Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) atstovui Arūnui Skučui,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., jo atstovei advokatei Raimondai Lazauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „P.“, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu nuo 08.00 val. iki 08.43 val. (duomenys neskelbtini), kad fizinis asmuo R. S., atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, organizavo Š. A., kaip aplinkos tvarkytojo darbą, ir taip siekė sau naudos. R. S. darbuotojui leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdytos teritorinio skyriaus. R. S., atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, neužtikrino, kad visi jo, kaip fizinio asmens naudai dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. R. S., vykdydamas individualią veiklą (teikdamas aplinkos tvarkymo paslaugą) ir siekdamas gauti pajamų, nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo arba nebuvo informavęs mokesčio administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą. Tokiu būdu R. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnį, 35 straipsnio 2 dalį, VMI prie FDM viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu patvirtintų „Dėl nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių“ 4 punktą, VMI prie FM viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų „Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ taisyklių 9.5. punkto nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad su Š. A. yra geri draugai. Radęs internete skelbimą dėl vaismedžių išpjovimo darbo bei sutaręs su žmogumi dėl to darbo atlikimo, paskambino Š. A., nes žinojo, kad Š. yra pjovęs medžius miške ir nori pasimokinti dirbti aukštalipio pjovėjo darbą. Medžių pjovimui įrankius R. S. turėjo, nes juos po darbo buvo pasilikęs namuose. Abu nuvažiavo į nurodytą vietą ir užsakovas jiems parodė kuriuos medžius reikia nupjauti. Reikėjo nupjauti ir pagenėti tris ar keturis medžius. Prieš darbus su užsakovu dėl atlyginimo nesitarė. Apie jį būtų kalbėję atlikus darbus. R. S. pradėjo pjauti vieną medį, o Š. paliko stovintį ir nežiūrėjo ką jis veikia. Netrukus išgirdo Š. šaukiant ir pamatė, kad jis yra susižalojęs. Nemano, kad tokiam darbui jam pačiam reikėjo turėti verslo liudijimą arba informuoti mokesčio administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą.

Institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Arūnas Skučas paaiškino, kad iš policijos buvo gauta medžiaga, iš kurios buvo nustatyta, jog asmuo, siekdamas gauti pajamų, nedarbo metu dirbo objekte ir į pagalbą pasitelkė draugą, kuris dirbdamas susižalojo. Draugui buvo patikėti darbo įrankiai, su kuriais jis dirbo ir susižalojo. Apklausus įmonės, kurioje dirba R. S., vadovą, jis nurodė, kad jų įmonėje yra tokia galimybė nedarbo metu užsidirbti papildomai. Tyrimo metu susižalojęs asmuo Š. A. paaiškino, kad įvykio dieną darbo įrankius jam davė R. S. bei jis nurodė, kurį medį reikia pjauti. Patikrinus Sodros duomenis, matėsi, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. Š. A. susižalojimas užfiksuotas kaip nedraudiminis įvykis. Taip pat patikrinus buvo nustatyta, jog R. S. darbus atliko neturėdamas nei verslo liudijimo, nei individualios veiklos pažymos, nei neįregistravęs mažosios bendrijos. Mano, kad R. S. kaltė pilnai įrodyta.

Liudytojas Š. A. parodė, kad jie su R. yra draugai. Kai R. parašė, kad yra darbo, jis sutiko kartu važiuoti, nes jau senai norėjo pabandyti medžių pjovimą nuo viršūnės. Jis pats yra dirbęs miške, tačiau ten pjovė tik medžių šakas. Atvažiavus į vietą, užsakovas parodė kuriuos medžius reikės pjauti ir kaip juos pjauti. R. nuėjo pjauti vieno medžio, o liudytojas nieko neklausęs, pats pasiėmė pjūklą ir užlipo į kitą medį. R. jam nesakė ką pjauti ir kaip pjauti bei nenurodė, kaip tai daryti. Pirminiame paaiškinime nurodė kitokias aplinkybes, nes po susižalojimo blogai jautėsi bei buvo jam suleisti labai stiprūs nuskausminamieji vaistai, dėl ko jam svaigo galva, todėl tuo metu įvykio aplinkybes galėjo nurodyti netikslias.

