Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-93-1035/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-13
Bylos Nr.: 1A-93-1035/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-02-2-00262-2024-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas, Valerij Lauš
Nuteistasis: A. K., A. L., A. A.
Advokatai: Eugenijus Šuliokas

Kategorijos

1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
1.2.14.1.2.4Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 3 d.)
1.2.14.9.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-93-1035/2025Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00262-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.1.2.4; 1.2.14.9.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Povilansko,

sekretoriaujant Ilonai Lonskai,dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei-Matijošienei,nuteistajam A. K. (A. K.), jo gynėjui advokatui Eugenijui Šuliokui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. gruodžio 13 d. veika) 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

2) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. vasario 5 d. veika) 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

3) pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2024 m. kovo 4 d. veika) 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

4) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (2024 m. kovo 4 d. veika) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2024 m. kovo 11 d. veika) 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (2024 m. kovo 4 d. veika), subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši subendrinta bausmė ir kitos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. K. paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. L. ir A. A., tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

A. K. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. L. ir turėdamas bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, 2023 m. gruodžio 12 d. apie 23.50 val. kartu su A. L. automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko adresu (duomenys neskelbtini), apie 23.56 val. A. L. nenustatytu įrankiu atrakinus daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), laiptinės duris, kurioje yra butai Nr. 1–23, įsibrovę į laiptinę ir nusileidę liftu į 2 aukštą, pateko į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), apie 24 val. iš stovėjimo vietos Nr. 17 pagrobė K. C. priklausančius 4 vnt. automobilio „Mazda“ R17 dydžio ratlankius su vasarinėmis padangomis „Continental 215/45“, kurių bendra vertė 300 Eur (1 vnt. kaina 75 Eur), kuriuos 2023 m. gruodžio 13 d. 00.03 val. įdėjo į automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. K. 2023 m. gruodžio 13 d. apie 00.04 val., veikdamas bendrininkų grupėje su A. L., grįžo prie daugiabučio (duomenys neskelbtini), laiptinės, kurioje yra butai Nr. 1–23, kur A. L. nenustatytu įrankiu atrakinus laiptinės duris, antrą kartą įsibrovė į vidų, nusileidę liftu į 2 aukštą, pateko į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), kur apie 00.20 val. iš stovėjimo vietos Nr. 73 pagrobė V. M. priklausančius 4 vnt. „Volvo“ R18 dydžio ratlankius su vasarinėmis padangomis „Bridgestone 235/60“, kurių bendra vertė 1500 Eur (1 vnt. kaina 375 Eur), kuriuos 2023 m. gruodžio 13 d. apie 00.25 val. įdėjo į A. L. automobilį „Peugeot“ 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo;

1.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. K. 2023 m. gruodžio 13 d. apie 01.09 val., veikdamas bendrininkų grupėje su A. L., grįžo prie daugiabučio (duomenys neskelbtini), laiptinės, kurioje yra butai Nr. 1–23, kur A. L. nenustatytu įrankiu atrakinus laiptinės duris, trečią kartą įsibrovė į minėtą laiptinę ir nusileidę liftu į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), apie 01.35 val. iš stovėjimo vietos Nr. 59 pagrobė P. K. priklausantį turtą, t. y. akumuliatoriaus pakrovėją, kurio vertė 50 Eur, žemo dažnio kolonėlę „Pioneer“, kurios vertė 130 Eur, tualetinio popieriaus „Zewa“ pakuotę iš 24 rulonų, kurios vertė 15 Eur, oranžinės spalvos krepšį su automobilio chemija (mėlynos spalvos talpoje purškiamas vaškas „Meguiar‘s Hybrid ceramic“, mėlynos spalvos su juoda valymo kempinė pakuotėje „Turtle WAX“, baltoje pakuotėje esantis blizgiklis „Turtle Wax Color Magic Bright White Wax“, baltos spalvos buteliuke esantis gelis „Forch ghost wiper“, baltos spalvos buteliuke esantis silikonas „Turtle wax rubber care stick“, viena guminė, baltos spalvos pirštinė, guminė lentelė ir juodos spalvos dangtelis), kurios bendra vertė 50 Eur, raktus su aštuonkampėmis galvutėmis, kurių vertė yra 15 Eur, reples, kurių vertė 10 Eur, silikoninę luoštę, kurios vertė 5 Eur, automobilio priekinį ir galinį kilimėlį su užrašu „Focus“, kurių bendra vertė 70 Eur, akumuliatoriaus laidą, kurio vertė 50 Eur, 1 pakuotę su 6 vnt. alaus skardinių „Kozel“ 0,5 l talpos, kurios bendra vertė 4 Eur, kuriuos nunešė ir sudėjo prie buto (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

