- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-09
- Bylos Nr.
- e2YT-4141-808/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00044-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – Valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėtis Č. B. yra priėmęs mirusios sutuoktinės M. B. (mirė (duomenys neskelbtini)) palikimą pagal įstatymą faktiniu valdymu. Pareiškime nurodė, kad Č. B. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, t.y. jis paveldėtu turtu naudojosi kaip savu ir jį prižiūrėjo. Juridinio fakto nustatymas reikalingas tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises ir galutinai sutvarkyti su paveldėjimu susijusius klausimus (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
2. Pareiškime nurodo, kad po mamos M. B. mirties liko palikimas - ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), įgijimo pagrindas 1991 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – Turtas / butas). Šis Turtas buvo įgytas mirusiosios M. B. bendrąja jungtinės nuosavybės teise su jos sutuoktiniu Č. B., kuris yra pareiškėjos R. G. tėvas. Kadangi butas buvo įgytas santuokoje ir Nekilnojamojo turto registrų centre įregistruotas Č. B. vardu, jis (Č. B.), neturėdamas teisinio išsilavinimo, klaidingai manė, jog mirusiojo sutuoktinio dalis savaime pereina jam ir nesikreipiant dėl paveldėjimo į notarą dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminu. Todėl neužvedė paveldėjimo bylos, nes apie tai nežinojo. Pareiškėja nurodo, kad nežinodama, jog motina M. B. buvo palikusi jos naudai testamentą dėl turto paveldėjimo po motinos mirties, taip pat nesikreipė į notarą, manydama, kad po motinos mirties nekilnojamąjį turtą paveldėjo tik tėvas. Po pareiškėjos tėvo bei M. B. vyro mirties ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Notaras pranešė, kad M. B. yra palikusi testamentą pareiškėjos naudai. Pareiškėja nurodo, kad ji yra vienintelė M. B. ir Č. B. dukra, todėl po tėvų jų mirties niekas dėl paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjos vyras Č. B. toliau liko gyventi jų su žmona bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), turtą valdė kaip savo, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius už turtui teikiamas paslaugas, taip pat naudojosi palikėjos kilnojamais daiktais. Taip pat minėtame bute leido gyventi ir dukrai - pareiškėjai R. G. Tokiu būdu priimdamas palikimą po sutuoktinės mirites, Č. B. savo valią priimti palikimą išreiškė konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, jog jis palikimą priėmė turtą faktiškai valdydamas. Kadangi pareiškėjos tėvas Č. B. po sutuoktinės M. B. mirties turtą faktiškai valdė, juo naudojosi ir rūpinosi kaip savu, - jis palikimą priėmė faktiniu valdymu. (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).
6. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Č. B. (mirusio (duomenys neskelbtini)) vardu yra užregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis turtas yra registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, nors yra įgytas santuokos metu, todėl laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po M. B. mirties dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė nei palikėjos dukra - pareiškėja R. G., nei mirusiosios vyras Č. B.. (Duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos tėvui, pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, kuriame buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Tik iš notaro pareiškėja sužinojo, kad jos motina M. B. yra parašiusi testamentą, kuriuo paliko pareiškėjai turtą. Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. G. yra vienintelis M. B. ir Č. B. vaikas. Byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys, tiek po M. B., tiek po Č. B. mirties būtų kreipęsi į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo.
7. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos tėvas palikimą priėmė palikimą realiai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, - jis turtu rūpinosi kaip savu, jį prižiūrėjo, mokėjo būtinus mokesčius ir naudojosi jame esančiais daiktais (pažymos iš AB „Vilniaus šilumos tinklų“, (duomenys neskelbtini), priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita ir kt.).
8. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po M. B. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų jį priimti kiti asmenys.
9. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir CK nuostatas, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas Č. B. po savo žmonos M. B. mirties (duomenys neskelbtini), velionės palikimą pradėjo valdyti aktyviais veiksmais (CK 5.51 straipsnis), todėl pareiškimas dėl šio juridinio fakto nustatymo yra tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
10. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos R. G. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą) (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo žmonos M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjai R. G. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.