- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-25
- Bylos Nr.
- 1-1351-667/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- R. A.
- Nukentėjusysis
- M. P.
- Kategorijos
- 4.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadybininku, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, teistas:
1. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. A., 2024 m. sausio 6 d. apie 13.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, kilus konfliktui, prieš savo sugyventinę M. P. panaudojo fizinį smurtą – tyčia jai ant nugaros išpylė puodą verdančio vandens, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas I – IIA laipsnio nugaros, dešinio žasto odos nudegimus, apimančius apie 2% kūno paviršiaus, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino bei susilaikė nuo parodymų davimo, pranešimas apie įtarimą jam įteiktas (t. 1, b. l. 99-100, 101, 102-104116-118). Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu po nukentėjusiosios apklausos kaltinamasis parodė, kad savo kaltę pripažįsta tik dėl to, kad nukentėjusiąją sužalojo netyčia. Su nukentėjusiąja gyveno 10 metų kartu. Ji buvusi striptizo šokėja, savo kūnu uždirbdavo pinigus, dirbo „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kaltinamajam tai nebuvo svarbu, jis norėjo su ja būti. Per gyvenimą kartu su nukentėjusiąją buvo visko, kaip ir visose šeimose. Šeimos išlaikymu ir gerbūviu rūpinosi kaltinamasis, jis išlaikė M., jo darbo užmokestis su nuomom, atskaičiavus mokesčius yra 1 800 – 2 000 Eur, nors nukentėjusioji ir užsiėmė darbine veikla, tai yra dirbo siuvėja, vėliau baigusi juvelyriką, užsiėmė šia veikla. Mano, kad jeigu jų abiejų santykiai būtų buvę blogi, ji nebūtų kvietusi klientų į namus. Kaltinamasis nurodė, kad smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nėra naudojęs, nėra bandęs jos nudurti bei nėra laikęs po lova kirvio. Tarp jo ir nukentėjusiosios visada būdavo nepagarba ir pasekmės tokio elgesio. Praeityje nieko nereketavo ir nebuvo kriminalinio pasaulio atstovas. Kaltinamojo nuomone, jeigu jis būtų buvęs toks blogas, nukentėjusioji su savo dukra nebūtų gyvenusi su juo kartu, todėl, tai, kad nukentėjusioji nurodo, kad jis ją terorizavo, neatitinka tikrovės. Mano, kad M. norėjo iš jo pasipelnyti, kas jai ir pavyko. Paskutiniais metais verslu nelabai užsiima, dirbo vadybininku. 2024 m. rugsėjo 19 d. važiavo į Santariškių ligoninę, Vilniuje, kur jam buvo atlikti tyrimai, kadangi prieš tai daryti buvo blogi. Apie jokio buto pirkimą nėra kalbos, kadangi jam yra nustatyta onkologinė liga ir jo tyrimai yra tokie kokie yra, net apie jokius verslo reikalus nėra ką kalbėti dėl susidariusios situacijos jo sveikatos atžvilgiu, nes nežino kiek gyvens, kadangi serga onkologine liga. 2024 m. sausio 6 d. apie pietus, valandos nepamena, virė dešreles. Kuomet į virtuvę atėjo nukentėjusioji, ji virė savo maistą. Tarp lango ir viryklės yra 1.20 m –1.30 m. Baigus virti dešrelėms, jis paėmė skudurą, nukėlė dangtį nuo puodo. M. tuo metu buvo pasilenkusi, kažkaip į šoną prie jo prisilietė, tada jis į ją stuktelėjo ir netyčia apliejo vandeniu. Virtuvėje yra spintelė, kurioje yra laikomos bulvės ir kitos daržovės, M. pasilenkė ir jis netyčia užpylė vandenį. Kodėl nukentėjo tik M. nugara, kaltinamasis nurodyti negalėjo. Mano, kad jei būtų norėjęs tyčia M. apipilti, dangtis su puodu nebūtų nukritę ant žemės. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, davė pinigų, sakė jai, kad nupirks ko reikia. Kadangi ji prašė nupirkti vaistų, tai jis ir nupirko. Kaltinamasis nurodė, kad buvo taip kaip jis sakė teisiamojo posėdžio metu. Taip pat, perskaitė ką nukentėjusioji po parašyto 2024 m. sausio 10 d. policijai pareiškimo, jam rašė. Pranešimas gautas 2024 m. sausio 11 d. „Aš iki tavęs nevažiuosiu, atvažiuok pats“. Iš to kaltinamasis kėlė klausimą, ar nukentėjusioji jau nebijojo su juo susitikti? Kaltinamasis nurodė, kad susitaikė su nukentėjusiąją, pasirašė susitaikymo aktą, nukentėjusioji pripažino, kad jis tai padarė iš neatsargumo. Kai buvo paėmęs puodą, M. stovėjo, tarp viryklės ir kriauklės – 1 m atstumas. Paėmus skudurą, kažkiek nuėmė dangtį, kad išpilti vandenį, sukosi, o M. kažką ėmė iš spintelės. Nors M. sako, kad stovėjo kitoje vietoje, tačiau po kriaukle yra laikomos daržovės, šiukšlių dėžė – ten pat. Visų šių aplinkybių policijai nesakė, nes pareigūnas vyras elgėsi ramiai, o moteris puolė. 2024 m. sausio 10 d. nukentėjusiosios daiktai nebuvo išmėtyti nei po lauką, nei po namą. Tą pačią dieną, kaltinamsis skambino nukentėjusiosios tėvui, kad jis atvažiuotų. Su juo nukentėjusioji pykstasi. Kuomet nukentėjusioji parašė pareiškimą policijoje, tai pareigūnai atvyko maždaug po 1 val. – 1.30 val., ir kaltinamasis policijos pareigūnų prašė, kad jie pabūtų kol M. išvažiuos. Kaltinamajam paprašius pas nukentėjusiąją garažo pulto, ji numetė jį ant žemės, o jos požiūris į jį visą laiką buvo kaip į „melžiamą karvę“. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu dar kartą atsiprašė nukentėjusiosios bei dar kartą nurodė, kad tyčios sužaloti nukentėjusiąją nebuvo, tai atsitiko netyčia kuomet jis sukosi nupilti vandenį iš puodo, o nukentėjusioji, kuri buvo nugara šalia, pasilenkė kažko paimti iš spintelės ir puodas su vandeniu nuteistajam išslydo iš rankų ir taip jis apipylė nukentėjusiąją. Be to, kaltinamasis su nukentėjusiąja pasirašė susitaikymo aktą, jis atlygino jai patirtą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, sumokėjo 7 000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo 1996 metų. Pradžioje kartu gyveno, po to skyrėsi, abu kūrė šeimas, bet po 12 metų vėl suėjo kartu gyventi. Susituokę niekada nebuvo. Gyvenant kartu su kaltinamuoju buvo visko. Kai būdavo nelabai gerai, tai stengdavosi kaltinamajam nesirodyti akyse, jis mėgdavo vartoti psichologinį smurtą – apsižodžiuodavo, būdavo piktas, tada ji būdavo šone, nesimaišydavo akyse. Kaltinamasis prieš ją naudodavo ir fizinį smurtą, tai yra spyriai, mėtymai puodukų ir kt., yra sudavęs kumščiu jai į kojas, rankas. Per visus tuos metus nurodė, kad buvo 3-4 atvejai. Vieną kartą kaltinamasis kvietė greitąją, o, atvykę medikai norėjo kviesti policiją, tačiau tik apsikeitė kontaktais. Nors ir žinojo, kad gali kreiptis pagalbos ir į policiją bei išsiimti abdukciją, tačiau to nedarė, nes kaltinamasis nurimdavo ir viskas praeidavo. Tokie kaltinamojo protrūkiai būdavo momentiniai, kurie laikui praėjus atslūgdavo. Be to, kaltinamasis po lova laikydavo kirvį, o prieš pat šiuos Naujus metu ar po jų, tiksliai nepamena, kaltinamasis lovoje turėjo peilį, su kuriuo norėjai jai smeigti, tuomet ji suprato, kad kviesti policiją jai būtų nesuvokiamas dalykas. Su advokatu Šindeikiu apie tai niekada nekalbėdavo. Visai kitais klausimais bendrauja su žmonėmis, tačiau apie savo išgyvenimus nebuvo linkusi dalintis su kitais. Šiuo metu kartu negyvena, iš namų išėjo 2024 m. sausio 10 d. vakare, kuomet ji iškvietė policijos pareigūnus. Viskas prasidėjo 2023 m. gruodžio 19 d. jiems abiem važiuojant iš Vilniaus kaltinamasis pasiūlė jos vardu paimti paskolą ir nupirkti butą Klaipėdoje, kurį ji būtų turėjusi perrašyti kaltinamajam, tačiau vėliau kaltinamasis išsakė abejonę, kad turbūt ji jam to buto neperrašys ir jam bus „ragai“. Kitą rytą nukentėjusioji pasiteiravo pas kaltinamąjį ar jie ims paskolą, jis pasakė, kad taip, tada ji pasakė tą pačią frazę, kad jai turbūt bus „ragai“, po ko kaltinamasis labai supyko ir jų namuose prasidėjo įtampa, pyktis, juodas debesis, o šią situaciją nukentėjusioji įvardijo kaip siaubo filmas. Jų bendravimo tarpusavio nebuvo, jį grįždavo namo ir jeigu kaltinamojo nebūdavo namuose greitai pavalgydavo, o jeigu būdavo – eidavo į dukros kambarį ir ten sėdėdavo. 2024 m. sausio 6 d. gamino troškinį, kadangi kaltinamasis turi problemų su skrandžiu, jai gaminant maistą, kaltinamasis nusileido į virtuvę kur norėjo gamintis dešreles. Prasidėjo psichologinis kabinėjimasis kaltinamojo prie jos. Nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki įvykio jie vienas su kitu nekalbėjo, o tą dieną pradėjo stipriais žodžiais atakuoti. Ji norėdama apsiginti, taip pat žodžiais, paminėjo (duomenys neskelbtini) bylą, kurioje jis buvo kaltinamas, po ko kaltinamasis pas ją paklausė ar ji jį provokuoja. Kuomet ji jau nusprendė eiti iš virtuvės, net nepastebėjo kaip kaltinamasis atsidūrė prie viryklės. Nukentėjusioji nurodė maždaug kurioje vietoje ji buvo, o kurioje kaltinamasis. Ir tuomet ji pajuto lengvą prisilietimą prie nugaros, garsus, triukšmą, kažkas krito, nesuprato, ir tada pajuto deginantį skausmą nugaroje. Stalo aukštis – 60 cm., ją apipylė 1 metro aukštyje, kliuvo vandens tik ant nugaros, jautė lengvą puodo prisilietimą ir pamanė, kad kaltinamasis bandė pasmūgiuoti. Mano, kad puodą jis pridėjo prie jos nugaros ir užpylė vandenį. Tuomet ji puolė nusiiminėti drabužius, tai nepadėjo, tada puolė į dušą, stovėjo po šalto vandens srove, jausmas buvo tarsi kas plėšia nugarą, tada pasiėmė ir užsimetė labai šlapią rankšluostį. Jeigu nebūtų dariusi jokių veiksmų po apipylimo, mano, kad būtų likę baisūs sužalojimai. Tuomet parašė advokatei J. S., kuriai pasakė, kad jos sugyventinis R. (taip nukentėjusioji vadino kaltinamąjį) ją apipylė, advokatė siūlė kviesti policiją. Policijos iš karto nekvietė, nes bijojo kaltinamojo būdo, kurį puikiai žinojo, mano, kad galėjo būti susidorojimas su ja ir jos šeima. Policiją išsikvietė tik 2024 m. sausio 10 d. Kokiu būdu ir kaip kaltinamasis ją apipylė nematė. Puodas, kuris buvo ant viryklės ir jame virė dešrelės, buvo ant viryklės. Jai atsisukus po apipylimo, puodo jau nebuvo. Kadangi ji aukštesnė už kaltinamąjį, mano, kad jis ją apipylė tyčia, kadangi jei tai būtų netyčia kaltinamasis būtų ir save apsipylęs. Kaltinamasis jai nesuteikė pagalbos ar kaip nors kitaip nemėgino padėti bei nieko nesakė. Po parašyto pareiškimo policijoje, ji su kaltinamuoju nekalbėjo. Su juo nekalbėjo net kai pasirašė susitaikymą. Jis jai nesakė, kad netyčia tai padarė. Įvykio metu, namuose buvo tik jie dviese, jos dukra, kuriai yra 22 metai, mokėsi Briuselyje. Kaltinamasis neatsiprašė jos įvykio dieną už tai kas nutiko ir su juo nekalbėjo iki tol kol iškvietė policiją. Nukentėjusioji nurodė, kad jai padaryta 2212 Eur turtinė žala, tai yra gydymas, tepalai, o 1 900 Eur kainuotų Estetus klinikoje gydymas lazeriu, bet vis tiek liks randai, tuo tarpu neturtinė žala – 5000 Eur, kuri išgyvenimais, grasinimais jos šeimai. Kuomet ji išsikvietė policiją, kaltinamasis sakė, kad bus susidorota su jos šeima, kad ji ruoštųsi laidoti savo tėvus. Dėl to iš karto ir nesikreipė į policiją. Nusprendė kreiptis tada, kuomet grįžusi rado išmėtytus ant grindų savo daiktus, o jai pradėjus juos tvarkyti kaltinamasis pradėjo viską lauk mesti, tuomet ji pasakė, kad iškvietė policiją. Jeigu grįžusi nebūtų radusi išmėtytų daiktų, tuomet policijos nebūtų kvietusi. Nuo to laiko, kai kvietė policiją iki šiol jokių kalbų su kaltinamuoju nebuvo. Vakar, prieš pasirašant taikos susitarimą, bandė ištiesti ranką kaltinamasis ir sakė atsiprašau. Jai nekilo ranka. Kaltinamasis nebandė susisiekti su ja, atvažiuoti. Kol tyrėja sausio 11 jai nepaskambino, manė, kad jai „nuneš stogą“, nes šeimoj buvo baisi baimė, brolis viską papasakojęs buvo, jos mama yra labai jautri. Tyrėjai papasakojo visą savo istoriją. Kaltinamasis pasakė, kad jos tėvus užmuš, jeigu nepadarysiu taip, kaip jis nori. Jis norėjo, kad bylos nebūtų. Kaltinamasis neatsiprašė, nekvietė kartu gyventi. Ji jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturi. Kai kreipėsi į teismo ekspertus, medikai pasakė, kad tai mėlynės, ji nurodė, kad yra apipilta vandeniu. Pasibaisėjo. Ant dešinės rankos kabojo baisi pūslė, Pagal medikių nuomonę, jos gyvybei grėsė pavojus. Turėjo namuose tepti tepalu žaizdas, jas apklijuoti. Mama ir dukra tepdavo jos kūną, valandą laiko turėjo sėdėti, kol susigers. Mama labai jautri, serga epilepsija. Tai buvo žiauriai sudėtinga artimiesiems. Šiai dienai pasekmės tokios, kad skauda visą laiką nudegintas vietas. Šiuo metu su kaltinamuoju negyvena nuo pasikreipimo į policiją dienos. Nukentėjusioji palaiko pasirašytą susitaikymo pareiškimą tarp jos ir kaltinamojo bei nurodo, kad kaltinamasis yra atlyginęs žalą.
2024 m. sausio 10 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, kuriuo pareiškėja M. P., apklausta kaip liudytoja parodė, kad gyvena su savo sugyventiniu R. A.. Kartu gyvena ir bendrą ūkį veda 10 metų su puse. Ji turi vieną dukrą – S. L., gimusią (duomenys neskelbtini) m., tačiau vaikas nėra jų bendras. Dukra gyvena (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 6 d. tarp jos ir sugyventinio nuo pačio ryto kilo žodiniai konfliktai. Konfliktas kilo dėl to, kad jis norintis ja atsikratyti, vis kaltina dėl nebūtų dalykų, kabinėjasi prie jos. 2024 m. sausio 6 d., būdami namuose, kartu buvo virtuvės patalpoje, ji jau galvojo, kad konfliktas baigėsi. Tačiau būnant virtuvėje apie 13.00 val., ji darėsi troškinį ant viryklės, o jos sugyventinis šalia, ant tos pačios viryklės puode virė dešrelės. Sugyventinis R. A. kažkuriuo metu atsistojo tarp jos ir kriauklės virtuvėje, ji nepastebėjo jo, tačiau pajuto lengvą prisilietimą, tačiau ne smūgį, po šio prisilietimo tuo pačiu metu ji išgirdo, kad ant žemės pradėjo kristi puodai, dangčiai, ji pagalvojo, kad tai jos troškinys, tačiau pajuto nugaros viršutinėje dalyje stiprią šilumą, ji išsirietė, kadangi buvo labai karšta, staigiai nusirengė sintetinius rūbus, tačiau karštis vis tiek nenuėjo nei akimirkai. Ji mano, kad R. A. tyčia, piktybiškai paėmė puodą su verdančiu vandeniu ir ją apipylė, tačiau ji to fakto nematė, nes buvo nugarą į jį. Nusirengusi visus rūbus ji greitai nubėgo į dušą po šaltu vandeniu, kad atvėsintų kūną. Po dušo, ji pasiėmė rankšluostį ir šlapiu apsigaubė. Tada ji pasiėmė savo mobilųjį telefoną ir priešais veidrodį pasidarė foto nuotrauką, kad galėtų pasižiūrėti ką jai padarė sugyventinis. Pastebėjusi savo nugarinę dalį, ji išsigando, pamatė pūsles, raudonumą, ji nesikvietė medikų pagalbos, ji pati šaldė apie 6 val. Apie 19.00 val. ji pasidėjo rankšluostį, ir šildėsi prie radiatoriaus. Nei policijos, nei medicinos darbuotojų nesikvietė. Į policija nesikreipė, kadangi bijo keršto sau ir savo artimiesiems, melagingų pareiškimų prieš ją ir jos dukrą, taip pat jos ir dukros turto gadinimo. 2024 m. sausio 8 d. ji pasiskambino teismo medicinos ekspertams, kurie randasi Baltijos 120, Kaunas, ir nuvyko už savo pinigus, kadangi suprato, kad reikia fiksuoti ir reikia gydyti atsiradusias pūsles. 2024 m. sausio 10 d. ji grįžo namo apie 16 val. ir pastebėjo savo daiktus, sukrautus ant grindų koridoriuje, t. y batai, rūbai, uogos, daržoves. Ji pradėjo tvarkytis tuos daiktus, tačiau sugyventinis vėl išmetė tuos daiktus, ji tada neiškentusi pasakė, kad skambina policijai. Po šių žodžių jis surinko daiktus, tačiau ji jau išsikvietė pagalbą. Šiandieną (2024 m. sausio 10 d.) jokio fizinio smurto nebuvo, tik bandė pakelti ranką, tačiau jam nepavyko (t. 1, b. l. 6-17).
2024 m. sausio 18 d. papildomai apklausta liudytoja M. P. parodė, kad prisimena savo 2024 m. sausio 10 d. apklausos metu duotus parodymus, juos patvirtina. Papildo, kad šiuo metu gyvena pas savo tėvus, (duomenys neskelbtini). Su R., ji jį vadina R., taikytis ir grįžti kartu gyventi niekada neketina. Su R. jie pragyveno 10 su puse metų, jo mamos vardu užrašytame name (duomenys neskelbtini), tačiau jie su R. pažįstami nuo (duomenys neskelbtini) metų, bendravo su pertraukomis, jis vis nepaleido jos, domėjosi jos gyvenimu, praeityje nemažai yra jai padėjęs, palaikęs ją įvairiose gyvenimo situacijose. Kai maždaug prieš 10 metų kartu apsigyveno, R. tarsi kas pakeitė, iš jo pusės prasidėjo psichinis smurtas jos atžvilgiu, jis ją niekino, sakė, kad ji nieko nesugeba, nors tuose namuose buvo tarsi tarnaitė. Ji jau po kartu su R. pragyventų metų norėjo išeiti iš tų namų, bet vis kažkas sulaikė ją. Prieš 2023 metų Kalėdas ji nusprendė palikti R. ir išsikraustyti, bet norėjo tą padaryti tyliai, nes bijojo R. smurto ir keršto. Ji po truputį iš R. namų į savo tėvų namus vežėsi daiktus, bet R. galvojo, kad ji dukros daiktus išveža. Jos dukra S. anksčiau gyveno kartu, šiuo metu ji studijuoja (duomenys neskelbtini), ji jai 2023 m. gruodžio 22 dieną jau rašė, kad kraustysis iš R. namų. Per jų kartu pragyventą laiką R. ne vieną kartą yra ją sumušęs, suspardęs, bet į teisėsaugos pareigūnus nesikreipė, bijojo jo keršto. Jei gerai prisimena, 2021 m. lapkričio mėnesį R. ją suspardė, ant šlaunies buvo didžiulė kraujosruva, yra tai nufotografavusi, nuotrauką atsiųs el. paštu. 2022 m. rugpjūčio mėnesį R. įniršęs metė į ją keramikinį puodelį, pataikė į šlaunį, puodelis nukritęs sudužo. Kraujosruvą po šito smūgio taip pat yra nufotografavusi, atsiųs foto. 2024 m. sausio 6 dieną, kai R. jai ant nugaros išpylė puodą su verdančiu vandeniu, ji iškart nusimetusi rūbus stovėjo po šaltu dušu apie valandą, labai sušalo, o po to dar apie 6 valandas laikė šlapią rankšluostį ant nugaros, kad karštį ir skausmą numalšintų ir sėdėjo prie radiatoriaus, nes labai šalta buvo. Kai suprato, kad jau nieko daugiau padaryti negali, karštis apmažėjo, ji labai miego norėjo, atsigulė miegoti, bet jau buvo nusprendusi, kad tai paskutinis lašas ir kreipsis į medikus. Prisiminė, kad vonioje ji iškart nufotografavo savo nugarą ir apie tai, kas nutiko, parašė savo gerai pažįstamai advokatei J. S., nusiuntė jai nuotrauką. Atsiųs susirašinėjimą su J. S.. Ji ją ragino pranešti teisėsaugai, bet ji bijojo R. keršto. Ją apiplikęs, jis gąsdino, kad prirašys pareiškimų ant jos ir dukros ir pan. Ji jau tą pačią dieną buvo nusprendusi rinkti įrodymus, R. nieko nesakyti ir surinkusi medžiagą kreiptis į teisėsaugą. Taip pat dar rašė advokatui A. Š., konsultavosi, kaip jai toliau elgtis. Taip pat ji paskambino arba parašė, tiksliai neprisimena, savo brolio žmonai R. P., pranešė, kas jai nutiko, nusiuntė savo sužalotos nugaros nuotraukas ir klausė, kaip jai gydytis, ką tepti, nes R. yra vaistininkė. R. miegamajame po lova laiko kirvį, dažnai ir peilį šalia pasidėjęs, jai tai labai baisu būdavo. Mano, kad jis kažko bijo nuolatos. Jis dažnai sako, kad serga vėžiu, galbūt taip nori iššaukti gailestį, tačiau taip nėra, jis neserga onkologine liga, tik kas pusmetį tiriasi ir yra stebimas dėl kažkokių pakitusių sveikatos rodiklių ( t. 1, b. l. 49-52).
2024 m. sausio 10 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, nustatyta, jog M. P. pateikė 4-rias fotonuotraukas (t. 1, b. l. 29-31, 32-35).
2024 m. sausio 10 d. asmens apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad M. P. sutikimu buvo apžiūrimas jos kūnas, jos nurodytos vietos, kuriose ji patyrė sužalojimą. Ant nugaros dešinės pusės matosi balti užklijuoti pleistrai. Taip pat matosi ant kairės pusės ties mentės dalimi raudonos spalvos dėmė. Taip pat ant dešinės rankos ties alkūne matomas užklijuotas baltos spalvos pleistras. Daugiau matomų kūno sužalojimų neužfiksuota (t. 1, b. l. 36-39, 40-42).
2024 m. sausio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. pG 93/2024 (02) duomenimis nustatyta, kad M. P. konstatuoti I-IIA laipsnio nugaros, dešinio žasto odos nudegimai, apimantys apie 2% kūno paviršiaus. Odos nudegimai išsivystė sąlytyje su aukštos temperatūros objektu, kuo galėjo būti karštas skystis, paveikus nugarą ir dešinį žastą, galimai tiriamosios nurodomu laiku, t. y. 2024 m. sausio 6 d. Odos nudegimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl I-IIA laipsnio nugaros, dešinio žasto odos nudegimų, apimančius apie 2% kūno paviršiaus, M. P. sveikata bus sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiui. Odos nudegimai sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 46-48).
Iš nukentėjusiosios susirašinėjimų telefonu su apklausoje minimais J. S. bei A. Š. tekstinių žinučių nuotraukų matyti, kad nukentėjusioji apie įvykį pranešė minėtiems asmenims (t. 1, b. l. 53-75)
Registro objekto identifikavimo kodo (ataskaitų žiūryklės) (ROIK 0124000018203) duomenimis, iš kurių matyti, kad 2024 m. sausio 10 d.16.18 val. gautas telefoninis pranešimas iš tel. numerio (duomenys neskelbtini), pranešant apie smurtą namuose, moteriai šnabždant, kad negali kalbėti (t. 1, b. l. 76-78)
2024 m. sausio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu, nustatyta, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios M. P. skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas, esantis Policijos registruojamų įvykių registre (ROIK 0124000018203). M. P. pašnibždom Bendrojo pagalbos centro operatorei sako ,,smurtas namuose“ (t. 1, b. l. 79-81).
2024 m. vasario 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu, nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio T. V. kūno kamera užfiksuotas vaizdo įrašas, esantis Kūno kameromis užfiksuoto vaizdo tvarkymo saugykloje, kuriame matosi, kad pareigūnai beldžiasi į privataus namo duris, jas atidaro moteris (toliau – M. P.), pareigūnai užeina į vidų. Iš antro aukšto laiptais nusileidžia vyras (toliau – R. A.). Pareigūnas prisistato, paprašo R. asmens dokumento. R. iškart sako, kad nieko čia nebuvo, ji mane puola, aš sergantis vėžiu žmogus. Į pareigūno klausimą, kas vyksta, R. atsako, kad ji nori išeiti, tegul eina, jis jos nelaiko, sako, kad jie nėra santuokoje, vaikų neturi, jam 60 metų, yra blaivas, sako, kad nesmurtavo, parodo rankas, taip pat sako, kad yra ligonis, turi širdies permušimus, serga vėžiu. Pareigūnė bendrauja su M.. R. kalba telefonu, kažką kviečia atvažiuoti. Pareigūnas užsirašo R. telefono numerį, elektroninio pašto adresą. Pareigūnas klausia, ar R. matė, kad kažkas yra ant sugyventinės nugaros, R. sako, kad nieko nežino, sako, kad ji dirba su ugnimi, su juvelyrika. Į pareigūnu klausimą, ar kažkas anksčiau tarp jų yra buvę, ar buvo kviesta policija, R. atsako, kad ne. Į pareigūno klausimą atsako, kad yra neteistas, ginklų neturi. Pareigūnas aiškinasi su M., ar ji turi kur kitur gyventi, atsiskirti nuo R. R. sako, kad iš savo namų niekur nesikraustys. R. sako, kad jis dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininku, o ji niekur nedirba, su patentu. R. sako, kad tuoj atvažiuos tėvai, tegul viską žino. Pareigūnas užlipa į namo antrą aukštą, M. rodo po miegamojo lova padėtą kirvį. Taip pat sako, kad ant spintelės šalia lovos prieš Kūčias buvo padėtas peilis, kuriuo R. jai grasino. Pareigūnai patikrino M. ir R. blaivumą, sako, kad nuliai. Pareigūnė M. vedasi į tarnybinį automobilį, o pareigūnas fotografuoja įvykio vietą (namo viduje) (t. 1, b. l. 85-87).
Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo
Spręsdamas, ar kaltinamojo 2024 m. sausio 10 d. veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas pažymi, jog nepakanka nustatyti kaltinamojo neteisėtų veiksmų (kaltinamasis užpylė vandenį iš puodo, kuriame virė dešreles ant nukentėjusiosios nugaros, kuomet abu buvo virtuvėje ir gamino maistą), padarinių (dėl užpilto vandens nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą) ir priežastinio ryšio (kaltinamasis keldamas nuo puodo dangtį užpylė vandenį ant nukentėjusiosios nugaros) – būtina nustatyti ir kaltinamojo tyčią.
Baudžiamajame kodekse išskiriamos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. BK 15 straipsnis apibrėžia tyčios turinį, nustatydamas dvi tyčios rūšis – tiesioginę ir netiesioginę. Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Netiesioginei ir tiesioginei tyčiai būdingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumą, numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems padariniams, jam tas pats, ar jie įvyks ar ne.
BK 16 straipsnis apibrėžia neatsargumo turinį, nustatydamas dvi neatsargumo formas – nusikalstamą pasitikėjimą ir nusikalstamą nerūpestingumą. BK 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. BK 16 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas nerūpestingumas, kuris apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras.
Nustatant kaltės formą (tyčia ar neatsargumas) būtina išsiaiškinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikšmingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-697/2017).
Bylos duomenimis nustatyta, kad M. P. konstatuoti I-IIA laipsnio nugaros, dešinio žasto odos nudegimai, apimantys apie 2% kūno paviršiaus. Odos nudegimai išsivystė sąlytyje su aukštos temperatūros objektu, kuo galėjo būti karštas skystis, paveikus nugarą ir dešinį žastą, galimai tiriamosios nurodomu laiku, tai yra 2024 m. sausio 6 d. Odos nudegimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl I-IIA laipsnio nugaros, dešinio žasto odos nudegimų, apimančius apie 2% kūno paviršiaus, M. P. sveikata bus sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiui. Odos nudegimai sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 46-48). Tai, jog nukentėjusiajai padaryti sužalojimai buvo rezultatas užpilto vandens, kuris buvo puode neneigia nei nukentėjusioji, nei kaltinamasis, tačiau byloje nėra kitų abejonių nekeliančių duomenų, kad būtent tokių veiksmų ir jų sukeltų pasekmių kaltinamasis siekė ir norėjo. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji matė kaip kaltinamasis pylė vandenį ant jos nugaros, tik patvirtino, kad ji būdama virtuvėje ir gamindama valgyti, kur ten pat valgyti gaminosi ir kaltinamasis, stovėjo į jį atsisukusi nugarą kai staiga pajuto karštį, išgirdo triukšmą ir pamatė, kad puodas su dešrelėmis ir dangčiu guli ant žemės, tačiau, kad būtent kaltinamasis tą vandenį pylė tyčia ji nematė. Šią aplinkybę ji patvirtino tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu. Be kita ko, nukentėjusioji ne iš karto dėl įvykio kreipėsi į policijos pareigūnus, apie tai pranešė tik J. S. ir A. Š. (t. 1, b. l. 53-75). Tuo tarpu, apie 2024 m. sausio 6 d, buvusį įvykį nukentėjusioji pranešė tik 2024 m. sausio 10 d., kuomet grįžusi į savo ir kaltinamojo namus rado išmėtytus savo daiktus. Be kita ko, nukentėjusioji patvirtino, kad jeigu išmėtytų daiktų nebūtų radusi, į policiją nebūtų pasikreipusi. Iš to darytina išvada, kad nukentėjusi yra linkusi pateisinti kaltinamojo agresyvų elgesį ir nors jo bijojo, kaip pati nurodo, tačiau aktyviais veiksmais savo sveikatos ir gerovės nesaugojo, tai yra dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos į policiją ji nesikreipė iškart po įvykio. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino tapačias aplinkybes apie tai, kad jie gamino maistą būdami kartu vienoje patalpoje, o nukentėjusiajai nusisukus, jos nugara buvo apipilta vandeniu, kadangi kaltinamasis nuimdamas dangtį nuo puodo netyčia ją apipylė, susvirduliavo. Paties fakto, kuomet kaltinamasis ima puodą su karštu vandeniu byloje nėra fiksuota jokiais abejonių nekeliančiais duomenimis, o jo nepatvirtino net pati nukentėjusioji, todėl kyla pagrįstų abejonių ar kaltinamasis gamindamas maistą ir būdamas kartu toje pačioje patalpoje su nukentėjusiąja norėjo ir siekė ją apipilti vandeniu iš puodo, kuris buvo ant viryklės tikslu nukentėjusioji patirtų nugaros sužalojimus. Paminėtą abejonę teismas vertina kaltinamojo naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis) ir sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai apie kaltinamojo tiesioginės ar netiesioginės tyčios buvimą jo 2024 m. sausio 6 d. veikoje, dėl kurios nukentėjusioji buvo nesunkiai sužalota.
Tačiau spręsdamas kaltės dėl nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo klausimą teismas atkreipia dėmesį į byloje nustatytą aplinkybę, kad nukentėjusiosios ir kaltinamojo šeiminiai santykiai buvo sudėtingi, kildavo nuolatiniai konfliktai, o 2024 m. sausio 6 d. įvykis nebuvo pirmas kartas, kai nukentėjusioji skundėsi fiziniu smurtu dėl kaltinamojo elgesio – ši aplinkybė nustatyta remiantis tiek nukentėjusiosios parodymais, kurie nuosekliai buvo duodami tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio proceso metu bei byloje esančiomis jos pateiktomis fotonuotraukomis, kuriose matomos mėlynės ant nukentėjusiosios kūno (t. 1, b. l. 55,57). Tai, jog kaltinamasis gamindamas valgyti, kai tuo metu virtuvėje buvo nukentėjusioji ir norėdamas išpilti vandenį iš puodo, kuriame virė dešreles, į kriauklę, galimai paslydęs netyčia užpylė šį vandenį ant nukentėjusios nugaros, patvirtina ir nukentėjusioji. Paties kaltinamojo teisme duoti parodymai bei nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu, gamindamas sau maistą, nebuvo atsargus ir atidus būdamas prie viryklės, ko rezultate dėl jo neatsargaus veiksmo išpilant karštą vandenį į kriauklę buvo nukentėjusiajai sužalota nugara.
Tai įvertinus teismas konstatuoja, kad teismo posėdžio metu ištirtos bylos aplinkybės duota pagrindą teigti, kad 2024 m. sausio 6 d. nukentėjusioji M. P. buvo nesunkiai sužalota dėl kaltinamojo R. A. nusikalstamo nerūpestingumo, todėl kaltinamojo veika turi būti kvalifikuojama ne pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, o pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo.
Dėl kaltinamojo atleidimo nuo bausmės
Nukentėjusioji M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. A. turtinių pretenzijų neturi, kaltinamasis atlygino žalą pagal pareikštą civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, jie sudarė susitarimą dėl bylos nutraukimo jiems susitaikius.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. A. prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja.
BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, t. y. neatsargų nusikaltimą, dėl kurio padarymo ir pripažino savo kaltę. Bylos teisme nagrinėjimo metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, o nukentėjusioji M. P. nurodė, kad kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, ji su kaltinamuoju pasirašė susitaikymo susitarimą (t. 2, b. l. 68). Byloje nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės, neturtinės ir procesinių išlaidų atlyginimo. Tuo tarpu, minėto susitarimo duomenimis nustatyta, ką patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir pati nukentėjusioji, kad kaltinamasis jai atlygino patirtą, tiek turtinę, tiek neturtinę, žalą, tai yra kaltinamasis jai atlygino 7 000 Eur neturtinę žalą, 2 200 Eur patirtą turtinę žalą bei 800 Eur procesines išlaidas (t. 2, b. l. 68) ir ji jam jokios pinigine išraiška išreikštų pretenzijų nebeturi. Atsižvelgiant į aptartą, teismo vertinimu, laikytina, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. A. susitaikė su nukentėjusiąja M. P..
Prokurorė neprieštaravo dėl baudžiamosios bylos nutraukimo BK 38 straipsnio pagrindu, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis savo kaltę sužalojus nukentėjusiąją pripažino teisiamojo posėdžio metu ir atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą ir su ja susitaikė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Taip pat, priimant galutinį teismo procesinį sprendimą atsižvelgtina ir į kitas kaltinamąjį R. A. charakterizuojančias aplinkybes – kaltinamasis yra dirbantis, turi sveikatos problemų, yra baustas administracine tvarka (t. 1, 125-130), teismo laikomas neteistu, nėra psichiatro įskaitoj, LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare arba ambulatoriškai nesigydė, nesilankė (t. 1, b. l. 132), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (t. 1, b. l. 135). Tai įvertinus darytina išvada, kad kaltinamojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis būtų sistemingas teisės aktų pažeidėjas, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis R. A. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo - atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė su ja, gailisi nusikaltęs, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė reikiamas išvadas iš nusikalstamos veikos, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Anksčiau R. A. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Todėl, esant visoms Baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 139 straipsnio 1 dalį ,jam susitaikius su nukentėjusiuoju, baudžiamąją bylą nutraukiant.
Šioje byloje kaltinamajam R. A. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso medžiaga (t. 1, 82, 88) paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. A., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, R. A. susitaikius su nukentėjusiąją M. P..
Baudžiamąją bylą R. A. atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti R. A.., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu kaltinamasis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Procesą dėl nukentėjusiosios M. P. civilinio ieškino nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso medžiaga palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.