A. K. nuteistas už tai, kad jis atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. jis, veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, 2024 m. vasario 5 d. apie 14.08 val. atvyko į parduotuvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), ir iš prekybos salėje esančios elektros kabelių lentynos paėmė 5 vnt. instaliacinių behalogeninių kabelių „Elpar HDHp-J“ 300/500 V 3*2,5, degumo klasė DCA (nedegus, plokšč. Monol. (rul 100m)), kurio 1 vnt. vertė 179 Eur, kuriuos paslėpė vaikiškame vežimėlyje, apie 14.15 val. suveikus apsauginių vartelių signalizacijai, nepaisydamas pardavėjos V. D. raginimo sustoti, praėjo pro parduotuvės kasas, nesumokėjęs už prekes, paslėptas vaikiškame vežimėlyje, sukrovė prekes į ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens vairuojamą automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir skubiai kartu su juo išvažiavo iš parduotuvės automobilių aikštelės, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 895 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

A. K. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą ir jį sugadino, t. y. jis 2024 m. kovo 4 d. apie 13.34 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. A., turėdami bendrą tikslą pavogti svetimą turtą, pasikėsino pagrobti prie Pilaitės gimnazijos stovėjusį neprirakintą mopedą „Yamaha“ YZF R125, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį B. G., kurio vertė yra 2350 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi (duomenys neskelbtini), pastebėjo atvykstančius policijos pareigūnus ir numetė mopedą ant žemės bei jį apgadino, t. y. priekinį dešinės pusės apatinį lipduką, kurio vertė 17,24 Eur, priekinį dešinės pusės lipduką, kurio vertė 16.52 Eur, priekinį dešinės pusės posūkio žibintą, kurio vertė 28,91 Eur, dešinės pusės veidrodėlį, kurio vertė 43,57 Eur, rankinio stabdžio rankeną, kurios vertė 26,94 Eur, darbinio stabdžio pedalą, kurio vertė 61,06 Eur, duslintuvą, kurio vertė 329,75 Eur, ir kitas smulkias dalis, kurių vertė 10,48 Eur, po to pradėjo šalintis, tačiau netrukus apie 13.55 val. buvo sulaikyti policijos pareigūnų prie daugiabučio (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sugadindami B. G. turtą, kurio vertė 534,47 Eur, ir pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai priklausantį 2350 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

A. K. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, t. y. jis 2024 m. kovo 11 d. nuo 10 val. iki 22 val. neteisėtai patekęs į daugiabučio namo laiptinės bendrą rūsio patalpą (duomenys neskelbtini), ir su replėmis nulaužęs sandėliukų Nr. 47 ir Nr. 60 pakabinamą spyną, kurios vertė 15 Eur, įsibrovė į sandėliuką Nr. 47, iš kurio pavogė V. A. priklausantį elektrinį paspirtuką „Segway Ninebot KickScooter E22E 9“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 329 Eur, bei įsibrovė į sandėliuką Nr. 60, iš kurio pagrobė N. S. priklausantį televizorių „Samsung“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 429 Eur, ir šį televizorių paliko daugiabučio bendrojo rūsio patalpoje (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo peržiūrėti bylą ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Mano, kad teismo paskirta bausmė yra per griežta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Saidytė-Matijošienė prašo A. K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendį nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad paskirta bausmė buvo tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas 11 kartų, teistumas neišnykęs, nepadarė tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų ir nepakeitė savo nusikalstamo elgesio. Nėra pagrindo teigti, kad skiriant bausmę buvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, ar bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui. Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir bausmė paskirta teisingai, todėl nėra pagrindo jį keisti.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų. Šia nuostata apibrėžiamos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniuose skunduose, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai.

