Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-09 · Baudžiamoji byla Nr. T-217-870/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-09
Bylos Nr.
T-217-870/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė (pirm.), Alenas Piesliakas, Aušra Bielskė
Nuteistasis
V. J.
Nr. T-217-870/2017 Baudžiamoji byla Nr. 1-125/2008
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aušros Bielskės, Virginija Liudvinavičienė (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų teikimą dėl nuteistojo V. J. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis ir nuteistajam V. J. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskirtas bausmes subendrino, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą 13 metų.

Alytaus pataisos namų direktorius K. J. pateikė teismui teikimą dėl nuteistojo V. J. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją toliau tęsti bausmės atlikimą. Teikime nurodoma, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu du kartus baustas drausmine tvarka, skiriant drausmines nuobaudas, šiuo metu nuobaudos negalioja, skatintas septynis kartu, mokėsi, dirba.

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

Alytaus pataisos namų teikimas netenkinamas.

Nuteistųjų laisvės atėmimu, kuriems paskirta šią bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje, kategorijas numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 90 straipsnio 1 dalyje, tai yra – už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose; taip pat nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas šio kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka. BVK 140 straipsnio 4 dalis numato galimybę pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, būti perkeltiems į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.

Kaip matyti iš pataisos įstaigos administracijos teikimo bei kitų teismui pateiktų dokumentų, nuteistasis V. J. atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus – nuo 2016 m. vasario 4 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas nuo 2017 m. balandžio 25 d. Tačiau vien šių formalių, įstatymų numatytų kriterijų, sprendžiant nuteistojo perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą klausimą, nepakanka. Yra privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, mokslą, pataisos įstaigos administracijos bei psichologinės tarnybos nuomones, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą bei konkretaus asmens galimybę tęsti bausmės atlikimą lengvesnėmis sąlygomis

Pažymėtina, kad nuteistųjų asmenų, atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje, teisės ir laisvės yra mažiau ribojamos, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Asmenys, atliekantys bausmę atvirojoje kolonijoje, privalo būti padarę išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis. Jų nusikalstamumo rizika turėtų būti vertinama kaip žema, t. y. kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos ir kitiems nuteistiesiems.

Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos, taip pat baudžiamosios bylos Nr. 1-125/2008 nustatyta, kad V. J. atlieka subendrintą 13 metų laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Anksčiau V. J. teistas tris kartus. Be to, jam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, įstatymas Dėl amnestijos, tačiau tai nuteistojo elgesio teigiama linkme nepakeitė ir jis vėl nusikalto. Nors 2008 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio priėmimo metu teistumas už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą jau buvo išnykęs, tačiau, teismo vertinimu, tokios nustatytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip linkusį nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio bei moralės normų. Pažymėtina ir tai, kad V. J. nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, viena kurių priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, savo kaltę jis, kaip konstatavo teismas, kaltu neprisipažino, Alytaus pataisos namuose pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad kaltę nuteistasis pripažįsta iš dalies, todėl vertintina, kad nuteistasis nepakankamai kritiškai vertina savo elgesį ir dėl veikų padarymo nuoširdžiai nesigaili. Teismas pastebi ir tai, kad nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika.

Nuteistojo asmens bylos duomenimis, V. J. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas du kartus, skatintas septynis kartus už nepriekaištingą elgesį, mokėsi, įgijo dvejas specialybes, dirba. Dėl atliekamo darbo nusiskundimų negauta, su būrio nuteistaisiais bei administracija stengiasi nekonfliktuoti, stengiasi nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių, palaiko socialinius ryšius su sugyventine ir vaikais. Teismas teigiamai vertiną tokį nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, tai rodo nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos gali būti švelninamos ir jis gali būti perkeltas iš pataisos namų į atvirąją koloniją.

Taigi konstatuotina, kad nors V. J. Alytaus pataisos namų teikime iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad jam atliekant bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis, bus pasiekti bausmės skyrimo tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Alytaus pataisos namų teikimo dėl nuteistojo V. J. perkėlimo iš pataisos įstaigos į atvirąją koloniją netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Aušra BielskėVirginija LiudvinavičienėAlenas Piesliakas