Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškimu pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja - Z. R. po mamos L. D., a/k (duomenys neskelbtini) 2014-07-24 mirties palikimą priėmė faktiškai pradedamąjį valdyti. Pareiškėja pareiškimu nurodė, kad 2014-07-24 mirė jos mama - L. D.. a/k (duomenys neskelbtini) Mamos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Mama kartu su tėvu - savo sutuoktiniu D. A. (miręs 2008-11-16) buvo surašiusi bendrąjį sutuoktinių testamentą (notarinio reg. Nr. 2310), kuriuo po abiejų mirties pareiškėjai paliko 1/5 dalį visų jiems nuosavybės teise priklausiusių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. ir 1 /5 dalį namų valdos žemės sklypo, esančio tuo pačiu adresu kaip ir statiniai, todėl pareiškėja yra L. D. testamentinė įpėdinė į testamente nurodytus daiktus. Pažymi, kad pareiškėjos tėvai į savo testamentą įtraukė ne visus jiems nuosavybės teise priklausančius daiktus, t.y. testamente nėra nurodytas mamai nuosavybės teise priklausęs 1.34 ha Žemės ūkio paskirties žemės sklypas ( unikalus Nr. 4172-0300-0130), esantis (duomenys neskelbtini., Vilniaus r. bei kompensuojamoji senatvės pensijos suma, todėl į šį turtą atsirado įstatyminis paveldėjimas. Po L. D. mirties likome tik jie su broliu - M. D. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, todėl pareiškėjos brolis traukiamas į bylą suinteresuotuoju asmeniu. Be jų daugiau nėra kitų, suinteresuotų bylos baigtimi asmenų. Nors po L. D. mirties niekas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pažymi, kad nors jos gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., tačiau faktinė pareiškėjos ir jos šeimos gyvenamoji vieta visą laiką buvo tėvų name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Tam tikslui (gyvenimui) pareiškėjai tėvai 2007-08-08 padovanojo 4/5 dalis aukščiau minėtų statinių ir 4/5 dalis minėto namų valdos žemės sklypo. Iki pat mamos mirties ir po jos gyveno tėvų name, todėl po mamos mirties naudojosi visais name esančiais mamos daiktais - baldais, buitine technika (televizoriumi, skalbykle, šaldytuvu ir kt.) bei kitais namų apyvokos daiktais, pasiliko prisiminimui mamos nuotraukas, mokėjo ir moka mokesčius savo vardu už namo komunalinius patarnavimus, tvarko ir prižiūri aukščiau minėtą namų valdos žemės sklypą, šienauja jį, sodina gėles, sodina daržus, t.y. valdo, rūpinasi, prižiūri ir naudojasi šiuo turtu kaip savo. Mokėdama mokesčius savo vardu už visam namui tiekiamas paslaugas, išlaiko ne tik savo, bet ir mamos turto dalį. Minėtas aplinkybes įrodo pateikti sąskaitų kvitai. Mirus mamai liko 2 jos auginti aviganių veislės šunys, kuriuos pareiškėja prižiūri, šeria ir jais rūpinasi. Aukščiau minėtą mamai priklausiusį 1.34 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą yra atidavusi naudotis panaudos pagrindais pažįstamam asmeniui - J. K., kuris tvarko ir naudojasi minėta žeme. LR Civilinio kodekso 5.50 str. reglamentuoja, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Kadangi LR CK 5.50 str. 1 d. reglamentuoja, jog neleidžiama palikimą priimti iš dalies bei atsižvelgiant į LR CK 5.51 str. 1 d. normą, jog įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, prieitina prie išvados, kad pareiškėja po mamos L. D. mirties ( 2014-07-24), valdžiusi, prižiūrėjusi ir naudojusi jos daiktus, jais disponavusi kaip savo turtu, jos palikimą priėmė faktiškai pradedamą jį valdyti. LR CK 5.2 str. 2 d. reglamentuoja, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civ. b. Nr. 3K-3-262/2006(S) pažymėjo, kad paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančio LR CK 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad esant testamentui po palikėjo mirties asmenys paveldi pagal testamentą. Pagal LR CK 5.19 straipsnio 1 dalį kiekvienas palikėjas testamentu turi teisę savo nuožiūra palikti visą savo turtą ar jo dalį vienam ar keliems asmenims, nepaisant to, ar tie asmenys būtų laikomi įpėdiniais paveldėjimo pagal įstatymą atveju. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad jei nustatyta forma yra sudarytas galiojantis testamentas, tai yra taikomos testamentinio paveldėjimo teisės normos bei testamento sąlygos, ir nėra taikomos įstatyminio paveldėjimo teisės normos (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kadangi šioje paveldėjimo byloje pagal galiojantį testamentą į dalį daiktų atsirado testamentinis paveldėjimas, tai įstatyminis paveldėjimas į testamente nurodytus daiktus neatsirado. Nors į kitą, testamente nurodytą mamos turtą atsirado įstatyminis paveldėjimas, tačiau atsižvelgiant į pareiškime išdėstytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus pareiškėja vienintelė, kaip turto paveldėtoja, priėmė palikimą faktiniu valdymu. Palikimo priėmimo faktą reikia nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti, kad galėtų paveldėti visą mamai priklausiusį turtą ir jį įregistruoti savo vardu viešame registre.

Šalies argumentai

Pareiškėja teismo posėdyje pareiškimo reikalavimą palaikė pareiškime nurodytais pagrindais. Pareiškėja papildomai teismo posėdyje paaiškino, kad po savo motinos palikėjos L. D. mirties pastarąją palaidojo, kad motina iki mirties ir mirties dienai gyveno savo namuose M.K. O. g. 17, Nemenčinė, Vilniaus r. kartu su pareiškėja joms bendradalinės nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Kad pareiškėja iš karto po motinos mirties pastarosios asmeninius, namų apyvokos daiktus sutvarkė, ir toliau gyveno namų valdoje adresu M.K. O. g. 17, Nemenčinė, Vilniaus r., tvarkė namų valdą kaip savo, dirbo žemę prie šios namų valdos, mokėjo komunalinius mokesčius už šią namų valdą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.