- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-30
- Bylos Nr.
- 2-1002/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nendrė"
- Ieškovas
- K. Š.
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nendrė" atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla civilinėje byloje Nr. B2-705-154/2009 pagal ieškovo K. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nendrė“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. Š. 2008 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Nendrė“, prašydamas iškelti atsakovui bankroto bylą. Nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 7 d. iki 2008 m. rugsėjo 12 d. dirbo pas atsakovą, bet darbdavys neatsiskaitė su juo. Ieškovas 2008 m. spalio 16 d. išsiuntė atsakovui raginimą per mėnesį sumokėti 1 600 Lt dydžio atlyginimą. Iki šiol darbdavys sumokėjo tik dalį darbo užmokesčio – 500 Lt ir liko skolingas darbuotojui dar 1 100 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Nendrė“ bankroto bylą. Teismas konstatavo, jog įmonė nemoki, nes laiku nemoka su darbo santykiais susijusių išmokų, skola VSDF biudžetui siekia 26 643,14 Lt, todėl jai keltina bankroto byla.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Nendrė“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartį ir ieškinį palikti nenagrinėtu. Apeliantas nurodo, kad užsiima statybų verslu ir, kaip daugelis statybinių įmonių Lietuvoje, šiuo metu susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau tai nėra pagrindas iškelti bankroto bylą. Apelianto teigimu, skola ieškovui – 1 100 Lt – nėra didelė ir tokią sumą jis yra pajėgus sumokėti, o bankroto bylos iškėlimas pakenktų likusiems įmonės darbuotojams. Apeliantas pažymi, kad kreipėsi į VSDFV Telšių skyrių dėl mokesčių atidėjimo. Taip pat pažymi, kad kontrahentai yra skolingi jam 169 376,67 Lt ir atsakovas jau ėmėsi aktyvių veiksmų išieškoti skolas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartis palikta nepakeista.
CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti skolininko – bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio penktąją dalį bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pažymėtina, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.).
Byloje yra sprendžiamas bankroto bylos UAB „Nendrė“ iškėlimo klausimas. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų, kad nėra pagrindo UAB „Nendrė“ iškelti bankroto bylą. Nors apeliantas nurodo, kad nėra pagrindo kelti bankroto bylą dėl to, kad skola ieškovui nėra didelė – 1 100 Lt, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas bankroto bylos iškėlimo nesieja su skolos darbuotojui dydžiu, tačiau bankroto byla, kaip minėta, gali būti keliama esant aplinkybei, jog įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Bylos duomenys patvirtina, kad, nutraukus su ieškovu K. Š. darbo sutartį ir įspėjus UAB „Nendrė“ apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, K. Š. nebuvo išmokėtas visas darbo užmokestis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad jis yra pajėgus sumokėti 1 100 Lt darbo užmokesčio sumą ieškovui, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių šį argumentą arba patvirtinančių, kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu. Be to, atskirojo skundo turinys patvirtina, jog atsakovas UAB „Nendrė“ pripažįsta, jog yra skolingas ieškovui 1 100 Lt dydžio darbo užmokesčio sumą.
Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad kontrahentai yra skolingi jam 169 376,67 Lt ir atsakovas jau ėmėsi aktyvių veiksmų išieškoti skolas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad atsakovas kreipėsi į kontrahentus dėl skolų grąžinimo, neįrodo aplinkybės, kad visos skolos atsakovui bus grąžintos. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į bylos duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, jog įmonės finansinė padėtis yra gera – UAB „Nendrė“ 2009 m. birželio 5 d. raštu kreipėsi į VSDFV Telšių teritorinį skyrių, prašydama sudaryti skolos SODRAI mokėjimų grafiką, sudarant paskolos sutartį dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo, kadangi UAB „Nendrė“ verslo partneriai yra skolingi 169 376,67 Lt ir laiku neatsiskaito už paslaugas, o UAB „Nendrė“ negali sumokėti visos mokestinės skolos iš karto. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo UAB „Nendrė“ finansinė padėtis yra gera.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.