Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-11 · Civilinė byla Nr. 2S-2598-567/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-11
Bylos Nr.
2S-2598-567/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Atsakovas
L. Š.
Ieškovas
L. J.
Procesinio sprendimo kategorija: 109. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-26794-809/2014 pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovei L. Š. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Ieškovas L. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas išreikalauti ieškovui L. J. nuosavybės teise priklausantį butą/patalpą su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: a-13, a-14, a-19, a-18, a-20, a-21, a-22, a-23, a-24 (16/100 iš 89,37 kv. m), t. y. 14,30 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - gyvenamoji, esantį (duomenys neskelbtini), iš atsakovės L. Š. neteisėto svetimo valdymo, iškeldinant atsakovę iš minėto ieškovui priklausančio buto/patalpos; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nuosavybės teisę į patalpas įgijo 2014-05-07 Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį surašė ir patvirtino antstolis V. M.. Ginčų dėl ieškovo nuosavybės į patalpas nėra, tačiau, būdamas patalpų savininku, negalėdamas jų valdyti bei jomis naudotis, siekia jas išreikalauti (LR CK 4.95 str.).

Atsiliepimas

Atsakovė L. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, pasiūlyti šalims sudaryti taikos sutartį, siekiant grąžinti ieškovui visą skolos sumą ir išperkant butą. Nurodė, kad ginčo butas yra įkeistas ieškovui L. J. už suteiktą paskolą Z.. Jiems nepavykus grąžinti paskolos, ieškovas nutarė kreiptis į antstolį. Butas perėjo ieškovo nuosavybėn už antstolio nustatytą 224000 Lt vertę. Atsakovė teigia, jog neteisinga reikalauti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes konfliktas yra tarp L. J. ir Z., o ne tarp jos ir ieškovo.

Pirmosios instancijos teisme buvo pateikta 2014-09-30 šalių sudaryta taikos sutartis, kurią buvo prašoma patvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-06 nutartimi nutarė:

- patvirtinti ieškovo L. J. ir atsakovės L. Š. 2014-09-30 Vilniuje sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

„1. Atsakovė L. Š. besąlygiškai pripažįsta, kad ieškovas L. J. teisėtai įgijo butą/patalpą – butą su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: a-13, a-14, a-19, a-18, a-20, a-21, a-22, a-23, a-24 (16/100 iš 89,37 kv. m.), t.y. 14,30 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis: gyvenamoji (butų), bendras plotas 34,11 kv. m, esantį adresu Vilniaus m. sav., Vilniaus m., J. B. g. 22-16, toliau sutartyje vadinama „butas“, ir ieškovas L. J. yra vienintelis teisėtas buto savininkas.

2. Atsakovė L. Š. patvirtina, kad nuo pat 2014 m. gegužės 7 d., t. y. Turto perdavimo išieškotojui akto Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo ir patvirtinimo dienos (surašė ir patvirtino antstolis V. M.), atsakovė L. Š. butu naudojasi neteisėtai.

3. Atsakovė L. Š. iki 2014 m. spalio 17 d. 16 val. besąlygiškai išsikrausto iš buto, kartu iškraustant iš buto visus atsakovei L. Š. priklausančius daiktus, ir perduoda butą ieškovui L. J..

4. Atsakovė L. Š. iki buto perdavimo ieškovui L. J. dienos, t.y. 2014 m. spalio 17 d., privalo sumokėti visus mokesčius už butui suteiktas komunalines paslaugas (elektros energiją, šiluminę energiją, dujas, vandenį, atliekų tvarkymą) bei sumokėti visus mokesčius namo, kuriame yra butas, administratoriui (bendrijai).

5. Šalys aiškiai susitaria, jog atsakovei L. Š. laiku neišsikrausčius iš buto ir/ar neperdavus buto ieškovui L. J., kitą dieną po termino išsikraustyti iš buto (perduoti butą) pasibaigimo, t. y. 2014 m. spalio 18 d., ieškovas L. J. įgyja teisę įeiti į butą ir iškraustyti atsakovės L. Š. daiktus bei perimti butą. Atsakovė L. Š. tokias neišsikraustymo iš buto bei neperdavimo buto ieškovui L. J. pasekmes suvokia bei supranta ir tokiai ieškovo L. J. teisei (įeiti į butą ir butą perimti) neprieštarauja. Atsakovė L. Š. taip pat suvokia, supranta bei sutinka, jog tokiu atveju ieškovas L. J. nebus atsakingas už atsakovės L. Š. bute paliktus daiktus, kuriuos ieškovas L. J. galės iškraustyti bei laikyti savo nuožiūra.

6. Ieškovas L. J. ir atsakovė L. Š. susitaria, jei atsakovė L. Š. iki 2014 m. spalio 17 d. 16 val. neišsikrausto ir ieškovui L. J. neperduoda buto, tuo atveju atsakovė L. Š. įsipareigoja mokėti ieškovui L. J. 500 Lt (penkių šimtų litų) netesybas už kiekvieną dieną tol, kol atsakovė L. Š. neišsikraustys ir ieškovui L. J. neperduos buto taip, kaip yra numatyta šios sutarties 3 punkte. Atsakovė L. Š. patvirtina, jog supranta šiame punkte aprašytą įsipareigojimą ir aiškiai sutinka dėl tokio piniginės baudos dydžio.

7. Ieškovas L. J. pareiškia, pripažįsta ir patvirtina, kad, atsakovei L. Š. perdavus butą taip, kaip yra numatyta šioje sutartyje, ieškovas L. J. neturės daugiau jokių pretenzijų atsakovei L. Š..

8. Atsakovė L. Š. įsipareigoja apmokėti 1/2 (pusę) Ieškovo L. J. išlaidų advokato teisinei pagalbai, t. y. 1250 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt litų), o taip pat įsipareigoja apmokėti visas teismo patirtas pašto išlaidas.

Šalies argumentai

9. Ieškovas L. J., vadovaudamasis LR CPK 87 str. 2 d., prašo teismo grąžinti ieškovui L. J. 75 % žyminio mokesčio, sumokėto pateikiant ieškinį“;

Žemesnės instancijos teismas

- civilinę bylą Nr. 2-26794-809/2014 pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovei L. Š. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo nutraukti;

- grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Vaičiūnas ir Vaičiūnas“ už ieškovą L. J. 108 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2014-06-05 mokėjimo nurodymu AB SEB banke, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi;

- priteisti valstybės naudai iš atsakovės L. Š. 11,88 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos sąskaitą. Teismas nurodė, kad taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims žinomos (LR CPK 42 str. 2 d., 294 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė L. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-06 nutartį, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, panaikinti ir klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad nutartis naikintina, nes patvirtintoje taikos sutartyje yra šalių neaptartų punktų ir į ją nėra įtraukti keli iki sutarties pasirašymo šalių sutarti punktai. Šalys, prieš pasirašant taikos sutartį, tarėsi, kad taikos sutartyje bus numatyta galimybė atsakovei per protingą laiką, netrumpesnį kaip 3 mėnesiai, išsipirkti iš ieškovo ginčo butą. Tik atsakovei nevykdant sąlygos dėl buto išsipirkimo, buvo sutarta, kad ji iš buto išsikraustys per 10 dienų. Šalys nesitarė dėl sutarties 6 p. nurodytų neprotingai didelių 500 Lt netesybų už kiekvieną vėlavimo išsikraustyti dieną. Teismo patvirtinta taikos sutartis neatitinka atsakovės valios. Atsakovė pasirašė taikos sutartį, nes tuo metu negalėjo adekvačiai valdyti savo veiksmų, kadangi serga onkologine liga ir blogai jautėsi. Tvirtindamas taikos sutartį, teismas turėjo pareigą įsitikinti, ar šalys, prašančios patvirtinti taikos sutartį, tinkamai supranta kiekvieną sutarties punktą ir ar pajėgia tinkamai valdyti savo veiksmus, pasirašant taikos sutartį.

Atsiliepimas

Ieškovas L. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad taikos sutartis buvo pasirašyta teismo posėdžio metu. Teisėja ne kartą klausė atsakovės, ar ji supranta taikos sutarties sąlygas. Atsakovė patvirtino, jog supranta visas taikos sutarties sąlygas bei pasekmes. Teismas matė ir įvertino atsakovės būseną taikos sutarties pasirašymo metu. Abejonių dėl atsakovės būsenos nėra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes bylos nagrinėjimas iš esmės yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.

Vadovaujantis LR CPK 140 str. 3 d., bet kurioje civilinio proceso stadijoje šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą ir užkerta jam kelią ateityje (LR CK 6.983 str. 1 d.). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią (LR CK 6.985 str.). Taikos sutartį teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama.

Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo, turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Nagrinėjant šalių prašymą, teismas turi patikrinti, ar prašymas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, ar prašymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešam interesui.

Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (LR CK 6.156 str.), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (LR CPK 140 str. 3 d.). Dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi LR CPK 42 str. 2 d. įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Taikos sutartimi šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2014-09-30 šalių sudarytos sutarties sąlygas, konstatuoja, jog jos prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei neatitinka šalių lygiateisiškumo principo. Minėta taikos sutartis sudaryta 2014-09-30, tuo tarpu 3 p. ir 4 p. numatyta, jog L. Š. iki 2014-10-17 16 val. besąlygiškai išsikrausto iš buto bei sumoka visus mokesčius. Tai, kad atsakovė pagal byloje pateiktus duomenis serga onkologine liga ir jai suteiktas 17 dienų terminas įvykdyti visus ieškovo reikalavimus, yra neadekvatus susiklosčiusiai gyvenimiškai situacijai.

Teismas pažymi, kad taikos sutarties 5 p. šalys susitarė, jog atsakovei L. Š. laiku neišsikrausčius iš buto ir/ar neperdavus buto ieškovui L. J., kitą dieną po termino išsikraustyti iš buto (perduoti butą) pasibaigimo, t. y. 2014 m. spalio 18 d., ieškovas L. J. įgyja teisę įeiti į butą ir iškraustyti atsakovės L. Š. daiktus bei perimti butą. Be šios ieškovo teisės pagal taikos sutarties 6 p. papildomai numatyta, jog atsakovei L. Š. neišsikrausčius iki 2014-10-17 16 val. ji moka L. J. 500 Lt netesybas už kiekvieną dieną tol, kol neįvykdys sutarties 3 p.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (LR CK 6.71 str.). Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju taikos sutartyje nustatytos nepagrįstai didelės netesybos sudarytų sąlygas ieškovo nepagrįstam praturtėjimui, nes taikos sutarties 5 p. šalys susitarė, jog atsakovei laiku neišsikrausčius iš buto ir/ar neperdavus buto ieškovui, kitą dieną po termino išsikraustyti iš buto (perduoti butą) pasibaigimo, t. y. 2014 m. spalio 18 d., ieškovas įgyja teisę įeiti į butą ir iškraustyti atsakovės daiktus bei perimti butą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog 2014-09-30 šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos neatitinka šalių lygiateisiškumo principo, ir numatytos netesybos yra neproporcingai didelės.

Teismas daro išvadą, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas dėl taikos sutarties patvirtinimo netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes bylos nagrinėjimas iš esmės yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Nutarties panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apeliantės priėmimu (CPK 313 str., 338 str.). Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, siekiant neriboti šalių procesinių teisių formaliais pagrindais, tame tarpe ir teisės į apeliaciją (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 312 str. - 314 str., 320 str., 328 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Neringa Švedienė