Iš nuteistojo A. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, taip pat savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jų kvalifikavimo, o nesutinka tik su jam paskirta bausme. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu nuteistasis dėl pasikėsinimo pavogti mopedą nurodė, kad suprato, jog vykdo vagystę tik tada, kai jį sulaikė. Nuteistojo teigimu, iš pradžių jis tik padėjo A. A. stumti mopedą ir negalvojo, kad jie jį vagia. A. A. tą patį pasakė pirmosios instancijos teisme. Gynėjas baigiamojoje kalboje taip pat nurodė, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas nepakankamai atidžiai įvertino šios veikos aplinkybes. Pasak gynėjo, A. K. buvo ne kartą apklaustas ir iš jo parodymų matyti, kad jis iš esmės padėjo A. A., kuomet šis pamatė mopedą ir sugalvojo juo pasivažinėti, tačiau nukrito ir tuomet į pagalbą pasitelkė A. K., kad šis pastumtų. A. A. taip pat patvirtino faktą, kad, nukritus mopedui, A. K. tik padėjo pastumti mopedą. A. A. iš dalies atlygino žalą už mopedo apgadinimą, nes pripažino, kad jis dėl to yra atsakingas. Gynėjo nuomone, šios aplinkybės nebuvo pakankamai įvertintos skiriant bausmę, t. y. nebuvo atsižvelgta, kad jo ginamojo vaidmuo buvo pagalbinis, veikos pavojingumas žymiai mažesnis nei kito nuteistojo, kuris ir sugalvojo pasivažinėti mopedu.

Nors apelianto ir jo gynėjo baigiamųjų kalbų metu nurodytomis aplinkybėmis bandoma pagrįsti poreikį taikyti apeliantui švelnesnę bausmę, tačiau teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina ir kaip kaltės dėl pasikėsinimo pagrobti mopedą bei jo sugadinimo ginčijimą. Taigi, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į byloje susiklosčiusią procesinę situaciją dėl gynybos prieštaringumo, kai iš esmės apeliacinės instancijos teismo posėdyje kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada dėl A. K. kaltės (dėl 2024 m. kovo 4 d. veikų), kurią jis pats ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme pripažino. Skundžiamame nuosprendyje, atsižvelgiant į šią A. K. poziciją, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, į kurią savo ruožtu atsižvelgta ir skiriant nuteistajam bausmę. Be to, aplinkybės dėl kaltės pripažinimo nustatymas buvo būtinas pirmosios instancijos teismui, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu. Pagal BK 64¹ straipsnio 2 dalį, ši taisyklė (dėl bausmės mažinimo) gali būti taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Bausmė negalėtų būti mažinama, jeigu A. K. būtų neigęs savo kaltę dėl minėtos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia nuteistajam skųsti priimtą nuosprendį apeliacine tvarka, ginčijant kaltę, vis dėlto pažymėtina, kad kaltės pripažinimas ar nepripažinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu yra svarbi aplinkybė, turinti reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui. Taigi, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės pripažinimas vien tam, kad teismas galėtų nustatyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, tačiau realiai ketinant apskųsti tokį sprendimą nekaltumo pagrindu, gali reikšti, kad toks asmuo suklaidino teismą dėl iš tiesų svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės skiriant bausmę.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad, viena vertus, subjektams, turintiems teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžius ir nutartis apeliacine tvarka, nenumatyta teisė paduotą apeliacinį skundą papildyti naujais argumentais. Tai, kad pagal BPK apeliantai neturi teisės pakeisti ar papildyti paduotų apeliacinių skundų, o gali juos tik atšaukti, akcentuojama ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-494/2011, 2K-162-303/2017). Kita vertus, apeliacinio proceso dalyviai teismo posėdyje gali pateikti teismui įvairių prašymų, tarp jų ir susijusių su bylos nagrinėjimo ribomis, pateikti papildomos medžiagos, baigiamosiose kalbose pateikti naujų argumentų, kurie, atsižvelgiant į jų reikšmę ir esmingumą, gali tapti svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu ir priimamam sprendimui įtakos turinčiu veiksniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-422/2014, 2K-162-303/2017). Taigi, nepaisant to, kad teisėjų kolegija laiko ydinga praktika, kai, suėjus apeliacinio skundo padavimo terminui, jis vėliau (apeliacinės instancijos teismo posėdyje) pildomas iš esmės naujais argumentais, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (dėl bausmės) ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje (dėl bausmės ir kaltės).

Dėl A. K. kaltės, padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas

Skundžiamu nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas, be kita ko, už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. A., turėdami bendrą tikslą pavogti svetimą turtą, pasikėsino pagrobti neprirakintą mopedą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi pastebėjo atvykstančius policijos pareigūnus ir numetė mopedą ant žemės bei jį apgadino, po to pradėjo šalintis, tačiau netrukus buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. K. parodė, kad susitiko su pažįstamu A. A. ir pradėjo vartoti daug alkoholinių gėrimų. Įvykio aplinkybių praktiškai neatsimena. Kartu ėjo pro mokyklą ir pamatė mopedą. Jis atsimena, kad pamatė kaip A. A. varo tą mopedą ir kiek vėliau jis (A. K.) jam padėjo varyti. Kodėl jis tai darė, atsakyti negali, nes buvo neblaivus. Ar jie mopedui kažką padarė, negali atsakyti, nes neprisimena. Atsimena, kad prie jų privažiavo pareigūnai ir juos sulaikė (7 t., b. l. 97–99). Pirmą kartą apklaustas A. A. taip pat parodė, kad su A. K. vartojo daug alkoholinių gėrimų. Dėl neblaivumo visų įvykio aplinkybių neatsimena. Kartu ėjo pro gimnaziją ir pamatė mopedą. Atsimena, kad stūmė mopedą. Kodėl jis tai darė, negali atsakyti. Ar jie mopedu kažką padarė, atsakyti taip pat negali. Jis netgi nelabai pamena kaip juos sulaikė pareigūnai (9 t., b. l. 87–90).

Antrą kartą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. K. papildomai paaiškino, kad žinojo, jog mopedas jam nepriklauso, tačiau vis tiek padėjo varyti mopedą. Prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir tuo metu mopedas nukrito ant žemės (7 t., b. l. 208–212). Antrą kartą apklaustas A. A. papildomai paaiškino, kad pamatė neprirakintą mopedą ir norėjo juo pasivažinėti. Vienu momentu buvo atsisėdęs ant mopedo, po to stūmė jį norėdamas užvesti. Stumiant mopedą pastebėjo policiją (9 t. b. l. 106–109).

Teisme A. K. parodė, kad A. A. pamatė mopedą, norėjo jį traukti, bet jam neužteko jėgų, mopedas pradėjo griūti, jis jam padėjo traukti mopedą ir juos sulaikė policija. A. A. turbūt norėjo tuo mopedu pasivažinėti (10 t., b. l. 38). A. A. teisme parodė, kad su A. K. pamatė mopedą, norėjo juo pasivažinėti. Priėjo prie mopedo, norėjo jį tempti, bet jis nukrito. Vėliau juos pagavo policija (10 t., b. l. 38).

Apibendrinant nuteistųjų A. K. ir A. A. parodymus, matyti, kad jie pripažino aplinkybes, kad, būdami stipriai apsvaigę, pamatė prie gimnazijos stovintį neprirakintą mopedą, kuriuo A. A. norėjo pasivažinėti. A. A. priėjo prie mopedo ir pradėjo jį stumti, o A. K. jam padėjo, tačiau vėliau juos pastebėjo policijos pareigūnai ir sulaikė. Gerai neatsimena, ar galėjo apgadinti mopedą, tačiau A. K. vienoje iš apklausų parodė, kad, prie jų privažiavus policijos pareigūnams, mopedas nukrito. Nuteistųjų bendrą tyčią būtent pavogti mopedą, o ne juo pasivažinėti, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu tiesiogiai nuteistuosius stebėjusio liudytojo A. R. parodymai. Šis liudytojas paaiškino, kad ne tarnybos metu pastebėjo kaip du vyrai galimai bando pavogti mopedą, kuris stovėjo prie gimnazijos, todėl susisiekė su policija ir nurodė šių vyrų požymius bei judėjimo kryptį. Šiuos vyrus pastebėjo važiuodamas automobiliu, kai jie stovėjo prie mopedo ir dairėsi į šonus. Tai sukėlė jam įtarimą. Abu asmenys pradėjo tempti mopedą kiemais. Vienu momentu vienas iš jų buvo atsisėdęs ant mopedo, o kitas iš galo jį stūmė. Vėliau nulipo nuo mopedo ir abu vyrai stūmė mopedą kiemais. Privažiavus policijos ekipažui, mopedas nukrito ant žemės. Abu vyrai buvo sulaikyti (5 t., b. l. 138–140). Šio liudytojo parodymai, kuriais teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti, paneigia nuteistojo A. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytus argumentus, kad jis suprato, jog jis kartu su A. A. vagia mopedą, tik tada, kai juos sulaikė policijos pareigūnai. Aplinkybę, kad nuteistieji mopedą ketino būtent pavogti, patvirtina tai, jog mopedas buvo paliktas be raktelių, todėl jį užvesti ir tiesiog juo pasivažinėti jie neturėjo galimybės. Iš liudytojo parodymų matyti, kad nuteistieji ir nebandė užvesti mopedą, o neužvestą tempė nemažą atstumą kiemais net keliomis gatvėmis. Būtų nelogiška manyti, kad tiek pastangų, dviese tempiant mopedą su neveikiančiu varikliu, nuteistieji buvo įdėję norėdami tiesiog juo pasivažinėti (tik laikinai pasinaudoti). Darytina išvada, kad abu nuteistieji, kėsindamiesi pavogti mopedą, veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad mopedas yra svetimas, ir norėjo jį neatlygintinai užvaldyti, tokiu būdu padarant turtinę žalą jo savininkui, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Be to, nuteistieji, pamatę policijos pareigūnus ir numesdami mopedą ant žemės, nors ir nenorėjo padarinių (mopedo apgadinimo), tačiau neabejotinai suprato, kad tokie padariniai, numetant mopedą ant kieto paviršiaus, gali atsirasti, todėl laikytina, kad jie, apgadindami mopedą, veikė netiesiogine tyčia. Šie jų veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmių

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. To paties straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. To paties straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną galiojusią BK 61 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai, kurie aktualūs skiriant bausmę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72-2, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5-1, 40-1, 58-1, 72-5, 72-6, 72-7, 72-8 straipsniais 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 (TAR, 2024 m. gegužės 2 d., Nr. 2024-08214), be kita ko, buvo pakeistas BK 61 straipsnis. Pagal naują šio straipsnio 2 dalies redakciją, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, pagal naują šio straipsnio 4 dalies redakciją, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

Minėtas BK 61 straipsnio pakeitimas laikytinas nuteistojo teisinę padėtį lengvinančiu pakeitimu, nes panaikinta bausmės vidurkio taisyklė, be to, kaltinamajam savo noru prisipažinus, nuoširdžiai gailintis, aktyviai padėjus išaiškinti nusikaltimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai turėtų skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, šis pakeitimas turi grįžtamąją galią. Pažymėtina, kad aptariamas pakeitimas, susijęs su bausmės skyrimu, turi grįžtamąją galią tik, kol byla nagrinėjama instancine tvarka, t. y. taikomas tik toms iki šio pakeitimo padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.

