- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-05
- Bylos Nr.
- A-143-587-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei
- Kategorijos
- 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. S. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 3 – 4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir atsakovas) pakeisti Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį, kuria nutarta už 5,92 ha žemės išmokėti piniginę kompensaciją, šį plotą sumažinti iki 5,50 ha ir nurodyti, kad jam atkuriant nuosavybę į žemę grąžinama natūra ne 0,33 ha, o 0,75 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodė, kad tėvas J. S. (J. S.) (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise turėjo 6,25 ha žemės sklypą ir 0,75 ha žemės, kur yra jo gyvenamasis namas bei kiti statiniai, t. y. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. gegužės 28 d. sprendimu natūra atkurta tik 0,33 ha žemės, nors prašyta grąžinti visą užimamą žemės plotą. Taip pat šiuo sprendimu nutarta už 5,92 ha žemės išmokėti 9 235 Lt kompensaciją. Pažymėjo, jog kompensacija dar nėra išmokėta, žemė prie jo žemės sklypo yra laisva, todėl galima Vilniaus apskrities viršininko sprendimą pakeisti, nes yra galimybė išperkamos žemės plotą sumažinti, o jo sklypą padidinti iki 0,75 ha dydžio.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 19 – 21) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 1992 m. gegužės 21 d. Vilniaus rajono Rudaminos apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė nepasirašytą prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. S. nuosavybės teise valdytą 6,25 ha žemės (duomenys neskelbtini). 1999 m. balandžio 2 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui Rudaminos seniūnijoje pareiškėjas pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. S. valdytą 6,25 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant 0,33 ha natūra už 5,92 ha žemės plotą, kuris užimtas gyvenvietės namų valdų žemės sklypais, išmokant kompensaciją pinigais. Pareiškėjas 1999 m. sutiko, kad dalis jam priklausančios žemės yra užimta gyvenvietės namų valdų, ir pasirinko konkretų išpirkimo būdą – kompensavimą pinigais. Pareiškėjas sutiko tiek su natūra grąžinamo žemės sklypo dydžiu, tiek su jo ribomis, kadangi 1999 m. kovo 25 d. pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte bei abrise. Pareiškėjas prašymo pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą iki 2003 m. balandžio 1 d. nepateikė. Be to, 2003 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 41-6602 ir nuosavybės teisių atkūrimo klausimą perduoti svarstyti iš naujo, t. y. pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimu (b. l. 86 – 87) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymų saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) IX skirsnis, taip pat 57, 58 str.). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, kokiu pagrindu yra keistinas Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. 41-6602. Pagal nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, Vilniaus apskrities viršininko administracijos įgaliotas pareigūnas 1999 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 41-6602 pareiškėjui atkūrė nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. S. (duomenys neskelbtini) valdytą 6,25 ha žemės plotą, grąžinant 0,33 ha žemės plotą natūra (namų valda) ir už 5,92 plotą išmokant pinigais. Ginčijamas sprendimas priimtas pareiškėjui išreiškus valią ir yra galiojantis, iki 2006 m. birželio 29 d. už žemę išmokėta 8 744 Lt (indeksavus išmokama suma yra 16 266 Lt, liko išmokėti 7 522 Lt). Kompensacija pinigais už žemę apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 ,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Teismas pažymėjo, jog Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Šiuo atveju pareiškėjas prašo Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 41-6602 pakeisti, tačiau pastarasis prašymo pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą iki 2003 m. balandžio 1 d. nepateikė. Esant tokioms bylos faktinėms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad skundo motyvais įpareigoti atsakovą pakeisti skundžiamą sprendimą negalima.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 90 – 92) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Prašymo atkurti nuosavybės teises natūra tik į 0,33 ha žemės nerašė ir nepasirašė. Pateikė prašymą grąžinti visą jo užimamą sklypą, t. y. 0,75 ha.
2. Iki 2003 m. balandžio 1 d. pateikė prašymą ne pakeisti būdą, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, o ištaisyti klaidą, kurią padarė atsakovas. Ginčas yra ne dėl nuosavybės grąžinimo būdo pakeitimo, o dėl klaidos ištaisymo, kuri buvo padaryta privatizuojant žemę.
3. Kompensacija dar neišmokėta, žemė prie jo žemės sklypo yra laisva, todėl galima Vilniaus apskrities viršininko sprendimą pakeisti, nes yra galimybė išperkamos žemės plotą sumažinti, o jo sklypą padidinti iki 0,75 ha dydžio. Šiuo žemės plotu jis naudojasi.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 95 – 97) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas, iš esmės pakartodamas atsiliepimo į skundą argumentus, nurodo, kad visi pareiškėjo argumentai buvo išdėstyti bei tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos matyti, kad 1999 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjui buvo (yra) atkurta buvusio savininko J. S. turėta nuosavybės teisė į 6,25 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Pagal šį atsakovo sprendimą, nurodyta nuosavybės teisė buvo (yra) atkurta dviem būdais: grąžinant natūra 0,33 ha ir atlyginant pinigais už 5,92 ha žemės (b. l. 6-7). Iš pareiškėjo paduoto pirmosios instancijos teismui skundo matyti, kad pareiškėjas reikalauja įpareigoti atsakovą pakeisti nurodytą sprendimą, padidinant grąžintinos natūra žemės plotą iki 0,75 ha ir atitinkamai sumažinant atlygintinos pinigais žemės plotą iki 5,50 ha.
Kaip matyti iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo(b. l. 3-4), minėtas pareiškėjo skundo reikalavimas nėra grindžiamas konkrečiomis Atkūrimo įstatymo normomis. Todėl, sprendžiant šio reikalavimo pagrįstumo klausimą, yra būtina vadovautis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis skundžiamo atsakovo sprendimo priėmimo, panaikinimo ar pakeitimo klausimus.
Kolegija pažymi, kad Atkūrimo įstatymo taikymo požiūriu atsakovas yra institucija, kompetentinga priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (Atkūrimo įstatymo 17 str. 1 d., 18 str.). Pagal Atkūrimo įstatymo 19 straipsnį, sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Iš pridėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. I5-1677/2003 matyti, kad pareiškėjas buvo padavęs teismui skundą su reikalavimu panaikinti nurodytą atsakovo sprendimą kaip nepagrįstą. Šis pareiškėjo skundas Vilniaus apygardos administracinio teismo buvo išnagrinėtas iš esmės ir įsiteisėjusiu 2003 m. gruodžio 19 d. sprendimu buvo atmestas. Todėl Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio bei ABTĮ 14 straipsnio taikymo prasme nurodyto atsakovo (1999-05-28) sprendimo pagrįstumo klausimas šioje administracinėje byloje negali būti nagrinėjamas iš esmės ar kitaip kvestionuojamas.
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (2002-10-15 įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) nustato, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo; jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka; prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d.; jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.
Aiškindama šią Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio dalį, kolegija pažymi, kad joje nurodytas prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo padavimo terminas (iki 2003-04-01) yra naikinamasis. Tai reiškia, kad piliečių po šios datos pateikti prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo (tais atvejais, kai valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo piliečio jau buvo išreikšta) teisės taikymo požiūriu nėra reikšmingi. Minėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. gruodžio 19 d. sprendimu buvo nustatyta, kad pareiškėjo valia dėl minėtos nuosavybės teisės atkūrimo būdo buvo išreikšta jo 1999 m. balandžio 2 d. prašyme ir visiškai atitiko nuosavybės teisių atkūrimo būdą, nurodytą atsakovo (šioje byloje skundžiamame) 1999 m. gegužės 28 d. sprendime. Ši įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta faktinė aplinkybė šioje administracinėje byloje iš naujo neįrodinėjama (ABTĮ 58 str. 2 d.). Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo paduotas skundas negali būti pripažintas pagrįstu ir Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.
Kolegija taip pat pažymi, kad kitos (be išvardintų) galimybės panaikinti arba pakeisti pareiškėjo nurodytu būdu Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio pagrindu priimtą sprendimą Atkūrimo įstatymo nėra numatytos.
Taigi konstatuotina, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.