Liudytoja A. Ž. parodė, kad ji gavusi tyrimo medžiagą, išsikvietė apklausai R. S.. Jam atvykus, ji paprašė, kad jis papasakotų įvykio aplinkybes, o iškilus neaiškumams, užduodavo klausimus. R. S. aiškino, kad jis norėjo nedarbo metu papildomai užsidirbti. Jis paaiškino, kad atvažiavę kartu su draugu Š. A., pasidalino darbais ir vienas nuėjo pjauti vieną medį, kitas - kitą. Dėl Š. A. paaiškino, kad jis yra dirbęs prie medžių pjovimo, tai norėjo dar pasibandyti ir tokį pjovėjo darbą. Apklausos metu R. S. nebuvo nei pasimetęs, nei išsigandęs, vyko eilinė apklausa. Surašius jo apklausos protokolą, jis pats iš kompiuterio perskaitė protokolą ir patvirtinus, jog viskas teisingai surašyta, pasirašė protokolą. Po kurio laiko buvo atėjęs Š. A., kuris atnešė medicininius dokumentus. Liudytoja jo paklausė dėl įvykio aplinkybių. Š. A. žodžiu patvirtino tas pačias aplinkybes, kokias jis buvo nurodęs pirminėje apklausoje, todėl dar vienas analogiškas jo apklausos protokolas nebuvo rašomas.

Liudytoja V. Š. parodė, kad gavus pranešimą apie nelaimingą atsitikimą, vyko į įvykio vietą. Ten nukentėjusio asmens jau nebuvo, jis buvo išgabentas į klinikas. Nuvykus į klinikas, buvo paklausta ar galima apklausti nukentėjusįjį. Gydytojams leidus, to paties buvo paklausta ir Š. A.. Jam sutikus, jis buvo apklaustas. Parodymus teikė pats. Gal pasitikslinant ir buvo užduoti kokie nors klausimai. Š. A. buvo adekvatus, mintis dėstė sklandžiai, nekilo jokios abejonės dėl jo galėjimo teikti paaiškinimus. Surašius jo apklausos protokolą, protokolas buvo perskaitytas ir Š. A. jokių papildymų ar netikslumų nenurodė ir protokolą pasirašė. Dėl įvykio buvo bendrauta su R. S. darbdaviu, kuris patvirtino, kad pas juos yra leidžiama darbuotojams nedarbo metu papildomai užsidirbti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-3); raštas dėl informacijos perdavimo (b. l. 4); 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 6-7); integracijos su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai (b. l. 10-12); raštas dėl informacijos pateikimo (b. l. 14); policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių tikslinimo, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo gautas pranešimas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur darbuotojas įsipjovė ranką, kraujuoja. Atvykus nurodytu adresu, jokie darbuotojai ar darbo įranga nerasta. Telefonu susisiekus su pranešėju, jis prisistatė R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB „P.“, turėjo užduotį išpjauti sklype vaismedžius. Kartu su juo dirbęs Š., pjaudamas pjūklu, persipjovė savo kairę ranką. GMP medikų brigada jį išvežė į LSMUL, o jis pats iš darbo vietos su darbo įrankiais išvyko. Nuvykus į LSMUL KK SPS, rastas Š. A., kuris paaiškino, kad UAB „P.“ nedirba, atvyko pas draugą R., adresu (duomenys neskelbtini), pabandyti atlikti pjovėjo darbą. Jam pjaunant medį, nuslydo pjūklas, kuris perpjovė kairės rankos dilbį, dėl ko buvo atvežtas į gydymo įstaigą. Telefonu susisiekta su UAB „P.“ vadovu I. K., kuris paaiškino, kad R. S. yra įmonės darbuotojas, tačiau šiandien jokie darbai dėl oro sąlygų įmonėje nevyko. Kadangi įmonė privačių asmenų užsakymų nevykdo, tokio užsakymo - adresu (duomenys neskelbtini), išpjauti vaismedžius įmonė neturėjo ir tokia užduotis R. S. ar kitam įmonės darbuotojui duota nebuvo. Paaiškino, kad darbo įranga darbuotojams yra išduota, todėl gali būti, kad šį užsakymą prisiėmė R. S. asmeniškai. Nurodė, kad Š. įmonėje nedirba. Apie incidentą po įvykio jį telefonu informavo R. S. (b. l. 15); įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais (b. l. 16-21); tarnybinis pranešimas dėl aplinkybių tikslinimo, kuriame nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur Š. A., pjaudamas medį, susižalojo ranką, buvo atlikta vietos apžiūra. Išsiaiškinti daugiau aplinkybių nebuvo galimybės, kadangi minėtame name nei vieno iš butų niekas neatidarė, įvykio vietoje liudytojai nenustatyti (b. l. 22); liudytojo Š. A. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad jo draugas R. S. dirba UAB „P.“ ir jis pats svajojo dirbti tokį darbą. Kažkada yra prašęs draugo, kad su savo darbu supažindintų jį iš arčiau, leistų kokį kartą pabandyti padirbti. Šiandien R. pasakė, kad jis gali atvykti pasižiūrėti kaip vyksta aukštalipio pjovėjo darbas. Apie 07.30 val. jie susitiko ir R. S. tarnybiniu automobiliu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). R. parodė medį, kurį reikia nupjauti, o jis paprašė, kad leistų jam padaryti. R. viską jam paaiškino, davė grandininį pjūklą, įrangą, skirtą lipti į medį. Pjūklu yra naudojęsis ir anksčiau, todėl ėmėsi užduoties, įlipo į medį ir ėmė pjauti šakas. Jam bepjaunant, paslydo koja ir pasispaudė pjūklo gazas bei pjūklas, praslydęs pro medžio šakas, atsirėmė į jo kairės rankos dilbį, taip ją perpjaudamas. Pamatęs, kad ranka smarkiai perpjauta, nušoko nuo medžio. R. tuo metu iškvietė greitąją med. pagalbą. Medikų buvo nevežtas į LSMUL KK SPS. Buvo konstatuota pjautinė rankos žaizda bei galimai pažeistas rankos nervas. Įvykio metu buvo blaivus. Dėl savo susižalojimo niekam pretenzijų neturi, pats prašė draugo leisti pabandyti dirbti šį darbą, nes norėjo darbintis šioje įmonėje. Ar R/ vykdė įmonės jam pavesta užduotį, ar pats prisiėmė šį užsakymą – nupjauti medį, tiksliai pasakyti negali, bet kiek žino, R. papildomai niekada nedirbdavo (b. l. 23-24); R. S. apklausos protokolas, kuriame jis nurodė, kad maždaug 6 metus dirba įmonėje UAB „P.“. Įmonė atlieka įvairius pjovimo darbus. 2020 m. rugpjūčio 31 d. įmonėje jam buvo nedarbo diena, nes buvo prastos oro sąlygos. Kadangi darbo įrankiai jam yra išduoti asmeniškai, jis nusprendė papildomai užsidirbti ir prisiėmė darbą nupjauti vaismedžius adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi turi draugą Š. A., kuris niekur nedirba, pasiūlė jam vykti kartu. Kadangi ten reikėjo išpjauti tik kelis medžius, pagalvojo, kad galės ir jis pasibandyti. Įmonėje UAB „P.“ Š. nedirba ir niekada nedirbo. Direktorius I. K. apie tai, kad jis pasiėmė į objektą savo draugą, nieko nežinojo. Jis Š. nepažįsta. Š. yra seniau kitoje vietoje dirbęs su grandininiu pjūklu, todėl jam net nekilo minčių, kad jis gali kažko nemokėti pjauti, nes jis moka dirbti su tokiais įrankiais. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), apie 8 -9 val., apsižiūrėjo ką reikės atlikti ir pradėjo dirbti. Š. pjovė vieną medį, o jis kitą. Tik pradėjus dirbti pamatė, kad Š., užlipęs ant medžio, bandė pjauti šaką, ir jam kažkaip nusprūdo ranka ir su pjūklu jis įsipjovė sau į ranką. Š. pasakė „giliai įsipjoviau“. Jie kažkiek jam aprišo ranką ir jis paskambino 112. Tada atvyko medikai ir Š. išsivežė, o jis sulaukė kito draugo ir išvažiavo. Nemanė, kad reikia sulaukti dar ir policijos. Mano, kad tiesiog įvyko nelaimingas atsitikimas (b. l. 25-26); medicinos dokumentų išrašas / siuntimas (b. l. 27); R. S. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad jis dirba UAB „P.“, jo darbas yra tvarkyti aplinką. Rugpjūčio 31 d. pasiskolino įrankius iš darbo ir atvyko atlikti papildomo darbo, kurio eigoje įvyko nelaimingas atsitikimas – Š. A. įsipjovė ranką. Š. yra jo senas pažįstamas ir sutiko pagelbėti. Nurodytą dieną lijo, jam buvo išeiginė, todėl užsiėmė papildomais darbais ir pjaustė vaismedžius. Užsakymą rado internetu. Vadovas neprieštarauja dėl darbuotojų papildomo uždarbio. Š. yra dirbęs panašius darbus, todėl turėjo gerai atlikti šitą darbą. Dėl pjūklininko pažymėjimo nepaklausė. Dėl atlygio nieko nesitarė. Jis turėjo tik padėti ir pasimokinti atlikti vaismedžių genėjimo ir pjovimo darbus (b. l. 28).

