- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-09
- Bylos Nr.
- 2FB-1696-494/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00986-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Pareiškėjas
- M. J., L. J.
- Suinteresuotas asmuo
- AB banko Swedbank
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjų M. J. ir L. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai M. J. ir L. J. kreipėsi su pareiškimu dėl bankroto bylos pareiškėjams iškėlimo. Nurodė, kad jie LR FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme yra nemokūs - jie negali įvykdyti kreditoriaus AB Swedbank naudai 919 194,79 LTL dydžio skolinio įsipareigojimo, kurio mokėjimo terminai suėję, taip pat pagal 2006 m. spalio 16 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - „Kredito sutartis“) mokėtinų palūkanų, skaičiuojamų nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki visiško skolos (kredito) išieškojimo dienos, ir 5 proc. dydžio metinių įstatyminių palūkanų nuo 919 194,79 LTL dydžio skolos, skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos. Pareiškėjai nemokūs tapo iš esmės po to, kai be jų sutikimo buvo nutraukta Kredito sutartis dėl neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kreditoriui AB Swedbank. Laiku ir visa apimtimi vykdyti Kredito sutartį pareiškėjai tapo finansiškai nepajėgūs dėl sumažėjusio darbo užmokesčio, nulemto projektavimo paslaugų įmonės UAB „Baltas fonas“, kurioje abu pareiškėjai dirba pagal darbo sutartis nuo 2003 metų, staigaus pajamų susitraukimo, prasidėjusio 2008 metų pabaigoje (ūkio nuosmukio Lietuvoje pradžia) ir tebesitęsiančio iki šiol. Dar daugiau, pareiškėjų gyvenimo aplinkybės pablogėjo ir dėl ūmaus pareiškėjo M. J. sveikatos sutrikimo. Nesant objektyvios galimybės per trumpą laikotarpį atstatyti prarastą mokumą, pareiškėjai kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos jiems iškėlimo. Šiuo metu pareiškėjai gauna tik darbo užmokesčio pajamas iš UAB „Baltas fonas“: M. J. gaunamo vidutinio darbo užmokesčio dydis yra 297 LTL / 1 mėn., o pareiškėjos L. J. – 117,88 LTL / 1 mėn. Numatoma, kad nuo 2013 m. birželio 1 d. abiejų pareiškėjų gaunamas darbo užmokestis sieks po 1 500 LTL / 1 mėn.; nuo 2014 m. balandžio 1 d. pareiškėjo M. J. darbo užmokesčio pajamos turėtų padidėti iki 2 500 LTL /1 mėn., o nuo 2016 m. birželio 1 d. jos turėtų siekti 3 000 LTL / mėn.; pareiškėjos L. J. darbo užmokesčio pajamos nuo 2016 m. birželio 1 d. turėtų padidėti iki 2 000 LTL / 1 mėn. Darbo užmokesčio padidėjimą pareiškėjai grindžia tuo, kad UAB „Baltas fonas“ turi sudariusi didelės vertės projektavimo darbų sutartis su UAB „Palink“, valdančia prekybos centrų „IKI“ grupę, o darbai dar nėra pilnai užbaigti. Todėl užbaigus projektavimo darbus ir įmonei disponuojant pakankamomis lėšomis, numatoma darbuotojams padidinti atlyginimus ir grąžinti skolą pagrindiniam kreditoriui M. J.. Tokiu būdu, atgaudamas skolą, suteiktą UAB „Baltas fonas“ naudai, pareiškėjas M. J. papildomai gaus 10 850,57 LTL dydžio sumą. Pažymėjo, kad 2012 metai UAB „Baltas fonas“ buvo pelningi, taip pat įmonė grąžino pareiškėjui M. J. didžiąją dalį suteiktos paskolos, įmonė nuolat sudaro naujas projektavimo sutartis su vienu iš didžiausių užsakovų UAB „Palink“. Visi išdėstyti faktai leidžia daryti išvadą, UAB „Baltas fonas“ vykdys savo įsipareigojimus pareiškėjui M. J. ir galutinai su juo atsiskaitys iki 2013 m. pabaigos. Pareiškėjui M. J. paskolos sutarties pagrindu grąžintas pinigines lėšas pareiškėjai pirmiausia panaudos bankroto administratoriaus kaštams padengti. Be to, nuo 2013 m. birželio 1 d. pareiškėjai ketina išnuomoti kreditoriaus AB Swedbank naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir pastatą- gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto nuomos planuojama gauti 2 500 LTL / 1 mėn. dydžio pajamas, o nuo 2016 m. birželio 1 d. – 3 000 LTL / 1 mėn. nuomos mokesčio sumą. Patys pareiškėjai nuo 