A. K. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už pasikėsinimą tiesiogine tyčia padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir padarytas keturias baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių trys priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnio 3 dalis (2023 m. gruodžio 13 d. ir 2024 m. kovo 11 d. veikos), 11 straipsnio 4 dalis) ir viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 187 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 2 dalis). Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė ir atsižvelgė į A. K. atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinančias (2023 m. gruodžio 13 d., 2024 m. vasario 5 d. ir 2024 m. kovo 4 d. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), 2024 m. kovo 4 d. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir visas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) aplinkybes. Iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų motyvų taip pat matyti, kad skiriant bausmę A. K. buvo įvertinti ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, t. y. jog A. K. anksčiau daug kartų teistas, daugiausia už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams – vagystes, baustas administracine tvarka, nedirba. Šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisingą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti A. K.: 1) už padarytą BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą (2023 m. gruodžio 13 d. veika) paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis; 2) už padarytą BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (2024 m. vasario 5 d. veika) paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis; 3) už padarytą BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (2024 m. kovo 4 d. veika) paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis; 4) už padarytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (2024 m. kovo 4 d. veika) paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis; 5) už padarytą BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą (2024 m. kovo 11 d. veika) paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskyrė tinkamos rūšies bausmes ir teisingai nustatė jų dydžius.

Nagrinėjamoje byloje minėti BK 61 straipsnio pakeitimai nesudaro pagrindo apeliantui skirti kitokios rūšies ar dydžio bausmes, negu paskyrė pirmosios instancijos teismas. Visų pirma, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas iš esmės nesivadovavo (nuteistojo naudai) ankstesnės redakcijos BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės vidurkio taisykle, kadangi bausmės dydžius parinko mažesnius, nei sankcijų vidurkiai, nors byloje nustatytos tik viena A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir net trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Antra, nėra visų sąlygų taikyti nuteistajam ir naujos redakcijos BK 61 straipsnio 4 dalį, kadangi viena iš būtinų šių nuostatų taikymo sąlygų yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, o nagrinėjamu atveju jos pagrįstai nustatytos.

Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą tarpusavyje subendrindamas A. K. už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai paskirtas bausmes. Nagrinėjamu atveju paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalims, 5 dalies 1 punktu, buvo pagrįstai subendrintos apėmimo būdu, nes minėtos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, ir A. K. paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės už visas nusikalstamas veikas subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. K. paskirta galutinė subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, be kita ko, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir bendrindamas šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu A. K. paskirta bausme, paskirdamas nuteistajam galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši bausmė, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nėra per griežta, o yra proporcinga, adekvati ir atitinkanti nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumą.

Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad A. K. anksčiau teistas vienuolika kartų, jo veikose daugiausia dominuoja turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Iš ankstesnių A. K. teistumų matyti, kad pirmą kartą jis buvo nuteistas būdamas tik 15 metų. Už padarytas nusikalstamas veikas buvo skirtos tiek švelnesnės (laisvės apribojimo, arešto), tiek griežtesnės (laisvės atėmimo) bausmės, tačiau jos buvo neveiksmingos ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (7 t., b. l. 5–17). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. K. taip pat daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (smulkią vagystę, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Metinės pajamų deklaracijos nepateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, narkotinių medžiagų vartojimą, transporto priemonės vairavimą, neturint transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir teisės vairuoti bei kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus), turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos (7 t., b. l. 18–24). Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Akivaizdu, kad A. K. nusikalstamas elgesys pasireiškia sistemingumu, kryptingai atliekant panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas ir nedarant dėl to atitinkamų išvadų, nes tai yra sąmoningai pasirinktas jo gyvenimo būdas. Pats nuteistasis duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad nedirba, todėl vogdavo įvarius daiktus tam, kad galėtų juos parduoti ir už tai gauti pinigų savo reikmėms. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam, kuris sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas ir savo nusikalstamo elgesio nekeičia, gali būti pasiekti jam paskiriant dar švelnesnę bausmę.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes (nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus ir baustumus administracine tvarka, ankstesnių bausmių neefektyvumą ir kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. K. už minėtų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir teisingai nustatė jos dydį.

Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo, todėl nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patektos pažymos matyti, kad iš nuteistojo valstybės naudai prašoma išieškoti 166,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 ir 10 punktu, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistojo gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis apeliacinės bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas. Skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurią jis turi atlikti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021). Atsižvelgiama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. K. apeliacinį skundą.

Neišieškoti iš nuteistojo A. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėValerij LaušMindaugas Povilanskas