Byloje surinkti R. S. charakterizuojantys duomenys : administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, iš kurio matyti, kad R. S. baustas administracine tvarka (b. l. 129-30).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. teismo posėdžio metu nepripažindamas kaltės, iškėlė versiją, kad nors ir pasiūlė draugui Š. vykti su juo kartu į objektą, tačiau jis jam jokių nurodymų kokį medį pjauti ir kaip jį pjauti nedavė ir nerodė. Ką pjauti, nurodė užsakovas. Š. pats pasiėmė pjūklą ir įlipęs į medį, pradėjo pjauti medį bei susižalojo. Teismo posėdžio metu R. S. parodymus patvirtino liudytojas Š. A.. Tyrimo metu R. S. apklausiant liudytoju, jis nurodė, kad nedarbo metu norėdamas papildomai užsidirbti, suradęs vaismedžių pjovimo darbą, jis pasikvietė draugą Š., kuris niekur nedirba, ir pasiūlė jam vykti kartu. Pagalvojo, kad Š. irgi galės pasibandyti pjauti, nes žinojo, kad Š. yra seniau kitoje vietoje dirbęs su grandininiu pjūklu, todėl galvojo, kad jis moka dirbti su tokiais įrankiais. Nuvykę į darbo vietą, apsižiūrėjo ką reikės atlikti ir pradėjo dirbti. Š. pjovė vieną medį, o jis kitą. Tyrimo metu Š. A. apklausiant liudytoju, jis nurodė, kad jis yra prašęs R. S., kad su savo darbu supažindintų jį iš arčiau, leistų kokį kartą pabandyti padirbti. Nuvykus į vietą, R. parodė medį, kurį reikia nupjauti, o Š. paprašė, kad leistų jam pabandyti dirbti šį darbą, nes norėjo darbintis įmonėje, kurioje dirba R. S.. R. viską jam paaiškino, davė grandininį pjūklą, įrangą, skirtą lipti į medį. Š. A. įlipęs į medį, pradėjo pjauti, bet netrukus susižalojo ranką. Įvertinus jų pirminius parodymus ir parodymus, duotus teismo posėdžio metu, matyti, kad jie yra nenuoseklūs, prieštaringi. Vertinant liudytojo Š. A. parodymus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. S. ir Š. A. yra geri draugai, todėl liudytojo Š. A. parodymai vertinami kritiškai ir traktuojama, kad jis, duodamas R. S. teisinančius parodymus, siekia, kad jo draugas išvengtų administracinės atsakomybės, todėl jie nepripažįstami patikimais įrodymais. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai nelegalaus darbo bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens (-ų) paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais asmenimis, parodymai. Byloje surinkti kiti įrodymai paneigia tiek R. S., tiek liudytojo Š. A. parodymus, duotus teismo posėdžio metu. Tiek liudytoja A. Ž., tiek V. Š. patvirtino, jog tiek R. S., tiek Š. A., tyrimo metu juos apklausiant liudytojais, parodymus davė patys, niekieno neverčiami, po apklausos buvo perskaityti jų protokolai, jokių pastabų ar papildymų nepareiškė. Vertinant R. S. ir Š. A. pirminius parodymus, atkreipiamas dėmesys, kad juos apklausiant liudytojais ir duodant pirminius paaiškinimus, buvo aiškinamasi ne galimo nelegalaus darbo aplinkybės, o Š. A. susižalojimo aplinkybės bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų galimo pažeidimo faktas, todėl sprendžiant R. S. kaltės klausimą, vadovaujamasi jų pirminiais paaiškinimais ir jie visete su kitais surinktais įrodymais pripažįstami patikimais jo kaltės įrodymais.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį užtraukia komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas. Nurodyta teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius komercinę ar ūkinę veiklą. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 35 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka ir Taisyklių 4 punkto nuostatą, kurioje nurodyta, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai privalo pateikti tinkamai užpildytą Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojo registrą FR0792 formą. GPMĮ 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia individualios veiklos sąvoką, jog tai – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį.

