Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. V., R. M., V. Ž., R. Ž., G. Ž., S. Ž. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotiems asmenims E. V., R. M., V. Ž., R. Ž., G. Ž., S. Ž. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis, 130 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis S. Ž.. Po S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta.

Pareiškėjos J. Ž. ir jos sutuoktinio S. Ž. šeimai Babtų apylinkės deputatų tarybos 1994 m. kovo 9 d. I šaukimo 24 sesijos sprendimu „Dėl pasodybinės žemės skyrimo“ buvo skirti 2.00 ha asmeninio ūkio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2014 m. balandžio 30 d. panaudos sutartimi pareiškėja perdavė neatlygintinai naudotis V. A. 1.18 ha žemės sklypu ir 0.77 ha žemės sklypu iki 2019 m. balandžio 30 d. Teismo posėdyje liudytojas T. A. patvirtino, kad minėtus žemės sklypus naudojo pareiškėja kartu su sutuoktiniu S. Ž. savo šeimos reikmėms iki S. Ž. mirties, o po sutuoktinio mirties šį žemės sklypą prižiūrėjo pareiškėja J. Ž..

Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Iš pareiškėjos rašytinių paaiškinimų, jos atstovės žodinių paaiškinimų, liudytojo T. A. parodymų bei byloje pateiktų rašytinių įrodymų (Babtų apylinkės deputatų tarybos 1994 m. kovo 9 d. I šaukimo 24 sesijos sprendimas „Dėl pasodybinės žemės skyrimo“, 2014 m. balandžio 30 d. panaudos sutartis) nustatyta, kad pareiškėja J. Ž. po sutuoktinio mirties ir toliau kaip savo turtą prižiūrėjo šeimai priskirtą žemės sklypą, tvarkė namų ūkį, perėmė sutuoktinio daiktus. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio dukra E. V., procese dalyvaujanti suinteresuotu asmeniu, dėl palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, į notarų biurą nesikreipė.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad palikėjo vaikai yra pirmosios eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą visą palikimą nesant pirmosios ir antrosios eilės įpėdinių (CK 5.13 straipsnis). Notaro pateikta pažyma patvirtina aplinkybę, kad dėl palikimo priėmimo po S. Ž. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė. Pareiškėja per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, palikimą priėmė per šį terminą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėja per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė per šį laikotarpį faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, pareiškėjos atstovės paaiškinimai, liudytojo teismo posėdyje duoti parodymai bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 185 straipsniai). Įvertinus bylos įrodymų visumą ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėja siekė įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo sutuoktinio S. Ž. mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Kiti įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, prieštaravimų, kad palikimą priimtų pareiškėja, nereiškia. Byloje nesant kitokių įrodymų, bei nesant jokių prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

Pareiškėja kitokia, nei teismo tvarka, negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi ji galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą sudarantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.

Iš pareiškėjos priteistinos 4,41 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 94 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,41 Eur (keturių eurų 41 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojos pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.