Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Algirdo Remeikos ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo O. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su 2015 m. spalio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2015 m. lapkričio 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2015 m. lapkričio 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, 2016 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausme, 2016 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme, bausmes iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinės ieškovės D. R. ieškinys patenkintas ir iš O. L. priteista 223,01 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. L. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. spalio 7 d., apie 18.00 val., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, papurškę pipirinių dujų flakonėliu J. G. į akis, pateko į jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini), panaudojo nukentėjusiosios J. G. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sugriebė rankomis už veido ir gerklės bei nutempė į miegamąjį kambarį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir atimdamas galimybę pasipriešinti, iš nukentėjusiosios buto pagrobė 300 Lt (86,89 Eur), mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C2“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Lt (86,89 Eur) vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Huawey G5000“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 170 Lt (49,24 Eur) vertės, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai J. G. bendrą 770 Lt (223,01 Eur) turtinę žalą. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad O. L. kaltei pagrįsti byloje įrodymų pakanka, bausmę skyrė vadovaudamasis bausmių skyrimą reglamentuojančiomis normomis, paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais subendrino pagal BK 63 straipsnio taisykles. Nuteistasis O. L. apeliaciniame skunde prašo į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaityti jau atliktą bausmės dalį. Pasak nuteistojo, teismas neatidžiai subendrino keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes ir į galutinę bausmę neįskaičiavo jau atliktos bausmės laiko. Nurodo, kad laiko tarpą nuo 2015 m. rugpjūčio 29 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. jau yra išbuvęs suėmime. Taip pat suėmime yra praleidęs laiką nuo 2016 m. vasario mėn. iki nuosprendžio paskelbimo. Visi 2015 m. spalio 9 d., 2015 m. lapkričio 5 d., 2015 m. lapkričio 12 d., 2016 m. kovo 10 d., 2016 m. balandžio 19 d. ir 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžiai yra susiję į vieną, todėl apylinkės teismas juos bendrino neatidžiai. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo O. L. gynėjas apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti. Nuteistojo O. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde kaltės, nusikaltimo kvalifikavimo, paskirtos bausmės, civilinio ieškinio klausimai nėra ginčijami, tačiau nesutinkama su nuosprendžio dalimi dėl bausmių bendrinimo. Nuteistasis O. L. skunde tvirtina, kad teismas nepagrįstai, bendrindamas bausmę su ankstesniais nuosprendžiais, neįskaitė suėmime ir sulaikyme išbūto laiko ir atliktos bausmės dalies. Iš Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžio matyti, kad nuteistajam O. L. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausme ir 2016 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme, bausmes iš dalies sudedant. Bausmes subendrinus, nuteistajam O. L. buvo paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Nuteistasis O. L. skunde teigia, kad teismas į bausmės laiką turėjo įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. rugpjūčio 29 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d., taip pat nuo 2016 m. vasario mėn. iki nuosprendžio priėmimo, tačiau tokie teiginiai nėra pagrįsti. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Šioje baudžiamojoje byloje O. L. kardomoji priemonė – suėmimas nebuvo paskirta (taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti), taip pat jis nebuvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka. Kardomoji priemonė – suėmimas nuteistajam O. L. nebuvo paskirta ir baudžiamosiose bylose, kuriose priimtais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos su skundžiamu nuosprendžiu. Iš Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d., 2015 m. lapkričio 5 d., 2015 m. lapkričio 12 d., 2016 m. kovo 10 d. ir 2016 m. balandžio 19 d. nuosprendžių matyti, kad juose nuteistojo O. L. suėmime išbūto laiko (2015 m. lapkričio 5 d. ir 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiai), taip pat atliktos bausmės dalies įskaitymo į paskirtą bausmę (2015 m. spalio 9 d. nuosprendis) klausimai buvo išspręsti, todėl Kauno apylinkės teismas neturėjo pagrindo skundžiamame nuosprendyje šiuos klausimus išspręsti dar kartą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad O. L. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo bendrinta pagal BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, t. y. nuosprendžiais paskirtas bausmes iš dalies sudedant. Pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės dalis į nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaitoma taikant BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles, tačiau taikyti paminėtas nuostatas nuteistojo O. L. atžvilgiu šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į paminėta, apylinkės teismas šioje baudžiamojoje byloje neturėjo pagrindo taikyti BK 66 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias sulaikyme ir suėmime išbūto laiko įskaitymą į nuosprendžiu paskirtą bausmę, kadangi, kaip minėta, nei šioje baudžiamojoje byloje, nei bylose, kuriose priimtais nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos su 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistajam O. L. suėmimas nebuvo taikomas. Kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas O. L. paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, BPK normas taikė tinkamai, procesinių pažeidimų padaryta nebuvo. Nuteistojo O. L. skundo argumentai, kad teismas be pagrindo neįskaitė sulaikyme ir suėmime išbūto laiko, nėra paremti objektyviais bylos duomenimis, todėl atmetami, kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybės ir rašytiniams duomenims.Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, patvirtinanti išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo O. L. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 57,90 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš O. L. nepriteistinos.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, bausmių bendrinimą reglamentuojančios normos pritaikytos tinkamai. Todėl Kauno apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo O. L. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 57,90 Eur, iš nuteistojo O. L. nepriteisti.