęs. Papildomos apklausos metu kaltinamasis patikslino, kad grįžęs į namus, apsižodžiavo su mama. Atėjęs brolis V. G. bandė jį drausminti žodžiu, tarp jo ir brolio kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis nesusivaldė ir vieną kartą trenkė kumščiu broliui į veido sritį. Tuo konfliktas ir baigėsi. V. jo atžvilgiu fizinės jėgos, smurto nenaudojo. Pirminės apklausos metu pamelavo, norėdamas nuo savęs „numesti“ kaltės jausmą dėl netinkamo poelgio. Po konflikto eidamas koridoriumi link buto laukujų durų, dėl girtumo prarado pusiausvyrą, griuvo ir veidu atsitrenkė į sieną. Taip pats užsigavo nosį ir kairį skruostą. Supykęs, namo kieme „ant karštųjų“ paskambino 112. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Brolio atsiprašė, šis jam atleido.

Nukentėjusysis V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-12-30, apie 2 val., namuose, virtuvėje, įvyko žodinis konfliktas su akivaizdžiai neblaiviu broliu M. G., nes šis negražiai kalbėjo su mama Ž. G. Jis brolio atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo, su broliu tik apsižodžiavo. Tada brolis jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į veido sritį, prakirto viršutinę lūpą ir tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą, kurį 10 balų skalėje vertina 5 balais. Konfliktas truko apie 5-6 minutes. Įvykį matė mama. Prakirstą lūpą matė sesuo S. G. Policiją iškvietė pats neblaivus brolis M. Atvykęs GMP ekipažas jam nustatė viršutinės lūpos sutrenkimą ir kirstinę lūpos žaizdą. Jis policijos nebūtų kvietęs, nes brolis M. ranką prieš jį pakėlė būdamas akivaizdžiai neblaivus, nesuvokdamas ką daro. Brolis jo atsiprašė, jis pastarajam atleido ir jokių pretenzijų neturi.

M. G. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2023-12-30 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti pirminiai nukentėjusiojo V. G. parodymai apie įvykio aplinkybes;

2023-12-30 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytos buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, kuriose kaltinamasis naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu;

2023-12-30 asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti ant nukentėjusiojo V. G. kūno matomi sužalojimai;

2023-12-30 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje įrašyta, kad V. G. nustatyta lūpos žaizda;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 43/2024(04), kurioje nurodyta, kad suduodant tiesioginį smūgį buku kietu daiktu į veidą, V. G. padaryta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą M. G. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Už šią veiką kaltinamajam gali būti skiriama arešto bausmė, nes tokia bausmė yra numatyta nusikalstamos veikos sankcijoje. Kaltinamasis nurodė, kad neprieštarauja prokurorės sprendimui, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo asmenybė – M. G. teistas, teistumas neišnykęs ir jis, esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). M. G. baustas administracine tvarka, dirba.

Nustatytos visos reikalingos sąlygos baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Bausmė kaltinamajam skirtina atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes bei į BK 61 straipsnio nuostatas. Kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areštas, kurio trukmė mažesnė, nei įstatymo nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nukentėjusiojo poziciją. Kadangi byla baigta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. gruodžio 30 d. 2 val. 25 min. iki 2023 m. gruodžio 31 d. 11 val. 18 min. (dvi paros). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas sutinka su prokurorės nuomone, kad kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas, nustatant pareigas.

Ikiteisminio tyrimo metu M. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo V. G., nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, nesilankyti (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-419 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422, 425 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. G. galutinę bausmę – areštą 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. G. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023-12-30 02 val. 25 min. iki 2023-12-31 11 val. 18 min., t. y. dvi paras.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, M. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant M. G. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 10 punktais, paskirti M. G. pareigas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus, būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti M. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė