Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai, dalyvaujant prokurorams Ritai Sabaitei ir Šarūnui Šimoniui, advokatui Anatolijui Svilai, vertėjams Giedriui Račkauskui ir Natalijai Reut, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T. (E. T.), a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, 9 klasių išsilavinimo, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, bedarbis, 14 kartų teistas, pastarieji penki nuosprendžiai: 2009-05-14 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; 2010-10-01 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dviem metams, 2014-01-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 64¹ str. - areštu 40 parų; 2014-04-28 Danijos Karalystės teismo nuosprendžiu dėl vagystės, kurios metu naudojamas smurtas ar ginklai arba asmeniui grasinama smurtu ar ginklais – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant dviem metams; 2015-05-25 Vilnius miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu dviem metams ir trims mėnesiams; 2016-03-21 Vilnius miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 64¹ str. - laisvės atėmimu vieniems metams ir dviem mėnesiams, bausmė subendrinta su 2015-05-25 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - dveji metai ir aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo (bausmę atliko), kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 138 straipsnio 2 dalies 8 p.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2018-07-13 apie 18.00 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl menkavertės priežasties, t.y. po to, kai jo pažįstama E. A. atsisakė duoti jam pinigų išgertuvėms, kumščiu smogė šiai į smakrą, taip padarydamas E. A. nesunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamą sužalojimą - apatinio žandikaulio lūžį be poslinkio dešinėje pusėje ties 48 danties šaknimi. Nuo smūgio praradusi sąmonę krisdama E. A. galva trenkėsi į asfaltą ir dėl to patyrė muštines žaizdas kairės ausies kaušelyje ir kairio užausio srityje, kairio smilkinkaulio speninės ataugos išilginį lūžį bei galvos smegenų sumušimą dešinėje smilkininėje srityje.

Apklaustas kaltinamuoju E. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018-07-13 (duomenys neskelbtini), viename iš (duomenys neskelbtini) esančių namų - kieme, kartu su dviem pažįstamais vyriškiais gėrė degtinę, išgėrė ne mažiau kaip du litrus. Prie išgertuvių vėliau prisijungė jo pažįstama E. A.. Šią jis pažinojo labai seniai, jie augo viename kieme, kartu vartojo narkotikus. (duomenys neskelbtini) buvo su mažu vaiku, ji netrukus stipriai apgirto. Tą dieną buvo blogas oras, lijo, todėl jis ir kiti vyrai sakė (duomenys neskelbtini), kad ji vestų vaiką namo, bet (duomenys neskelbtini) neišėjo, ji atsisakė prisidėti prie išgertuvių pinigais, nors prieš tai gėrė jų degtinę, be to dar ir tyčia sudaužė jų degtinės butelį. Tada jis supykęs priėjo prie (duomenys neskelbtini) ir sudavė vieną smūgį į smakrą. Jis buvo gerokai apgirtęs, todėl tiksliai savo veiksmų neprisimena. Galbūt smūgiavo kumščiu. (duomenys neskelbtini) parkrito ant žemės ir jis nuo jos nuėjo nepasižiūrėjęs kas jai atsitiko. Jis sudavė (duomenys neskelbtini) vienintelį smūgį, dėl tokio savo elgesio labai gailisi.

Apklausta nukentėjusiąja E. A. parodė, kad 2018-07-13 apie 17.00 val., pasiėmusi sūnų iš vaikų darželio, pakeliui į namus nuėjo su juo į vaikų žaidimų aikštelę prie (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) namo. Prieš tai ji buvo mieste susitikusi su drauge, jos šiek tiek išgėrė (du litrus alaus). Prasidėjus lietui ji su sūnumi nubėgo slėptis prie minėto (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės ir ten kurį laiką stovėjo. Čia pat – kelių žingsnių atstumu išgėrinėjo vyrų kompanija, kurioje buvo jos draugės (duomenys neskelbtini) vyras (duomenys neskelbtini), taip pat E. T.. Ji taip pat su tais vyrais išgėrė šiek tiek degtinės (gėrė tiesiai iš butelio). Visą tą laiką šalia bėgiojo jos mažametis sūnus (tuomet jam buvo pustrečių metų) ir bėgdamas išvertė butelį degtinės. Po to prie jos priėjęs (duomenys neskelbtini) paprašė paskolinti pinigų degtinei, ji padavė (duomenys neskelbtini) penkis eurus ir pasakė, kad jai jų nereikės grąžinti. Tada (duomenys neskelbtini) su vienu iš tų draugų nuėjo į parduotuvę, o E. T. ir dar vienas iki tol jai nematytas vyriškis liko stovėti su ja po stogeliu. (duomenys neskelbtini) pradėjo jos reikalauti pinigų, bet ji atsisakė duoti. Tada (duomenys neskelbtini) smogė jai kažkuria ranka į smakro dešinę pusę. Iškart po to jis smogė į tą pačią vietą dar kartą. Po antro smūgio ji prarado sąmonę ir atsibudo tik greitosios pagalbos automobilyje. Atgavusi sąmonę ji pamatė šalia jos stovinčius savo sūnų ir (duomenys neskelbtini). Greitosios pagalbos automobiliu ją nuvežė į ligoninę. Ligoninėje jai nustatė žandikaulio lūžį, taip pat galvoje kažkokius židinius, kurie jai sukelia didelį galvos skausmą. Be to, šis įvykis jai sukėlė depresiją, ji gėrė vaistus, su sūnumi lankėsi pas psichologą.

Savo parodymus nukentėjusioji E. A. patvirtino akistatos su kaltinamuoju metu (b.l. 109-110).

Apklaustas liudytoju M. K. (M. K.) parodė, kad 2018-07-13 apie 18.00 val. prie (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) laukė savo draugų. Stovėjo po pirmosios laiptinės stogeliu, nes lijo. Maždaug už 50 metrų prie kitos laiptinės matė tris žmones: vyrą, moterį ir vaiką, tačiau jų nestebėjo, nusisuko. Netrukus išgirdo vaiko klyksmą ir atsisukęs pamatė ant asfalto gulinčią moterį. Tada jis apie įvykį pranešė paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu, matė, kad prie tos moters buvo kažkoks vyriškis, kuris laikė jos galvą. Tuo metu atvažiavo jo (liudytojo) draugai ir jis išvažiavo nesulaukęs policijos pareigūnų ir greitosios pagalbos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. K. parodė, jog minėtomis aplinkybėmis laukdamas savo draugų jis pamatė, kad prie moters su mažu vaiku staiga pribėgo vyras ir galimai jai smogė. Paties smūgio jis nematė, tik išgirdo, kad garsiai pradėjo verkti vaikas. Atsisukęs pamatė ant žemės gulinčią moterį. Ji gulėjo važiuojamojoje dalyje ant asfalto vidiniame kieme arčiau (duomenys neskelbtini) namo. Jis pradėjo šaukti ant to vyro ir šis išsigandęs pabėgo. Pamatęs, kad moteris be sąmonės, jis iškart paskambino 112, po ko išvažiavo, nes atvažiavo jo draugai. Prieš jam išvažiuojant prie moters – ji vis dar buvo be sąmonės, - priėjo vaikinas ir laikė moters galvą. Moters vaikas visą laiką buvo prie mamos ir verkė.

Specialisto 2018-12-10 išvada Nr. G 3582/2018(01) patvirtina, kad E. A. kliniškai nustatyti muštinės žaizdos kairės ausies kaušelyje ir kairio užausio srityje, kairio smilkinkaulio speninės ataugos išilginis lūžis, apatinio žandikaulio lūžis be poslinkio dešinėje pusėje ties 48 danties šaknimi ir galvos smegenų sumušimas dešinėje smilkininėje srityje. E. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 40-41).

Akistatos protokole užfiksuotas med. eksperto E. B. atsakymas, kad visi E. A. nustatyti sužalojimai visumoje negalėjo atsirasti vien tik nugriuvus dėl pastūmimo. Pagal nustatytus sužalojimus buvo suduotas mažiausiai vienas smūgis (b.l. 40-41).

Savo išvadas teismo medicinos ekspertas E. B. patvirtino teisiamojo posėdžio metu.

Iš BPC pateiktų įrašų apžiūros protokolo turinio matyti, kad 2018-07-13 iš esmės tuo pat metu m t.y. 18,25 ir 18,26 val. į BPC skambino du asmenys: moteris ir vyras. Moteris, prisistačiusi medike ir to namo gyventoja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme moteris nugriuvo ir stipriai susitrenkė galvą, kaip ji nugriuvo ji nematė, tik būdama namuose išgirdo šauksmą. Iškart po jos paskambinęs vyriškis, prisistatęs M. K., nurodė, kad (duomenys neskelbtini) „narkomanas ar kas“ trenkė moteriai, kad tas „narkomanas“ yra netoliese ir prieš tai jis su ta moterimi stovėjo kartu (b.l. 31-34).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų.

E. T. kaltė tyčia dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojus E. A. įrodyta paties kaltinamojo kaltės prisipažinimu ir parodymais, nukentėjusiosios E. A., liudytojo M. K. parodymais, teismo medicinos eksperto E. B., teisiamojo posėdžio metu patvirtinusio savo pirminę išvadą parodymais taip pat rašytiniais bylos duomenimis, kurie patvirtina pastarųjų liudijimų teisingumą bei juos papildo. Nustatyta, kad 2018-07-13 apie 18 val. viešoje vietoje, t.y. prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas, nes nukentėjusioji atsisakė duoti kaltinamajam pinigų išgertuvių pratęsimui. Būtent tokios kilusio konflikto priežasties neneigė ir kaltinamasis, nors jis tvirtino, jog smogė nukentėjusiajai ant jos supykęs dar ir dėl jos sudaužyto degtinės butelio. Nukentėjusioji E. A. viso proceso metu, taip pat ir akistatos su tuomet įtariamuoju E. T. metu tvirtino, kad konflikto metu po kaltinamojo suduoto smūgio į veidą ji prarado sąmonę ir atsipeikėjo jau tik greitosios pagalbos automobilyje. Įvykio metu visai netoliese - nuo lietaus po gretimo namo laiptinės stogu besislėpęs šioje situacijoje pašalinis asmuo - liudytojas M. K. patvirtino, kad, nors jis paties kaltinamojo smurtavimo momento nematė, tačiau išgirdęs vaiko riksmą pamatė ant grindinio gulinčią moterį. Liudytojo M. K. parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo ne tokie išsamūs ir tvirti, jie buvo palankesni kaltinamajam, lyginant su jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis parodė, jog matė kaip kaltinamasis pribėgo prie nukentėjusiosios ir iškart po to išgirdo nukentėjusiosios vaiko verksmą, o atsisukęs pamatė ant gatvės grindinio nukritusią nukentėjusiąją. Liudytojo M. K. parodymus teisme teismas vertina kaip nesaugumo apraišką. M. K. gyvena viename iš namų, kurių kieme įvyko incidentas, jis turi šeimą, mažamečių vaikų, posėdžio metu pats pabrėžė, kad tai kriminogeniniu požiūriu nesaugi vieta. Tai vertindamas, teismas nuosprendį grindžia liudytojo M. K. būtent ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo detalesni. Juolab, kai iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo stenogramos matyti, kad M. K., pamatęs incidentą ir tuoj pat paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu aiškiai nurodė, kad „narkomanas“ trenkė moteriai, su kuria prieš tai stovėjo kartu. Tokios liudytojo stebėtos aplinkybės seka ir iš BIRT ataskaitų žiūryklės turinio (b.l. 9-10, 31-33). Nukentėjusioji iš įvykio vietos buvo nuvežta į VšĮ VUL Žalgirio klinikas, po to stacionarizuota į RVUL. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad E. A. kliniškai buvo nustatyti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, trukusiu ilgiau kaip 10 dienų, vertinami sužalojimai: muštinės žaizdos kairės ausies kaušelyje ir kairio užausio srityje, kairio smilkinkaulio speninės ataugos išilginis lūžis, apatinio žandikaulio lūžis be poslinkio dešinėje pusėje ties 48 danties šaknimi ir galvos smegenų sumušimas dešinėje smilkininėje srityje (b.l. 40-41). Akistatos tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo protokole užfiksuotas akistatoje dalyvavusio teismo med. eksperto E. B. atsakymas, kad visi E. A. nustatyti sužalojimai visumoje negalėjo atsirasti vien tik nugriuvus dėl pastūmimo. Pagal nustatytus sužalojimus buvo suduotas mažiausiai vienas smūgis (b.l. 109-110). Pastarąja išvadą teismo medicinos ekspertas E. B. patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Nors nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad kaltinamasis jai sudavė du smūgius į veidą, ši aplinkybė, vis dėlto, patikimai nepatvirtinta kitais bylos duomenimis, todėl pripažintina, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai buvo kaltinamojo suduoto vieno smūgio į veidą pasekmė. Įvykio metu pati nukentėjusioji buvo neblaivi, be to, akistatos su kaltinamuoju metu ji parodė, kad kaltinamasis iš pradžių ją pastūmė, o po to smogė į veidą ir tik vėliau nurodė, kad kaltinamasis jai, vis dėlto, smūgiavo du kartus. Taigi nukentėjusiosios parodymai proceso metu nebuvo visiškai nuoseklūs, taigi tai galėjo būti laisva incidento interpretacija. Antra vertus, aplinkybė, ar nukentėjusiajai buvo suduotas vienas smūgis, ar du smūgiai, nagrinėjamų atveju neturi įtakos kaltinamojo veikos kvalifikavimui. Byloje nekyla abejonių, kad nukentėjusioji minimus sužalojimus galėjo patirti ir nuo vienintelio smūgio į smakrą.

Aptarti bylos duomenys gauti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie teismo pripažįstami įrodymais. Nuosekliai vieni kitus papildydami jie patvirtina, kad nukentėjusioji nesunkų kūno sužalojimą patyrė būtent nuo kaltinamojo E. T. jai tyčia suduoto smūgio į veidą.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos, kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė yra įrodinėjimo dalykas, todėl Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas gali būti taikomas tik nustačius, kad nesunkaus asmens sveikatos sutrikdymą lėmė būtent chuliganiški motyvai, kurie suprantami kaip noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekį pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kuomet nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. T. dėl menkavertės dingsties, nesant jokių smurtinį elgesį pateisinančių priežasčių, kai nukentėjusioji atsisakė jam duoti pinigų išgertuvių pratęsimui, viešoje vietoje, žmonių akivaizdoje tyčia, demonstruodamas savo tariamą pranašumą, rodydamas aiškų tiek nukentėjusiosios, tiek ir kitų aplinkinių negerbimą, elgdamasis įžūliai, be kita ko, mažamečio nukentėjusiosios vaiko akivaizdoje, kumščiu smogė E. A. į veidą. Nukentėjusioji nukrito, prarado sąmonę, patyrė sužalojimus. Tai chuliganiškų paskatų požymiai. Kaltinamojo padaryta veika turi visus nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte sudėties požymius. Veikos kvalifikacija teisinga.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

E. T. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų. Nusikaltimas ciniškas, smurtinis, įvykdytas prieš moterį jos mažamečio vaiko akivaizdoje, kas rodo kaltinamojo asmenybės degradaciją. Nukentėjusiajai padarytas žandikaulio lūžis yra labai skausmingas sužalojimas, jis ilgam dezorganizavo įprastą pastarosios gyvenimą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad E. T. yra recidyvistas, taip pat, kad jis nusikalto būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Baudžiamoj kodekso 27 str., 59 str., 60 str.).

Duomenų, kad kaltinamasis turėtų psichikos, asmenybės ar priklausomybių sąlygotų sutrikimų, nėra, nors kaltinamasis pateikė į bylą įstaigos, pasivadinusios „(duomenys neskelbtini)“ 2019-03-25 direktorės A. Š. pasirašytą pažymą, kad jis nuo 2018-07-20 iki 2019-07-20 „praeina gydymo kursą su ribotu išėjimu krikščioniškoje bendruomenėje „(duomenys neskelbtini)amas“, adresu (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b.l. 120). Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad išties priklauso minėtai bendruomenei, ten gydosi nuo priklausomybių, nors teismo posėdyje detaliau apie tai negalėjo nieko paaiškinti.

E. T. praeityje 14 kartų teistas už įvairius nusikaltimus, už kuriuos daugeliu atveju atliko realias laisvės atėmimo bausmes. Taip pat jis baustas už administracinius teisės pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (b.l. 83-86). Kaltinamasis niekur nedirba ir neturi jokio kito teisėto pragyvenimo šaltinio.

Kaltinamojo E. T. asmenybę teismas vertina kaip pavojingą, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri, vertinant visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina ilgesnės trukmės, nei Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Tačiau vertindamas, kad byloje nėra duomenų, kad per pastaruosius metus kaltinamasis būtų padaręs kokius nors naujus teisės pažeidimus, taip pat atsižvelgdamas į nukentėjusiosios nuostatą bei prokuroro išreiškiamą pasitikėjimą, o ir neatmetant tikimybės, kad kaltinamasis galbūt išties sveiksta nuo priklausomybių svaigalams, teismas taiko Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas bei atideda laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirdamas griežtus įpareigojimus ir tuo siekdamas bausmės paskirties įgyvendinimo.

Šioje byloje nėra pagrindo trečdaliu mažinti kaltinamajam skiriamos laisvės atėmimo bausmės taikant Baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio nuostatas, kaip to prašė prokuroras, nes byla teisme buvo nagrinėjama atlikus pilną teisminį įrodymų tyrimą. Aplinkybė, kad teisminio įrodymų tyrimo pabaigoje – prašymų išsprendimo stadijoje prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą, tai yra kaltinamajam vietoj anksčiau inkriminuotų dviejų smūgių inkriminuojant vieno smūgio nukentėjusiajai sudavimą, ir, kad kaltinamasis dėl naujo kaltinimo pilnai prisipažino kaltu, savaime neeliminuoja jau atlikto pilno įrodymų tyrimo fakto. Baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio nuostatų taikymo viena iš sąlygų yra tai, kad byla teisme turi būti išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl civilinių ieškinių

E. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią bendrai vertino 300 eurų (b.l. 23). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ieškinio dydį sumažino iki 200 eurų, o kaltinamajam teismo posėdžio pertraukos metu sumokėjus šiai 150 eurų, E. A. atsisakė ieškinių reikalavimų likusioje dalyje. Byla dalyje dėl nukentėjusiosios E. A. civilinio ieškinio nutrauktina.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 922,58 eurų sumai už nukentėjusiajai E. A. suteiktas gydymo paslaugas. Ieškinio dydis pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašu, todėl tenkintinas (b.l. 46, 47). Kaltinamasis ieškinio dydžio neginčijo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteisti laisvės atėmimu dviem metams ir šešiems mėnesiams.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti dviem metams.

visą šio nuosprendžio vykdymo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

dirbti visą šio nuosprendžio vykdymo laiką. Darbo netekimo atveju nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje;

pirmus šešis šio nuosprendžio vykdymo mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jei pastarųjų nėra paskyręs gydytojas;

pirmus šešis šio nuosprendžio vykdymo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose;

per pirmus dešimt šio nuosprendžio vykdymo mėnesių pilnai atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai šiuo nuosprendžiu priteisiamą 922,58 Eur sumą už E. A. suteiktas gydymo paslaugas, sumokant šią sumą kaip galima greičiau, bet mokant ne mažiau, kaip po 100 (vienas šimtas) eurų kiekvieną mėnesį iki visiško priteistos sumos sumokėjimo.

Kardomąją priemonę nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Išieškoti iš E. T. 922,58 Eur (devyni šimtai dvidešimt du eurai ir 58 ct) Vilniaus teritorinei ligonių kasai už E. A. gydymą.

Bylą dalyje dėl E. A. civilinio ieškinio nagrinėjimo nutraukti.

Kompaktinį diską su BPC garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.