Byloje nustatyta, jog R. S., norėdamas papildomai ne darbo metu užsidirbti bei radęs jam tinkamo darbo skelbimą, tarėsi su užsakovu dėl darbo atlikimo bei tikėjosi iš to užsidirbti, t. y. gauti papildomų pajamų, o su juo sutaręs dėl vaismedžių genėjimo darbo atlikimo, organizavo darbo atlikimą bei pradėjo dirbti sutartą darbą ir jį dirbo iki Š. A. susižalojo. Atlyginimo už darbą negavo, nes darbas nebuvo atliktas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog R. S. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku vykdė individualią veiklą – vaismedžių genėjimo darbus, neturėdamas tam galiojančio išduoto verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje, ir jo kaltė dėl nurodyto teisės pažeidimo surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-498-851/2018).

Byloje nustatyta, jog R. S., sutaręs su užsakovu dėl vaismedžių nupjovimo bei genėjimo darbo atlikimo, organizavo šio darbo atlikimą, t. y. pasikvietė Š. A. važiuoti kartu su juo į sutarto darbo objektą, R. S. vežėsi tokiam darbui reikalingus įrankius, ten abu nuvyko, nuvykus R. S. paaiškino ir parodė kaip reikia dirbti tokį darbą, davė įrankius bei priemones tokiam darbui atlikti bei sutiko, kad Š. A. nupjautų medį, ką Š. A. ir pradėjo dirbti. Kaip matyti iš pirminių Š. A. parodymų, kai jis pradėjo pjauti vieną medį, t. y. realiai dirbti, R. S. pjovė kitą. Pradėtų darbų jie neužbaigė, nes Š. A. susižalojo ranką. Iš nustatytų įrodymų daroma išvada, kad Š. A. nagrinėjamu atveju neveikė savarankiškai, o dirbo paklusdamas R. A. nurodymams. Be to nustatyta, kad Š. A. tuo metu oficialiai niekur nedirbo, neturėjo išsiėmęs verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos. Tai, kad Š. A., jo teigimu, ir pats prašė, jog R. S. jam leistų pabandyti pjauti medį, nešalina R. S. kaltės. Byloje nustatyta, jog R. S. atlyginimo už darbą negavo, nes darbas nebuvo pilnai atliktas. Taigi akivaizdu, jog finansinė grėsmė kilo būtent administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., kuris ir patyrė nuostolį dėl neatliktų darbų. Nors iš R. S. ir Š. A. paaiškinimų matyti, kad jie nurodė, jog nesitarė dėl apmokėjimo už Š. A. darbą, tačiau nustatant atlygintinumo už darbą faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie susitarimą dėl atlyginimo už darbą ar atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto, nes kaip ne kartą nurodyta teismų praktikoje, faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Įvertinus surinktus įrodymus bei nustatytas įvykio aplinkybes, daroma išvada, kad byloje pilnai įrodyta, jog R. S. atliko darbdavio funkcijas, o Š. A. – darbuotojo, todėl Š. A. darbas turėjo būti organizuojamas laikantis tiek Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Kadangi Š. A. pradėjo dirbti su juo nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdytos teritorinio skyriaus, todėl tokiais veiksmais R. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jo kaltė yra pilnai įrodyta.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. S. dirbantis, baustas administracine tvarka, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Skiriant R. S. nuobaudas atsižvelgiama, jog nėra duomenų, jog jis anksčiau buvo baustas už analogiškus pažeidimus, nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių, į jo nurodytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei į atsiradusias pasekmes.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, R. S. skirtinos baudos, numatytos ANK 95 straipsnio 1 dalies ir 150 straipsnio 1 dalies sankcijose, nustatant minimalius jų dydžius. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

R. S. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas :

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, skirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, skirti 390 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20122736992.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.