Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2067-932/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-06-19
Bylos Nr.
1-2067-932/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15432-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2067-932/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15432-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018-10-19 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį - 50 MGL (2 500 eurų) dydžio bauda.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-03 nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 48 MGL (2 400 eurų) bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – motinai, o būtent: jis 2019 m. balandžio 15 d., apie 20.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,22 promilių girtumas) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vieną kartą kumščiu sudavė savo motinai G. S. į galvą, taip pat vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinę akį, po ko abiem rankomis sugriebė nukentėjusiajai G. S. už kaklo ir pradėjo ją smaugti, tokiu būdu sukeldamas G. S. fizinį skausmą. Šiais veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamasis M. S. savo kaltę pripažino. Apklausiamas parodė gyvenantis trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu taip pat gyvena jo motina G. S. Jam priklauso 1/3, o motinai - 2/3 buto. Jie su motina dažnai konfliktuoja, nes šiai nepatinka jo gyvenimo būdas (pyksta, jog kartais atsiveda draugę į butą, kartais išgeria). Jo motina moka už butą, jis taip pat prisideda prie bendro ūkio. 2019-04-15 vakare, tiksliai laiko nepamena, jis grįžo namo išgėręs. Atėjo kartu su drauge R. V.. Jis su drauge nuėjo į jo kambarį. Motina buvo namuose. Kai jis ėjo į virtuvę, motina pradėjo bartis; šiai nepatiko, kad atėjo kartu su drauge. Jie barėsi virtuvėje ir bendrame kambaryje. Barnio metu motina išbėgo į laiptinę ir paskambino kaimynams į butą Nr. (duomenys neskelbtini), pasakė, kad jis ją muša. Motinai prasidėjo isterija, kaimynai bandė nuraminti, sakė, kad jeigu muša - kviestų policiją. Jam po kažkiek laiko paskambino kaimynė Regina iš 4 buto ir pasakė, kad jis su savo drauge ateitų pas kaimynę. Kai išeidinėjo su drauge iš buto, laiptinėje jį sulaikė policijos pareigūnai. Tą dieną jis buvo neblaivus, o, kai būna neblaivus, mama vis lenda jį pamokyti. Kaip viskas vyko, tiksliai nepamena; atsimena tik, kad kai jie konfliktavo ir mama buvo priėjusi barti, jis galėjo ją pastumti ar jai suduoti, bet tuo metu atrodė, kai tai padarė nestipriai, tik norėdamas, kad ši apsiramintų ir prie jo nelįstų. Pirmos apklausos metu sakė, kad motinos nemušė, kadangi norėjo išvengti atsakomybės. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, jam labai gėda. Motinos atsiprašė, jie susitaikė. Keičia savo gyvenimo būdą, stengiasi nevartoti alkoholio ir vengti konfliktų su mama (b. l. 24, 40).

Ikiteisminiame tyrime apklausta nukentėjusioji G. S. parodė, kad 2019-04-15, apie 20.20 val., namuose, neblaivus sūnus M. S., išėjęs iš vonios, be jokios priežasties pasakė „tu smirdi, be tavęs du mėnesius bent gyvenau normaliai“ ir pradėjo smurtauti prieš ją, t. y. sudavė vieną kartą kumščiu į galvą ir vieną kartą į dešinę akį bei abejomis rankomis sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti, taip sukėlė jai fizinį skausmą; ra paraudęs dešinysis skruostas, kairėje kalvos pusėje atsirado guzas. Medicininės pagalbos nereikia, apžiūrai nesikreips. Jos sūnus yra anksčiau smurtavęs prieš ją, tačiau į policiją nesikreipė. Namuose mažamečių vaikų nebuvo (b. l. 4-7). Apklausta papildomai nukentėjusioji G. S. parodė, kad, gavusi siuntimą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, niekur nevažiavo, kadangi buvo padaryti nežymūs sužalojimai. Po įvykio sūnus jos atsiprašė, jie susitaikė. Žala nepadaryta. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas nukentėjusiajam ir įtariamajam susitaikius. Kol bus priimtas procesinis sprendimas, leidžia savo sūnui grįžti namo (b. l. 12).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulio M. S. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2019-04-15 protokole užfiksuota, jog G. S. pranešė, kad jos neblaivus sūnus M. S. sudavė jai vieną kartą kumščiu į galvą ir vieną kartą į dešinę akį bei abejomis rankomis sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti. G. S. blaivi, ant jos veido, po dešiniąja akimi, matomas paraudimas ir patinimas, kairėje galvos pusėje – guzas (b. l. 4-7).

Alkotesterio kvito duomenimis, M. S. 2019-04-15, 22.35 val., nustatytas 2,22 promilių girtumas (b. l. 18).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. S. motinai G. S., su kuria kartu gyvena, sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, jog konflikto metu pastūmė motiną bei jai sudavė. Tad minėtais duomenimis nustatyta, kad M. S. savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties, nukentėjusiosios G. S. parodymais, proceso veiksmų atlikimo protokolu, kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo M. S. veika baigta, teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo M. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas M. S. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 53-63), administracine tvarka baustas (b. l. 48-50), dirbantis (b. l. 47), duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. M. S. sutinka tiek su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek su prokuroro siūloma bausme bei jos dydžiu (b. l. 71).

Atsižvelgiant į M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bei į tai, jog jis anksčiau teistas, M. S. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas galimam skirti šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su minėta bausme kaltinamajam skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BK 48 straipsnio 7 dalis). Nors prokuroras siūlo kaltinamajam paskirti įpareigojimą būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tačiau, teismo vertinimu, tokio įpareigojimo paskyrimas kaltinamajam nėra tikslingas. Šiuo atveju siūlomo skirti įpareigojimo turinys niekaip nesusijęs su nusikalstamos veikos pobūdžiu (nusikaltimas padarytas būtent namuose, vakare), todėl įpareigojus kaltinamąjį nustatytu laiku būti namuose bausmės tikslai nebūtų pasiekti efektyviau. Teismo vertinimu, kur kas tikslingiau paskirti kaltinamajam įpareigojimą tęsti darbą arba nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti įgyti, turėti bei naudoti alkoholinius gėrimus, kas neabejotinai buvo vienas pagrindinių veiksnių, nulėmusių nusikalstamos veikos padarymą (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 6 dalies 3 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu M. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019-04-15, 22.18 val., iki 2019-04-17, 11.37 val. (b. l. 16, 36). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.

M. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. S., paliktinos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 30-32, 35).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir M. S. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, įpareigoti M. S. dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo; taip pat visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant tęsti darbą arba nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti M. S. įgyti, turėti bei naudoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-04-15, 22.18 val., iki 2019-04-17, 11.37 val., t. y. 2 (dvi) dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. S., palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti M. S., kad:1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1/ Kalvarijų g. 135 Vilnius, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti www.kaldep.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė