Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M. (A. M.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1999 m. birželio 24 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

2. 2001 m. vasario 28 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; bausmė subendrinta su 1999 m. birželio 24 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

3. 2002 m. lapkričio 28 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; bausmė subendrinta su 2001 m. vasario 28 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 11 mėnesių;

4. 2003 m. sausio 14 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams su 1/2 turto konfiskavimu; bausmė subendrinta su 2002 m. lapkričio 28 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams su l/2 turto konfiskavimu;

5. 2003 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams su 1/2 turto konfiskavimu; bausmė subendrinta su 2003 m. sausio 14 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 metams su 1/2 turto konfiskavimu; 2003 m. spalio 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi veika perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams 5 mėnesiams;

6. 2009 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių; paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

7. 2009 m. rugpjūčio 6 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; 2009 m. lapkričio 26 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi 2009 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ir 2009 m. rugpjūčio 6 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

8. 2010 m. vasario 24 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams; 2010 m. balandžio 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi 2010 m. vasario 24 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo ir 2009 m. rugpjūčio 6 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

9. 2010 m. liepos 8 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams; paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. vasario 24 d. Vilniaus rajono apylinkės nuosprendžiu paskirta ir 2010 m. balandžio 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams;

10. 2014 m. vasario 17 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

11. 2015 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta - 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda;

12. 2015 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskiriant 45 parų areštą; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė bausmė - 30 parų arešto;

13. 2015 m. spalio 6 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams; paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 10 MGL baudą;

14. 2016 m. gruodžio 22 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskiriant laisvės apribojimą 12 mėnesių, Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu arba mokymusi ir per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

15. 2017 m. birželio 15 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi 2016 m. gruodžio 22 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų arešto bausme, atliekant ją areštinėje;

16. 2018 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2019 m. spalio 6 d. apie 21.30 val., garažo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpoje, kilus žodiniam konfliktui bei abipusiam susistumdymui su P. R. (P. R.), abiem rankomis sudavė ne mažiau 5 smūgius P. R. į įvairias jo kūno vietas, o pastarajam nuo suduotų smūgių pargriuvus, kojomis įspyrė ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus užlipęs ant gulinčio P. R., ėmė ant jo šokinėti, o vėliau, nuo jo nulipęs įspyrė jam ne mažiau kaip tris smūgius bei, pasilenkęs sudavė jam dar ne mažiau trijų smūgių ranka, tuo padarydamas P. R. odos nubrozdinimus galvoje, kairėje šlaunyje, poodines kraujosruvas veide, galvos plaukuotoje dalyje, kakle, dešinėje rankoje, kairiame petyje, liemens srityje, kairėje šlaunyje bei kairiųjų X-XI šonkaulių lūžius, t. y. sužalojimus, kurie, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3619/2019 (01), visumoje dėl šonkaulių lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. M. kaltę pripažino pilnai. Jis paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje susiginčijo su P. R.. Jie abu buvo neblaivūs. Prasidėjus muštynėmis jis sumušė P. R. ir jam padarė specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus. Nukentėjusįjį mušė rankomis, spardė kojomis, ant jo šokinėjo. Kiti asmenys, buvę garažo patalpose, nukentėjusiojo nemušė. Lauke nukentėjusiojo jis nemušė. Po įvykio su nukentėjusiuoju, nors jis yra tolimas jo giminaitis, nebendrauja. Dėl savo veiksmų gailisi. Teisme atsiprašė nukentėjusiojo. P. R., civilinį ieškinį prašė tenkinti iš dalis. Ligonių kasų ieškinį dėl gydymo išlaidų sutiko atlyginti Šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini) bendrovėje ir per mėnesį uždirba iki 1000 eurų.

2019 m. gruodžio 1 d. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir apklausus įtariamuoju A. M. kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad minėtą dieną jo buvusi draugė B. J. atvežė jį pas draugus į „(duomenys neskelbtini)“. Maždaug po pusvalandžio ji atvažiavo su jo draugu P. R.. P. sukėlė konfliktą, kad jis buvo svečiuose su jam nepatinkančiais asmenimis. P. R. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, jį provokavo, dėl to rankos delnu trenkė jam du kartus per veidą ir išėjo gerti alaus. Po kurio sugrįžęs pamatė kaip P. guli ant žemės. Matė ant jo veido apibrozdinimus ir kraują. Kas jį sumušė, nematė. Kartu su B. nuvežė P. namo. P. jam kitą dieną paskambino ir atsiprašė. Sakė, kad jis pats kaltas ir klausė, kas tie žmonės, kurie jį sumušė. P. anksčiau sakė, kad nežino, kas jį sumušė. 2020 m. birželio 3 d. įteikus naują pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir apklausus įtariamuoju, A. M. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad konflikto su P. R. metu jis buvo stipriai apgirtęs, todėl negali tiksliai įvardinti smūgių skaičiaus ir jų lokalizacijos, tačiau pripažįsta kad P. R. sudavė įtarime nurodytus smūgius (b.l. 110).

2019 m. spalio 8 d. apklaustas liudytoju nukentėjusysis P. R. parodė, kad 2019 m. spalio 6 d. apie 18:00 val. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „Aibė“ susitikti su A. M.. Jam atvykus ten buvo jų bendras draugas D.. Jie stovėjo lauke ir gėrė alkoholį. Apie 21:00 val. automobiliu „BMW“ atvažiavo A. M. mergina, vardu B.. Jie visi susėdo į B. automobilį. Iš pradžių jie nuvežė D. namo. Po to namo vežė jį. Važiuojant B. sustojo ir jis (A. M.) išlipo iš automobilio (duomenys neskelbtini) gatvėje ir kažkur nubėgo. B. jo paprašė, kad padėtų jį surasti. Jis skambino A., kuris pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini). Jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso nežino, nes buvo tamsu. A. M. stovėjo lauke ir jam pasakė kartu su juo nueiti į kažkokią patalpą, kur jie išgers alaus ir tada vyks namo. Jie nuėjo į kažkokio pastato vidų. Patalpoje buvo 2 vyrai. Patalpoje jis pradėjo A. M. reikšti pretenzijas, sakydamas, kad pabėgęs iš mašinos nuo merginos elgėsi neteisingai. Tada tarp jųdviejų įvyko konfliktas. Jie pradėjo stumdytis. Kas pirmas pastūmė, neprisimena. Kai jie stumdėsi, jam neskaudėjo ir jis sužalotas nebuvo. Tada jis ir A. pradėjo muštis. A. M. smogė jam delnu į veidą. Jam neskaudėjo, tačiau jis nukrito ant kažkokių kietų daiktų. Skausmo nejuto. Jis atsistojo ir smogė kumščiu atgal. Tada A. M. smogė jam atgal. Jis neprisimena, ar jam smogė ranka, ar koja ir į kurią kūno vietą jam smogė. Jam neskaudėjo. Jis vėl nukrito ant grindų. Jam neskaudėjo. Jis neprisimena, ar nukrito ant nugaros, ar kitos kūno dalies. Jis vėl atsistojo. A. M. vėl jam smogė, tačiau neprisimena, kaip jis jam smogė ir į kurią kūno vietą. Jam vėl neskaudėjo. Jis nukrito ant grindų. Jam neskaudėjo. Jis atsistojo ir išėjo į lauką, tačiau skausmo jokio nejuto. Tada į lauką išėjo A. M. ir minėti 2 asmenys. A. M. kažkur nuėjo, o prie jo priėjo minėti 2 vaikinai. Vienas iš vaikinų, kuris, neprisimena, nes buvo tamsu pasakė, kad už tokius žodžius, kuriuos jis pasakė A., jeigu jis pasakytų tuos žodžius jiems, jam būtų dar blogiau, nes jis nėra savo ,,rajone“. Jis kažką pasakė vaikinams. Minėti 2 vaikinai pradėjo jį mušti. Jis neprisimena, kuris vaikinas ir į kurią kūno vietą jam smogė pirmas. Jis prisimena, kad gulėjo ant žemės ir jį mušė. Prisimena, kad jį mušė į abu šonus, nugarą, smogė ne mažiau 10 kartų į kiekvieną šoną, ne mažiau 5 kartų į dešinę ranką ir ne mažiau 5 kartų į kairę ranką, ne mažiau 3 kartų į kairę koją, ne mažiau 10 kartų į galvą. Visais atvejais jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis rankomis dengėsi veidą, todėl neprisimena, kas konkrečiai iš vaikinų į kurią kūno vietą jam smūgiavo. Taip pat nematė, ar jie jį mušė vien kojomis, ar rankomis ir kojomis. Tada vaikinai nustojo jį mušti. Iš namo išėjo moteris. Vaikinai kažkur nuėjo. Jis paprašė moters, kad ji jį nuvestų prie kelio. Moteris jį nuvedė iki kažkokio negrįsto kelio ir nuėjo. Jis pamatė, kad kelyje stovi automobilis ir stovi keli asmenys. Jis pagalvojo, kad tai yra minėtas „BMW“ automobilis. Buvo tamsu ir jis asmenų, kurie stovėjo prie automobilio, iš tolo nematė. Jis pradėjo eiti link minėto automobilio. Kai ėjo link automobilio, prie jo vėl priėjo nuo automobilio minėti 2 vaikinai. Jie jį pradėjo mušti. Juos atpažino pagal drabužius ir ūgį. Jis prisimena, kad jam kažkuris iš vaikinų smogė ranka į veidą. Jis parkrito ant žemės. Kai gulėjo ant žemės, ant pilvo, jį spardė į abu šonus. Jam buvo smogta ne mažiau 4 kartų į dešinį šoną ir ne mažiau 6 kartų į kairį šoną. Jis juto stiprų skausmą šonuose. Jis apsivertė ant nugaros. Jį nustojo mušti. Prisimena, kad tada prie jo pribėgo A. M. ir, sakydamas „aš tau išplėšiu gerklas“, griebė kažkuria ranka jam už gerklės ir pradėjo smaugti. Jam skaudėjo. Jis gindamasis griebė jam už lytinių organų. Jis pradėjo knarkti ir A. M. jį paleido. Tada jis atsistojo. Prie jo nieko nebuvo. Jis buvo sumuštas, blogai orientavosi. Tada važiavo automobilis. Jis sustabdė ir jį nuvežė namo. Neprisimena kas jį vežė namo. 2019 m. spalio 7 d. jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) polikliniką. Jį apžiūrėjo ir pasakė važiuoti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Jis nuvažiavo į ligoninę ir nustatė, kad jam yra sulaužyti šonkauliai. Jis minėtų 2 vaikinų atpažinti negalės. Jiems apie 20 metų. Jis nežino tos vietos, kur jį mušė, todėl įvykio vietos nurodyti negali. A. M. dėl to, kad šis jam griebė už gerklės, pretenzijų neturi. Pastato, kur jį nuvedė A., apibūdinti negali, nes neprisimena (b.l. 21).

2019 m. spalio 14 d. apklaustas papildomai P. R. parodė, kad nori paaiškinti, jog pirminės apklausos metu pasakė, kad A. M. neturi pretenzijų dėl sumušimo, kadangi buvo pasimetęs ir susijaudinęs. Šiai dienai jam turi pretenzijų dėl sukelto fizinio skausmo. Kai jį mušė A. M. ir du jam nepažįstami vaikinai, jis juto fizinį skausmą ir jį įvertina 8 balais. Mano, kad A. M. pažįsta du vaikinus, kurie jį mušė, kadangi jie visi buvo kartu. A. M. yra tolimas jo giminaitis, per jo mamos giminės liniją. Apie 10 metų jis bendrauja su A. M.. Su juo reguliariai susiskambindavo, susitikdavo. Prašė vadovautis pirmos apklausos parodymais dėl mušimo fakto, kurio metu jis juto fizinį skausmą. Civilinį ieškinį dėl moralinės ir turtinės žalos pateiks vėliau (b.l. 26).

2019 m. gruodžio 23 d. apklaustas papildomai P. R. parodė, kad nori parodyti, kad asmenys, kurie jį sumušė, gyvena (duomenys neskelbtini). Jis pažįsta tik A., tačiau žino, kad vienas iš jų buvo R. S., o kitas yra jo draugas, kurio duomenų jis visai nežino, tačiau jam pasakė, kad jis gyvena priešais namą (duomenys neskelbtini). Iš pažįstamo G. (daugiau duomenų nežino) sužinojo, kad kažkas iš tų vaikinų, kurie jį sumušė, turi vaizdo įrašą (b.l. 30).

2020 m. vasario 28 d. apklaustas papildomai P. R. nurodė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų ir nori juos papildyti. 2019 m. spalio 6 d. adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė trys asmenys. Tuo adresu šalia esančiame garaže jį sumušė A. M.. Jam išėjus į lauką, jį sumušė dar E. K. ir R. S.. Jis turi jų abiejų nuotraukas. Jų nuotraukas pamatė „Facebook“ tinklapyje ir juos atpažino. Atpažinimo protokole šių asmenų neatpažino, nes buvo susijaudinęs ir susinervinęs, todėl nebuvo dėl jų tikras. Nuotraukos buvo nespalvotos, o tą vakarą buvo tamsu, sunku buvo atpažinti. Tą vakarą E. K. buvo pas R. S.. Abu jie jį pargriovė ant žemės, R. S. į viršutinę kūno dali jam sudavė apie 7 smūgius, o E. iš nugaros, tiksliai nepamena, bet kažkur 4 kartus ranka sudavė jam į galvos sritį. Po to S. mama jį palydėjo iki mašinos. Kai mama išėjo, R. jam pasakė, kad nekištų jo mamos ir trenkė rankas vieną kartą į veidą. Jis pargriuvo ant žemės, po ko jis jam kojomis spyrė 2 kartus į viršutinę kūno dalį ir 15 kartų spardė į įvairias kūno vietas. Viską filmavo ir įrašinėjo E. K.. Tuo metu jis buvo užsidengęs veidą, bet iš balso atpažino, kad prie jo priėjo E. ir kojomis pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas apie 17 kartų. Po šių smūgių jis pradėjo garsiai šaukti, jie atsitraukė ir prie jo priėjo A. M., kuris abiem rankomis sugriebė jam už kaklo ir pradėjo smaugti maždaug 20 sekundžių (b.l. 33).

Specialisto išvadoje Nr. G 3619/2019 (01) nurodyta, kad P. R. (P. R.) kūne nustatyti odos nubrozdinimai galvoje, odos nubrozdinimai kairėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos veide, galvos plaukuotoje dalyje, kakle, dešinėje rankoje, kairiame petyje, liemens srityje, kairėje šlaunyje bei kairiųjų X-XI šonkaulių lūžiai. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 14 trauminių poveikių. Sužalojimai (poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai) visumoje ir atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, šonkaulių lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 61-63).

Atsakydamas į teismo klausimus nukentėjusysis P. R. paaiškino, kad po sumušimo jis nedirbo apie 3 mėnesius. Jam buvo mokama nedarbingumo išmoka, tačiau ji buvo mažesnė nei jo gaunamas atlyginimas. Nurodė, kad jo patirtos traumos sugijo ir jis nejaučia jokių pasekmių. Ikiteisminio tyrimo metu išimtus jo rūbus, kurie perduoti saugojimui į daiktų saugyklą, prašė sunaikinti, nes jie netinkami nešiojimui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. J. parodė, kad kartu su P. ir A. važiavo jos automobiliu į (duomenys neskelbtini). A. išlipo (duomenys neskelbtini), o P. ji turėjo nuvežti namo. Jiems išvažiavus, P. pasakė, kad A. išėjo su jo striuke ir reikia sugrįžti. Atvažiavus iki minėtos vietos P. išlipo iš automobilio ir nuėjo, o ji liko laukti automobilyje A. M.. Tuo metu jie bendravo ir jie turėjo kartu važiuoti namo. Maždaug po 15-20 min. atėjo A., be P.. Ji pavažiavo į priekį apsisukti, važiuojant atgal pamatė ant kelio gulintį žmogų. A. pasakė, jog tai P.. Jie įsodino P. į mašiną. Jiems paklausus, kas nutiko, P. nieko nepasakojo, tik paprašė nuvežti jį namo. P. skundėsi skausmais, sakė, kad, galbūt, lūžo šonkauliai. Tačiau nenorėjo, kad jie kviestų greitąją pagalbą. Jie P. nuvežė namo. Žino, kad P. su A. buvo kartu (duomenys neskelbtini). Kas įvyko ten, nematė ir negali pasakyti. Tą vakarą P. ir A. buvo labai neblaivūs (b.l. 65).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad įvykio dieną, buvo jau naktis, pas jį į garažą adresu (duomenys neskelbtini), atėjo draugai E. K., A. M. ir P. R.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Nežino dėl ko, bet tarp A. ir P.kilo konfliktas. P. pradėjo smūgiuoti A. per veidą ir prasidėjo grumtynės. Jis turi vaizdo medžiagą savo telefone, kurioje užfiksavo muštynes. Po muštynių visi išvažiavo namo, ar lauke vyko muštynės, jis nežino, nes nematė (b.l. 70).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. S. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena jos sūnus R. S. ir dukra N. S.. Nori parodyti, kad įvykio dieną, kiek valandų tiksliai buvo, negali pasakyti, bet buvo vakaras ir buvo tamsu. Pas jos sūnų dažnai ateina vietiniai draugai, kurie būna šalia namo esančiame garaže. Namuose ji gulėjo lovoje, kai prie namų išgirdo triukšmą, kaip kažkas garsiai kalbėjo. Nuėjus pažiūrėti, pamatė jai nepažįstamą vyrą, sėdintį ant kelio. Daugiau šalia jo nieko nebuvo. Priėjus arčiau pamatė, kad vyro veidas kruvinas. Vyras nieko nepaaiškino, tik paprašė palydėti iki mašinos. Netoliese, maždaug už 50 metrų, stovėjo automobilis. Ji matė, kad automobilyje už vairo sėdėjo moteris. Vyrą ji palydėjo iki automobilio ir nuėjo namo. Kas galėjo sumušti vyrą, ji nematė. Sūnus jai nieko nepasakojo (b.l. 74)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad 2019 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso nepamena buvo pas draugą R. S.. Po kurio laiko ten atėjo jam nepažįstamas vyriškis ir jie trise gėrė alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko tam nepažįstamam vyriškiui paskambino jo draugas ir gal po penkių minučių jis atvažiavo. Atvažiavęs jam nepažįstamas asmuo iš karto pradėjo konfliktą ir pradėjo šaukti ant minėto vyriškio. Dėl ko įvyko konfliktas, neprisimena. Vyriškis su atvažiavusiu asmeniu susimušė. Kuris pirmas pradėjo muštynes, neprisimena. Jis su R. nesikišo ir muštynėse nedalyvavo. Po kiek laiko abu išėjo į lauką, o jie stovėjo prie garažo durų ir viską stebėjo. Matė kaip asmuo, kuris buvo atvažiavęs ir sukėlė muštynes, nukrito nuo kalno. Prie to vyro nebuvo priėjęs. Vyras tiesiog atsikėlė ir nuėjo paskui vyriškį, su kuriuo susimušė. Asmuo, kuris sukėlė konfliktą, buvo neblaivus ir agresyvus. Kiek žino, lauke muštynių daugiau nevyko. Dėl ko žmogus, kurio jis nepažįsta, jį kaltina, jog jis jį sumušė, nežino, tačiau šio asmens jis nemušė (b.l. 92). Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas liudytojo R. S. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip kaltinamasis A. M. sumušė nukentėjusįjį P. R.. Šis įrašas prijungtas prie baudžiamosios bylos (b.l. 53-54).

Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad A. M. nusikalstami veiksmai, tyčia, P. R. suduodant smūgius į įvairias kūno vietas ir jį sužalojant, sudaro baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies sudėtį, nes šiais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta P. R. sveikata. Tai, kad kaltinamasis A. M. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo P. R., liudytojo E. K., liudytojo R. S. parodymai, šio liudytojo pateiktas vaizdo įrašas bei kiti rašytiniai įrodymai. Nukentėjusiajam padarytus kūno sužalojimus patvirtino teismo medicinos tarnybos specialisto išvada.

Skirdamas A. M. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio nuostatas. A. M. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai asmeninio konflikto metu. A. M. dirba, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka. A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu A. M. atsakomybe sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. M. paskiriant BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis turėtų būti didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teismas mano, kad skirti kaltinamajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę yra teisingesnis sprendimas, nei jį tam tikram laikui izoliuoti nuo visuomenės. Kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę ir nustačius tam tikrus įpareigojimus, jų nevykdymo atveju bus pagrindas šią bausmę pakeisti į griežtesnę. Kaltinamasis šiuo metu dirba, gauna atitinkamą atlyginimą, todėl būdamas laisvėje galės greičiau atlyginti teismo priteistus civilinius ieškinius. Skirdamas tokios rūšies bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis pripažino, kad po jo sumušimo ir patirtų sužalojimų pagijo ir neliko jokių liekamųjų reiškinių. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra tolimi giminaičiai. Įvykio dieną kartu vartojo alkoholinius gėrimus, abu buvo apsvaigę ir tokia jų būsena sukėlė abipusį konfliktą, peraugusį į muštynes ir vieno iš jų sužalojimą.

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo P. R. gydymo išlaidų – 72,58 Eur, yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas pilnai. Ši suma priteistina iš A. M..

Pradėjus bylą nagrinėti teisme ir iki įrodymų tyrimo pradžios nukentėjusiojo P. R. atstovas teismui pateikė civilinį ieškinį dėl P. R. padarytos 6 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo ir prašė šią pinigų sumą priteisti iš A. M.. Taip pat prašė iš kaltinamojo priteisti 100 eurų nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią teisės normą nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas P. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl nesunkaus sveikatos sužalojimo, kuris sukėlė tam tikras pasekmes – lūžius bei kraujosruvas, P. R. jautė skausmą, taip pat diskomfortą ir nepatogumus. A. M. nukentėjusiajam sukėlė ne tik nesunkų sveikatos sužalojimą, tačiau ir moralinius išgyvenimus. P. R. reikalavimas iš A. M. priteisti piniginę išmoką neturtinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pateisinamas, tačiau jo reikalaujama 6 000 Eur suma akivaizdžiai neadekvati padarytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina iki 1 000 Eur dydžio ir šią sumą priteisia iš A. M. kartu su 5 procentais metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos. Sumažindamas civilinį ieškinį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kilusias pasekmes. Teismas neturi duomenų, kad P. R. patirtos traumos sukėlė tam tikras ilgai išliekančias pasekmes ar pablogino jo sveikatos būklę. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi protingumo ir teisingumo principais bei teismų praktika tokios kategorijos baudžiamosiose bylose. Teismas iš kaltinamojo A. M. priteisia nukentėjusiajam P. R. 100 eurų jo atstovavimo išlaidų (pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini)).

A. M. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 103) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilnius, kvitas Nr. 2PK 004157 (b.l. 49-50) saugomi nukentėjusiojo rūbai: džinsinės kelnės, pilkos spalvos marškinėliai, pilkos spalvos megztinis sunaikinti. Byloje esantis vaizdo įrašas (b.l. 149), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti A. M. jam paskirtos laisvės apribojimo laikotarpyje: 1) toliau tęsti darbą, 2) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar vykimu į sveikatos priežiūros įstaigas, 3) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 ir 3 dalimi, 71 straipsniu A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

A. M. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš A. M. priteisti P. R. 1 000 (vieną tūkstantį) eurų jam padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. M. priteisti P. R. 5% (penkių procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1000 (vieno tūkstančio) eurų sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki šios sumos visiško atlyginimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. M. priteisti 72,58 eurus nukentėjusiojo P. R. gydymo išlaidų atlyginimo.

Iš A. M. priteisti P. R. 100 eurų jam suteiktos teisinės pagalbos išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilnius, kvitas Nr. Nr. 2PK 004157 saugomus rūbus: džinsines kelnes, pilkos spalvos marškinėlius, pilkos spalvos megztinį. Byloje esantį vaizdo įrašą nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti A. M., kad įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, Luminor banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti A. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.