Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-20 · Byla Nr. ATP-178-530/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-20
Bylos Nr.
ATP-178-530/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-178-530/2015
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-01183-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutarimo A. V. administracinių teisės pažeidimų byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutarimu A. V. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta 52,13 Eur (180 Lt) bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – 868,86 Eur (3000 Lt) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė nuobauda – 868,86 Eur (3000 Lt) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

A. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2014-10-20 apie 12 val. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 40A, atbuline eiga vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. G., jį apgadino ir iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pasišalino. Tuo A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 219 ir 222 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

A. V. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir bylą dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti. Skunde nurodo, kad su paskirta administracine nuobauda nesutinka. Apelianto teigimu, jis pats eismo įvykyje nedalyvavo, tačiau iš tiesų buvo savo automobilio raktelius perdavęs klasiokui D. P., kuris vėliau prisipažino tiek apeliantui, tiek policijos pareigūnams, kad būtent jis įvykdė autoįvykį. Apeliantas teigia, kad savo nekaltumo negalėjo įrodyti, nes teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių. Jis nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir teigia, kad bylos teisme nevedė su advokato pagalba, todėl negalėjo tinkamai pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis.

Skunde nurodoma, jog A. V. skambinėjo klasiokams, norėdamas išsiaiškinti, kuris iš jų galėjo įvykdyti autoįvykį, bet ne ieškodamas, kas galėtų prisiimti kaltę už eismo įvykį, kaip nurodė liudytojas A. B.. Apeliantas teigia, kad iš tiesų davė teisingus parodymus, kuriuos patvirtina „pamokų registracijos žurnalo išrašas“, pateikiamas su skundu. Jame matyti, kad apeliantas dalyvavo penktoje pamokoje, o štai D. P., nors ir buvo pasirodęs pamokoje, vėliau iš jos išėjo, todėl buvo pažymėta, kad jis toje pamokoje nedalyvavo, kaip ir kitas asmuo, kurį apeliantas įtarė – P. G.. Tiek policijos komisariate, tiek teisme D. P. pripažino savo kaltę, tačiau policijos komisariate savo parodymų atsisakė po to, kai policijos pareigūnai pagrasino jam didele bauda už neva melagingus parodymus. Atsižvelgiant į neaiškias bylos aplinkybes, D. P. išsigando pareigūnų spaudimo ir sutiko pakeisti parodymus, tuo labiau, kad taip jis ir pats galėjo išvengti atsakomybės. Po to apeliantas teigia kalbėjęs su D. P. ir net pats galvojęs prisiimti kaltę, bet sužinojęs, kad neteks vairuotojo pažymėjimo, nusprendė ieškoti teisybės. Iš apelianto pateikiamo susirašinėjimo „feisbuke“ 2014 m. lapkričio 21-22 dienomis su D. P. akivaizdžiai matyti, kad D. P. pripažįsta savo kaltę realiai, o ne apsimetinėdamas. Apeliantui abejones kelia liudytojos A. G. parodymai, kadangi nėra jokios logikos, kad nusižengimą padaręs asmuo grįžtų į pažeidimo vietą tam, kad jį apžiūrėtų neva nukentėjęs asmuo. Apeliantas taip pat teigia, jog ne kartą buvo sutikęs liudytoją A. G., nors ši teigė apelianto nepažįstanti. Dar keisčiau atrodo liudytojo R. G. parodymai teisme, kad automobilį vairavo A. V., nes jis tuo metu buvo darbe. Apeliantas pažymi, kad įvykį padarė vienas vairuotojas, o jis iš mokymosi įstaigos išvažiavo su draugais, po penkių pamokų, t. y. po 12 val. 25 min. Jo automobilis buvo sustabdytas po kelių valandų, apie 15 val., kai jis jau buvo išvežiojęs savo draugus ir važiavo vienas, todėl teismo išvados dėl važinėjimo krypčių yra nepagrįstos.

Apelianto manymu, duomenų, esančių byloje, remiantis kuriais galima konstatuoti būtent jo kaltę, nepakanka išvadoms apie jo kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities VPK viršininkas nurodo, jog nesutinka su A. V. apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

A. V. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad byloje esančių duomenų pakanka išvadai, jog eismo įvykį sukėlė ir iš jo pasišalino būtent A. V..

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia teisme davęs teisingus parodymus, kad penktos pamokos metu jis atrakino savo automobilį, o raktelius atidavė D. P., kuris ir pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio ir pasišalinimo iš jo vietos. Tačiau tiek A. V., tiek D. P. parodymus paneigia kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos laikyti neobjektyviais nėra pagrindo. Liudytoja A. G., apgadinto automobilio savininko sutuoktinė, apklausiama teismo posėdyje nurodė, kad pro buto langą matė, kaip į jų automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Išbėgusi į lauką liudytoja pastebėjo atvažiuojant tą patį automobilį, o jį vairavo A. V.. Liudytojos teigimu, pasikeisti automobilio vairuotojams nebuvo galimybės. Skundo argumentai, jog A. G. parodymai neatitinka jos rašytinio paaiškinimo, yra nepagrįsti, kadangi iškart po įvykio liudytoja nurodė tas pačias aplinkybes – jog kieme sutiko vaikiną, vairavusį automobilį, ir atpažino jį policijos komisariate kaip A. V..

A. V. versiją, jog ne jis sukėlė eismo įvykį, taip pat paneigia liudytojo A. B., policijos patrulio, parodymai, jog pristatytas į policijos komisariatą A. V. kalbėjo telefonu ir ieškojo, kas neturi vairuotojo pažymėjimo ir galėtų prisiimti kaltę. Nors A. V. skunde teigia, kad jis telefonu ieškojo asmens, sukėlusio eismo įvykį, netikėti liudytojo A. B. parodymais nėra jokio pagrindo, o A. V. akivaizdžiai siekia išvengti atsakomybės.

Apylinkės teismo išvada, kad tiek A. V., tiek D. P. neteisingai nurodė įvykio aplinkybes, padaryta remiantis byloje esančių duomenų analize ir yra pagrįsta. Nors atsakomybėn traukiamas asmuo ir liudytojas bandė suderinti parodymus, kad D. P. prisiimtų kaltę už padarytus administracinius teisės pažeidimus, tačiau jų parodymuose yra prieštaravimai, jų keliamos versijos neatitinka byloje nustatytoms aplinkybėms ir objektyviems duomenims. Byloje esantis D. P. rašytinis paaiškinimas, jog jis ketino prisiimti kaltę už A. V., patvirtina, kad tokiu būdu A. V. būtent ir siekė išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus, o D. P. jam padėjo. Apeliaciniame skunde pateikiamas susirašinėjimas socialiniame tinkle kaip tik patvirtina, kad A. V. ir D. P. derėjosi, kuris turėtų prisiimti kaltę už padarytus pažeidimus, todėl negali būti laikomas įrodymu, paneigiančiu A. V. kaltę. Jo versijos nepatvirtina ir prie apeliacinio skundo pridėta (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos A. C. patvirtinta lankomumo žurnalo kopija, kadangi iš jos matyti, kad D. P. 2014 m. spalio 20 d. pamokose apskritai nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danutė Giačaitė