2013 m. birželio 1 d. planuoja išsinuomoti nebrangų butą (duomenys neskelbtini) mieste. Nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas ir pastatas - gyvenamasis namas, esantys adresu Bendorėlių (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kuris yra įkeistas kreditoriaus AB Swedbank naudai. Priverstinį pareiškėjų skolos išieškojimą iš įkeisto nekilnojamojo turto vykdo antstolė Brigita Palavinskienė (vykdomoji byla Nr.: (duomenys neskelbtini)), išieškotojas - pareiškėjų kreditorius AB Swedbank (LR FABĮ 4 str. 4 d. 7 p.). Kito nekilnojamojo turto pareiškėjai neturi, jiems nuosavybės teise nepriklauso joks vertingesnis kilnojamasis turtas (t.y. nuosavybės teise neturi transporto priemonių, tauriųjų metalų, vertybinių popierių - obligacijų, fondų vienetų ir pan. bei kitų turtinių teisių į trečiuosius asmenis), išskyrus drabužius, avalynę, darbo įrankius ir jokios realios vertės neturinčius ilgai naudotus namų apyvokos daiktus. Taip pat pareiškėjai grynųjų pinigų, kurių suma viršytų 1 MMA, neturi, piniginių lėšų bankų sąskaitose taip pat neturi vertybinių popierių - akcijų turėjo, tačiau šiuo metu nebeturi. Taip pat pareiškėjai visiškai (be kitų asmenų pagalbos) išlaiko savo nepilnametį vaiką T. J. J., gimusį (duomenys neskelbtini) (LR FABĮ 4 str. 4 d. 8 p.). Kiekvieną mėnesį būtiniems jų ir nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingos lėšos yra šiai dienai 3800 Lt, nuo 2013-06-01 dėl infliacijos šeimos išlaidos turėtų padidėti iki 4700 Lt. Pateikė mėnesio išlaidų suvestinę, nurodė, kad teismui iškėlus pareiškėjams bankroto bylą ir patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą, pareiškime nurodyti planuojamų pajamų ir išlaidų duomenys bus įtraukti į kreditoriaus reikalavimų tenkinimo ir pareiškėjų mokumo atkūrimo plano projektą. Pažymėjo, kad nėra sąlygų, neleidžiančių teismui jiems iškelti bankroto bylą. Prašo iškelti pareiškėjams bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Administravimas LT“ (t. 1, b.l. 112-121).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo kreditorius AB bankas Swedbank pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškė, kad pareiškėjai pateikė duomenis, kad jų pradelsti skoliniai įsipareigojimai viršija FABĮ nurodytą sumą, tačiau nėra tinkamai įrodyta kita FABĮ reikalaujama sąlyga – ar pareiškėjai tikrai negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų. Vertinant fizinio asmens galimybes vykdyti skolinius įsipareigojimus būtina tiksliai nustatyti tokio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį bei turimo turto masę, į kurią įeina tiek jo turimos materialinės vertybės, tiek gaunamos pajamos ir kitas turtas. Tuo atveju, kai fizinio asmens turto masė yra didesnė ar panašaus dydžio, kaip turimi pradelsti finansiniai įsipareigojimai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Netgi jei asmens skoliniai įsipareigojimai didesni, nei turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį juos įvykdyti, tai taip pat reikštų, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Bankas, M. J. ir L. J. 2006-10-16 sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau - Kredito sutartis), kuria kredito gavėjams suteiktas 282 239,16 Eur kreditas. Sutarties įvykdymas užtikrintas: a) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) hipoteka, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), (toliau - Įkeistas turtas); b) M. J. motinos O. J. laidavimu pagal Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Laidavimo sutartis 1) ir c) M. J. brolio V. J. laidavimu pagal Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Laidavimo sutartis 2). Kredito gavėjams ilgą laiką pažeidinėjant Kredito sutartį ir vietoje dalinių kredito grąžinimo duodant paskolas savo įmonei UAB „Baltas fonas“, Kredito sutartis 2012-06-01 buvo nutraukta. Pradėtas skolos išieškojimas iš Įkeisto turto. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė 2013-01-15 atliko vykdomąjį įrašą Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pasiūlė banko naudai solidariai iš M. J. ir L. J. priverstinai išieškoti 265748,80 EUR ir 1 617,33 LTL skolas, taip pat sutartines bei procesines palūkanas, pradedant skaičiuoti nuo 2012-08-22 iki visiško skolos išieškojimo. Kredito sutarties nutraukimo teisėtumas yra nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės 2013-04-23 sprendimu byloje Nr. 2-1110-779/2013. Šiame sprendime nustatytas pareiškėjų nesąžiningumas banko atžvilgiu M. J. duodant neatlygintinas paskolas UAB „Baltas fonas“ ir tuo pačiu vengiant mokėjimų pagal Kredito sutartį. Pažymėjo, kad pareiškėjų pajamos yra grindžiamos pačių pareiškėjų sudarytomis darbo sutartimis su UAB „Baltas fonas“, kuriai vadovauja ir atitinkamai mokamo atlyginimo dydį nusprendžia pats M. J.. Tai įrodo ne tik faktas, kad M. J. yra minėtos įmonės direktorius, bet ir konkretūs skaičiai, kaip keisis – didės pareiškėjų atlyginimas per 3 metus. Pareiškėjai nurodo, kad nuo 2013-06-01 pareiškėjų gaunamas bendras darbo užmokestis jau sieks 3000 LTL (po 1 500 LTL). Kitaip tariant, po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui, M. J., kaip UAB „Baltas fonas“ direktorius padidins savo ir sutuoktinės darbo užmokestį nuo 414,88 LTL iki 3000 LTL. Taigi, vien M. J. valia pareiškėjų pajamos iš darbo užmokesčio UAB „Baltas fonas“ nuo 2013-06-01 išaugs 7,2 karto. Kai tuo tarpu įrodinėdami savo nemokumą, pareiškėjai M. J., kaip UAB „Baltas fonas“ direktoriaus valia, oficialiai deklaravo bendras 414,88 LTL/mėn. pajamas. Iš pareiškimo taip pat matyti, kad būtent M. J., kaip UAB „Baltas fonas“ direktorius, ketina didinti savo ir sutuoktinės atlyginimus iki 5 000 LTL/mėn. Interneto paieškos puslapiuose įvedus „M. J.“ pasirodo nuoroda ne tik į UAB „Baltas fonas“, bet taip pat į UAB „Pasyvūs namai“, šios įmonės kontaktuose M. J. nurodomas kaip įmonės (duomenys neskelbtini), atestato Nr. (duomenys neskelbtini). Ši informacija gali būti reikšminga nustatant, ar pareiškėjų suma iš tikrųjų gauna pajamas tik iš darbo sutarčių su UAB „Baltas fonas“, ar negauna pajamų iš kitų šaltinių, kitais teisiniais pagrindais (pvz., autorinės, paslaugų teikimo, projektavimo ir kt. sutartys). Tokia informacija turėtų būti išreikalauta iš pareiškėjų. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų įsipareigojimai bankui yra solidarūs kartu su dar 2 fiziniais asmenimis. Laiduotojai O. J. ir V. J. visu savo turtu laidavo už kredito gavėjus (pareiškėjus) ir įsipareigojo solidariai atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjai tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal Kredito sutartį. Todėl pareiškėjų skolos dydį ir santykį su turtu taip pat reikia vertinti pagal tai, kad už šią skolą atsako dar 2 asmenys. Vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti antstolių kontorai, vykdomojoje byloje nustatyta, kad pareiškėjams priklausančio Įkeisto turto rinkos vertė 2013-03-04 dienai buvo 775 000 LTL. Pareiškėjai nesutinka su tokiu Įkeisto turto vertinimu. Mano, kad Įkeisto turto vertė yra didesnė. Tik paaiškėjus, koks yra bei ar yra skolos likutis pardavus Įkeistą turtą įmanoma neabejotinai nustatyti pareiškėjų skolų ir turto santykį, bei (ne)mokumo būseną. Šiai dienai nepakanka duomenų konstatuoti pareiškėjų nemokumą. Dėl lėšų sumos pareiškėjos būtinųjų poreikių tenkinimui nurodo, kad Civilinio proceso kodeksas nustato reikalavimą, kad kiekvienas teiginys būtų įrodytas. FABĮ 7 str. 1 d. 6 p. sakoma, kad prašomos skirti lėšas būtiniems poreikiams tenkinti, turi būti atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos. Pareiškėjų nurodyta suma yra nepagrįsta realiomis pareiškėjų šeimos išlaidomis, taip pat į pareiškėjų nurodytą sąrašą įtrauktos sumos, skirtos ne tik būtiniausiems poreikiams tenkinti. Tam, kad teismas galėtų nustatyti būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingas mėnesines išlaidas, pareiškėjai turi pagrįsti kiekvieną realiai patiriamą sumą. Pareiškėjai pateikė tik savo sąskaitų banke išrašus už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-05-05, pagal jų duomenis iš sąskaitų per 16 mėn. buvo pervesta kitiems asmenimis 9 486,03 LTL lėšų suma. Šiais įrodymais pareiškėjai galėtų pagrįsti daugiausia 593 LTL/mėn. išlaidas; nors ir tokia suma iš tikrųjų nebūtų įrodyta, nes dalis pavedimų buvo atlikta tarp pareiškėjų banko sąskaitų. Pareiškėjai nurodo, kad kas mėnesį gauna 414,88 LTL, o o jų mėnesinės išlaidos siekia 3 800 LTL. Nuo šios sumos reikėtų atimti nurodomus 500 LTL, reikalingus būsto nuomai, po to, kai bus išnuomotas Įkeistas turtas. Vadinasi šiuo metu pareiškėjų pajamoms esant 414,88 LTL, jie turi išlaidų 3 300 LTL sumai. Akivaizdu, kad tokios išlaidos pareiškėjams yra nerealios, nebent pareiškėjai turėtų papildomų pajamų šaltinių, paskolų iš kitų asmenų (kurių pareiškėjai nenurodo). Priešingai, grįsdami savo mokumą pareiškėjai nurodo, kad turi pajamų tik iš darbo santykių su UAB „Baltas fonas“, ir be banko kitų kreditorių neturi. Kyla pagrįstas klausimas iš kokių lėšų pareiškėjai nuo 2012-01-01 galėjo dengti 3 300 LTL/mėn. išlaidas ir ar tokios išlaidos apskritai buvo/yra realiai patiriamos. Asmens nemokumas savaime reiškia, kad asmuo turi lėšų, kurių pakanka patenkinti tik būtiniausius/minimaliausius poreikius. 3 asmenų šeimai 3 300 LTL išlaidos reikštų, kad būtiniausios išlaidos viršija 2 asmenų minimalius atlyginimus gaunančios šeimos išlaidas. 2012-12-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1543 nustatyta, kad minimali mėnesinė alga nuo 2013-01-01 yra 1 000 LTL. Išlaidos būtiniausiems poreikiams, viršijančios 3 300 LTL objektyviai negali būti laikomos nemokios (neturinčios pakankamai lėšų) šeimos išlaidomis. Asmuo, kuris save laiko nemokiu, privalo minimalizuoti savo išlaidas iki būtiniausių poreikių tenkinimo; pareiškėjų pateikiamas poreikių sąrašas yra gerokai išplėstas ir pareiškėjai deklaruodami savo nemokumą nori gyventi geriau, negu minimalų atlyginimą gaunančios šeimos. Sutinkamai su CPK 736 str. 1 d. 2 p. iš minimalaus 1000 LTL atlyginimo galima išskaityti 20 proc. dydžio dalį. Tai reiškia, kad įstatymai nustato, kad asmeniui turint skolų būtiniausiems poreikiams patenkinti užtenka 80 proc. minimalaus atlyginimo, šiuo atveju 800 LTL. Kadangi pareiškėjai yra du asmenys, jų prašoma suma, skirtina būtiniems poreikiams tenkinti negali viršyti 1 600 LTL per mėnesį. Tačiau tam, kad galėtų būti skirta ir ši suma, pareiškėjai turėtų konkrečiai pagrįsti poreikio būtinumą ir jam patenkint reikiamą konkrečią pinigų sumą. Bendro pobūdžio sąrašo pateikimas neatitinka tokio reikalavimo, todėl pareiškėjų prašoma 3800 LTL išlaidų suma negali būti patvirtinta. Dėl pareiškėjų nesąžiningumo ir negalimumo iškelti bankroto bylą nurodė, kad pareiškėjai yra nesąžiningi ir patys prisidėjo prie galimo savo nemokumo. Vilniaus miesto apylinkės 2013-04-23 sprendimu byloje Nr.2-1110-779/2013 nustatyta, kad pareiškėjai teikdami neatlygintas paskolas ir vengdami mokėti pagal Kredito sutartį, patys prisidėjo prie sutarties nutraukimo ir banko atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Bankui 2012-11-29 tapo žinoma, kad pareiškėjų paprašyto Kredito sutarties vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t.y. 2011-11-08, pareiškėjai perleido visas jiems priklaususias UAB „Baltas fonas“ akcijas, apie įmonės perleidimą pareiškėjai banko neinformavo. Po akcijų perleidimo abu pareiškėjai liko dirbti įmonėje, o M. J. vadovauja jai ir šiandien. Atsižvelgiant į tai, bankas CK 6.66 str. pagrindu pareiškė ieškinį dėl įmonės akcijų perleidimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Civilinė byla yra neišnagrinėta, bet pareiškėjų sąmoningi veiksmai perleidžiant vertingą turtą yra akivaizdžiai nesąžiningi kreditoriaus atžvilgiu. Už akcijas gautomis lėšomis pareiškėjai neatsiskaitė su banku, nors tai padarydami galėjo išvengti Kredito sutarties nutraukimo. Kadangi įmonės akcijos buvo perleistos atlygintinai, šios bylos baigtis iš esmės priklausys tik nuo to, ar akcijų pirkėjas buvo nesąžiningas, t.y. ar žinojo, kad įsigydamas akcijas, padeda pareiškėjams sumažinti registruoto turto masę ir išvengti išieškojimo nukreipimo į šį turtą. Pareiškėjų nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad laiduotojai 2011-11-30 taip pat perleido jiems priklausiusį vienintelį butą (duomenys neskelbtini). Nors Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013-04-24 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-34-182/2013 banko ieškinį atmetė, tačiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatė, kad laiduotojai, būdami artimi pareiškėjų giminaičiai, žinojo, kad pareiškėjai neketina vykdyti Kredito sutarties, todėl perleidę butą ir gautų pinigų nepanaudoję skoloms bankui mokėti ir Kredito sutarties nutrūkimo išvengti, elgėsi nesąžiningai. Tas faktas, kad tiek pareiškėjų akcijos, tiek laiduotojų turtas buvo perleisti beveik tuo pačiu metu, liudija, kad pareiškėjai kartu su giminaičiais tikslingai išėmė iš savo turto masės visą neapsunkintą turtą. Pareiškėjai po įmonės akcijų pardavimo liko dirbti UAB „Baltas fonas“, nurodo, kad tai vienintelis jų pajamų šaltinis, iš kurio gauna bendrą 414 LTL atlyginimą, nors būtiniems poreikiams patenkinti išleidžia 3 300 LTL/mėn. Pareiškėjai neuždirba net minimalios algos, nepaaiškina, dėl kokių priežasčių nėra dirbamas kitas, labiau apmokamas darbas, juo labiau, kad UAB „Baltas fonas“ akcijos pareiškėjams nebepriklauso. Akivaizdu, kad pareiškėjai patys tikslingai sukūrė savo nemokumo vaizdą ir naudojasi juo nesąžiningu tikslu, formaliai sukuriant FABĮ nurodytas sąlygas bankroto bylai iškelti, t.y. nesąžiningai atsikratyti skolų. Šios aplinkybės leidžia tvirtinti, kad egzistuoja FABĮ 5 str. 8 d. 2 punkte nurodytas pagrindas, kuris neleidžia pareiškėjams iškelti bankroto bylos. Nepritaria pareiškėjų siūlomo administratoriaus kandidatūrai, bankroto administratoriumi siūlo skirti UAB „Bankroto administravimo kontora“, nes pareiškėjų teikiamas administratorius siūlo administravimo paslaugas atlikti 2 kartu brangiau (1000 LTL/mėn.), negu tai gali padaryti banko siūlomas administratorius (500 LTL/mėn.), pareiškėjų teikiamas administratorius yra nutolęs nuo (duomenys neskelbtini), jo abu darbuotojai savo veiklą vykdo (duomenys neskelbtini). Banko siūlomas administratorius yra registruotas (duomenys neskelbtini), ir jo veikla apima būtent (duomenys neskelbtini) apygardos teritoriją, todėl galės tiesiogiai administruoti pareiškėjų bankroto bylą, tam išleis mažiau pinigų bei bus nuolat pasiekiamas (t. 2, b.l. 8).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. J. palaikė pareiškimą ir jame išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad neturi kitos išeities kaip toliau atstatyti mokumą ir tęsti veiklą normaliai. Mokėjimai bankui yra pradelsti ir šiuo metu nėra objektyviai galimybės atnaujinti mokėjimų. Mano, kad dabartinė turto vertė yra ne mažiau kaip 920 000 litų. Verslas nukentėjo nuo krizės, pareiškėjai kreipėsi į banką, tačiau gavo dar labiau klampinantį pasiūlymą, pradėjo konfliktuoti ir ieškojo galimybių, kaip išsaugoti sutartį ir atnaujinti įsipareigojimus. Turėtą butą pardavė namo įsirengimui. Įmonė dirbo nuostolingai, reikėjo išsaugoti darbo vietas, klientus, ir radus pirkėją pardavė akcijas; banko neinformavo. Jo sveikata pašlijo; taip pat ketino su žmona emigruoti. Sutuoktinė šiuo metu ieško darbo, ji (duomenys neskelbtini) ir pradės dirbti nuo rugsėjo. Dėl nesąžiningumo mano, kad teismas pasisakė, jog jie dėjo ne visas pastangas. Perleisdamas akcijas manė, kad pagerina situaciją, nes įmonė būtų bankrutavusi. Palaiko savo siūlomą bankroto administratorių, jo mokestis būtų apie 300 Lt per mėnesį, tik pirminė įmoka 1000 Lt.
Taip pat pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriuose nurodė, kad suinteresuotas asmuo klaidinančiu būdu interpretuoja LR FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatą ir ignoruoja normą, imperatyviai nurodančią, kad fizinio asmens negalimumas įvykdyti skolinius įsipareigojimus yra konstatuojamas vertinant pradelstus įsipareigojimus po jų mokėjimo terminų suėjimo ir pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui metu. Pabrėžė, kad fizinių asmenų mokumas vertinamas ne ateityje, o fiksuojamas einamuoju laikotarpiu ir pareiškėjų nemokumas pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui metu buvo įrodytas į bankroto bylą pateiktais įrodymais. Pareiškėjai su pareiškimu iškelti jiems bankroto bylą į teismą kreipėsi iki priverstinio skolos pagal Kredito sutartį išieškojimo iš suinteresuoto asmens naudai įkeisto nekilnojamojo turto, nes tik laikinai išnuomojus įkeistą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą ir gavus pajamas yra galimybė per ilgesnį laikotarpį (penkerius metus) atkurti pareiškėjų mokumą. Suinteresuotas asmuo nepagrįstai ir neadekvačiai siekia, kad įkeistas turtas priverstinai būtų realizuotas iki bankroto bylos pareiškėjams iškėlimo ir mano, kad vien jo individualus turtinis interesas skubiai (o ne bankroto procedūros vykdymo metu) atgauti dalį skolos iš realizuoto turto gali būti teisėta kliūtis iškelti pareiškėjams bankroto bylą. Daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo pareiškėjų galimybes įvykdyti skolinius įsipareigojimus vertina pažeisdamas pareiškėjų bankroto tikslą – atkurti pareiškėjų mokumą. Pabrėžė, kad aptariamu laikotarpiu abu pareiškėjai iš UAB „Baltas fonas“ gavo darbo užmokesčio pajamas, o pareiškėjas M. J. iš UAB „Baltas fonas“ susigrąžino 20 226,75 LTL dydžio dalį paskolos, suteiktos pagal 2010 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį. Tiek paskolos sutartis, tiek paskolos grąžinimo išrašas buvo pateikti kartu su pradiniu pareiškėjų pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo ir suinteresuotam asmeniui turėjo būti žinomi. Pareiškėjai su UAB „Pasyvūs namai“ neturi jokių tiesioginių teisinių santykių, t.y. nėra su šia įmone sudarę nei darbo, nei civilinio teisimo pobūdžio sutarčių. Internete skelbiamuose kontaktiniuose duomenyse informacija apie susisiekimo su pareiškėju M. J. būdus yra nurodoma vien dėl to, jog 2011 m. gruodžio 21 d. UAB „Pasyvūs namai“ sudarė projektavimo sutartį su UAB „Baltas fonas“, kuriai vadovauja pareiškėjas M. J., po projektavimo darbų atlikimo teisę į jų apmokėjimą įgis projektavimo sutarties šalis UAB „Baltas fonas“, o ne joje darbo sutarčių pagrindu dirbantys pareiškėjai. Pareiškėjų nesąžiningumą suinteresuotas asmuo grindžia savo ir teismų procesiniais dokumentais, surašytais kitose bylose, kuriose skirtingu teisiniu suinteresuotumu dalyvauja suinteresuotas asmuo ir pareiškėjai. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiuose Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimuose, priimtuose atitinkamai civilinėje byloje Nr. 2-1110-779/2013 ir Nr. 2-34-182/2013, nebuvo nustatytos prejudicinės aplinkybės, kurios būtų pakankamos teismui atsisakyti iškelti pareiškėjams bankroto bylą LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjama byla (dėl UAB „Baltas fonas“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia) yra iš viso neišnagrinėta. Taip pat palaiko savo administratoriaus kandidatūrą, nes ši įmonė turi buveinę ir (duomenys neskelbtini) bei yra pasirengusi tinkamai administruoti pareiškėjų bankroto bylą.
Pareiškėja L. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus. Mano, kad pareiškėjai neįrodė savo nemokumo. Įkeisto turto vertė viršija 900 000 Lt, todėl turtas dengia skolą. Skola yra bendra 4 asmenų; be to, 25 minimalių atlyginimų riba nustatyta vienam asmeniui, pareiškėjai yra du, todėl turi būti 50 minimalių atlyginimų. Faktas dėl pareiškėjų nesąžiningumo jau nustatytas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas turi prejudicinę galią. Kai pareiškėjai turėjo pinigų, galėjo atsiskaitinėti su kreditorium, jie skolino pinigus neatlygintinai savo įmonei. Kad jų skolinti pinigai yra sugrąžinti, duomenų nepateikta. Poreikiai taip pat turėtų būti minimalūs, neturėtų būti prabangos poreikiai ir viršyti minimalaus atlyginimo. Išlaidos taip pat turėtų būti įrodytos, o ne grindžiamos lentele. Turtas yra įkeistas bankui, pareiškėjai net neprašė banko sutikimo jo nuomoti; disponavimas juo apribotas ir jo išnuomoti negalėtų; nuomos išlaidos taip pat turi būti sudarytos pagal konkrečią sutartį, dėl to taip pat įrodymų nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pirma, FABĮ 5 str. 8 d. 1 p. pagrindu įvertinus pareiškėjų būklę pagal FABĮ 2 str. 2 d. nustatyta, kad pareiškėjų M. J. ir L. J. pradelsti įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, kreditoriui AB bankui Swedbank yra 265 748,80 eurų ir 1617,33 Lt, taip pat sutartinės bei procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2012-08-22. Nėra pagrindo sutikti su kreditoriaus atstovo argumentais, jog esant dviem skolininkams, pagal FABĮ jų įsipareigojimų suma turi viršyti 50 minimalių mėnesinių algų. Pareiškėjai yra solidarūs skolininkai (taip pat ir kiti asmenys, laiduotojai), todėl teismo manymu pakanka įrodyti, jog pradelsti mokėjimai viršija 25 MMA. Tačiau FABĮ 2 str. 2 d. taip pat nustato, kad fizinio asmens nemokumas yra tokia jo būklė, kai jis ne tik turi įsipareigojimų, kurie viršija 25 MMA ir kurių mokėjimo terminai yra suėję, bet ir negali šių įsipareigojimų įvykdyti. Pareiškėjai savo nemokumą grindžia gaunamų pajamų ir turimo skolinio įsipareigojimo santykiu, tačiau pažymėtina, kad asmens turtinę padėtį įrodo ne tik gaunamos pajamos, bet ir turimas turtas, vertybiniai popieriai, kt. (FABĮ 4 str.). Taigi, pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, kurio vertė, kaip teigė pareiškėjas teismo posėdžio metu, yra ne mažesnė nei 920 000 Lt; kreditorius atsiliepime nurodo, kad vykdomosios bylos duomenimis turto vertė nustatyta 775 000 Lt. Atsižvelgiant į pačių pareiškėjų nurodytą įsiskolinimo sumą (919 194,79 Lt), akivaizdu, kad realizavus turtą už pareiškėjo nurodytą vertę, įsiskolinimas būtų padengtas ir tokiu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai yra nemokūs FABĮ 2 str. 2 d. prasme. Kita vertus, net jei įkeisto turto vertė ir neviršija 900 000 Lt, teismas pripažįsta pagrįstais kreditoriaus argumentus, kad net jei asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį juos įvykdyti, tai reikštų, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Taip pat sutiktina, kad pareiškėjas M. J. yra UAB „Baltas fonas“ direktorius, t.y. pats įmonei vadovauja ir nusprendžia dėl mokamo atlyginimo dydžio, kas, atsižvelgiant į pareiškėjų niekuo nepagrįstus samprotavimus apie staigų ženkliai didėsiantį atlyginimų pakėlimą, teismo nuomone, neįrodo pareiškime išdėstytų aplinkybių apie pareiškėjų nemokumą. Be to, pareiškime nurodyta šeimos mėnesio išlaidų suvestinė, t.y. lentelė, niekaip nepagrindžia, kokiu būdu pareiškėjai, gaudami iš viso 414,88 Lt pajamų, sugeba per mėnesį išlaidoms skirti 3800 Lt; taip pat nepagrindžia netolimoje ateityje gausimų pajamų; beje, pareiškime teigiama, jog nuo 2013-06-01 abiejų pareiškėjų uždarbis sieks po 1500 Lt, tačiau teismo posėdis vyko 2013-07-02, ir jokių minėtus teiginius pagrindžiančių įrodymų, t.y. įrodymų, jog pareiškėjų dėstomi planai realūs ir įgyvendinami, nepateikta. Taip pat visiškai neaiškus pareiškėjų suinteresuotumas dirbti įmonėje, kurioje ilgą laiką, kaip teigiama, vieno jų mėnesio atlyginimas yra 297 Lt, o kito – 117,88 Lt. Šiame kontekste pažymėtina, kad galimai pareiškėjai neturi visos išieškomos sumos (manytina, jog priešingu atveju įsipareigojimai būtų vykdomi), tačiau kokio dydžio būtų įsiskolinimas atskaičius turimo nekilnojamojo turto vertę, – pareiškėjai nepagrindė, be to, pasitvirtinus pareiškėjo teiginiams apie turto vertę (920 000 Lt), iš viso nebūtų pagrindo svarstyti nemokumo klausimą FABĮ 2 str. 2 d. prasme, todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjų M. J. ir L. J. būklė neatitinka nurodytosios FABĮ 2 str. 2 d.
Be to, pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pareiškėjai teigia, kad įsiteisėję teismų sprendimai neįrodo jų nesąžiningumo, tačiau su šiuo teiginiu nėra pagrindo sutikti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys bei bylos medžiaga patvirtina, kad, pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1110-779/2013 pagal M. J. ir L. J. ieškinį AB bankui Swedbank dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu yra konstatuota, kad M. J. neatlygintinis pinigų skolinimas savo vadovaujamai įmonei UAB „Baltas fonas“ rodo nesąžiningą ieškovų elgesį, kadangi tuo pačiu metu – 2010 m., kai ieškovas (M. J.) skolino pinigus, atsakovui (AB Swedbank) nebebuvo mokamos įmokos pagal kredito sutartį (t. 2, b.l. 13-18); Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-04-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-34-182/2013 pagal AB Swedbank ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia konstatuotas šios bylos atsakovų O. J. ir V. J. nesąžiningumas, kadangi, kaip nurodė teismas sprendime, šie atsakovai yra artimi trečiųjų asmenų (M. J. ir L. J.), kurie ėmė paskolą iš banko, giminaičiai ir jiems buvo žinoma, kad M. J. ir L. J. turi finansinių sunkumų, sandoris sudarytas jau po kredito sutartyje numatyto mokėjimų atidėjimo termino pabaigos – 2011-01-05 (t. 3, b.l. 37-43); šie teismų sprendimai yra įsiteisėję, minėtose civilinėse bylose buvo sprendžiama dėl pareiškėjų ir kreditoriaus AB banko Swedbank sudarytos 2006-10-16 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei su šia sutartimi, jos vykdymu susijusių sandorių, todėl šių faktų pakanka konstatuoti pareiškėjų M. J. ir L. J. nesąžiningumą pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.
Taip pat teismas pažymi, kad pareiškėjai tiek pareiškime, tiek papildomuose paaiškinimuose akcentuoja, kad pagal FABĮ būtina atkurti jų mokumą. Tačiau fizinio asmens mokumo atkūrimas nėra šio įstatymo vienintelė paskirtis. Būtina atsižvelgti į FABĮ 1 str. nustatytą šio įstatymo paskirtį – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Byloje nustatyta, kad pareiškėjų mokumo atkūrimo planas siejamas išimtinai su galimybe išnuomoti ir gauti pajamų iš nuomos nekilnojamojo turto, kuriam nustatyta hipoteka būtent prievolės kreditoriui AB bankui Swedbank vykdymui užtikrinti. Pareiškime pareiškėjai teigia, kad jie įkeistą namą nuomos, kad remiantis viešai skelbiamais skelbimais, panašaus nekilnojamojo turto nuomos kainos siekia 2500-3000 Lt, namas yra patogioje vietoje, erdvus ir pan. Tačiau tokie teiginiai yra niekuo nepagrįsti samprotavimai, kurie visiškai nepagrįsti jokiais įrodymais; iki priverstinio išieškojimo veiksmų net nebuvo svarstomas toks skolos grąžinimo variantas ir bankui apie tai nebuvo pranešta. Įvertinus pareiškėjų mokumo atkūrimo planus, galima daryti išvadą, kad pareiškėjai galbūt kada nors ir pradėtų atkurti savo mokumą (jei pasitvirtintų jų planai), tačiau nenustatyta, kad patenkinus jų reikalavimus skolininkų ir jų kreditoriaus interesų pusiausvyra bus teisingai užtikrinta. Be to, pažymėtina, jog netgi tuo atveju, jei teismas tenkintų pareiškimą ir iškeltų pareiškėjams bankroto bylą, hipotekos kreditorius vis tiek turės pirmumo teisę reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyks – perduoti šį turtą jo nuosavybėn; įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą fizinio asmens turtą, arba perduodant įkeistą turtą (FABĮ 29 str. 1 d.). Taigi, bet kuriuo atveju kreditorius AB bankas Swedbank turi pirmumo teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, ir byloje nenustatyta jokio pagrindo šią teisę apriboti.
Šių išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra nepagrįstas, todėl pareiškimas atmestinas, bankroto bylą kelti atsisakytina (FABĮ 1 str., 5 str. 8 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 290 str., FABĮ 5 str. 8 d. 1-2 p., teismas
nutaria:
Atsisakyti kelti M. J. ir L. J. bankroto bylą.
Teismo nutarčiai įsiteisėjus, turto realizavimą ir (ar) išieškojimą atnaujinti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.