- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- 1S-244-966/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53272-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- S. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
apeliacine tvarka nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. K. (S. K.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. K. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taip pat jis nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos) galutine subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2018 m. birželio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmės pagal 2018 m. kovo 15 d. ir 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžius subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 8 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 23 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2021 m. vasario 19 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Nutarime pažymėta, kad nors bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis drausmine tvarka baustas 5 kartus, jo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, tačiau jis dalyvavo reabilitacijos programose, buvo 2 kartus skatintas už darbą ir dalyvavimą programose, atlikdamas bausmę dirbo, išėjęs į laisvę turės kur dirbti bei gyventi, dengia civilinius ieškinius, jo motyvacija gyvenimui laisvėje yra pozityvi, gyvenimiški planai konkretūs, prisiima atsakomybę už poelgius, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais.
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą nenustatęs pakankamos nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nutartyje atkreiptas dėmesys, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, ją sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis gali ir privalo mažinti. Pažymėta, kad Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, nuteistasis anksčiau daug kartų teistas.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad:
4.1. pirmosios instancijos teismo nutartis yra šališka, nemotyvuota, neteisinga ir neobjektyvi, nutartyje teismas klaidingai interpretuoja susiformavusią teismų praktiką dėl lygtinio paleidimo, nes Komisija, kuri susideda iš pataisos įstaigos darbuotojų bei visuomenininkų, yra geriau susipažinusi su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu ir gali objektyviai vertinti nuteistojo asmenybės pokyčius ir perspektyvas laisvėje. Būtent Komisija įvertino, kad jis pakankamai pakeitė savo elgesį ir jį toliau galima taisyti neizoliavus nuo visuomenės ir toks jo paleidimas užtikrins bausmės tikslus bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis prašė taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, nors turėjo teisę ir prašyti taikyti jam lygtinį paleidimą kitu pagrindu, numatytu BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kas rodo, kad jis nevengia bausmės tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimo.
4.2. Taip pat nurodo, kad jis atitinka ne tik formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, bet materialiąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Jis vykdė ir visiškai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o jo elgesys ir dabartinis gyvenimo būdas leidžia manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Komisija už lygtinio paleidimo taikymą balsavo vienbalsiai. Jo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė ir ženkliai mažėjanti darant pažangą, nes nuo 2020 m. liepos 17 d. sumažėjo nuo 105 balų iki 94 balų, kas rodo jo nuoseklų darbą ir pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Jis bausmės atlikimo metu įgijo specialybę, nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. dirbo, du kartus yra skatintas už darbą ir dalyvavimą programose, iš darbo užmokesčio padengė dalį civilinių ieškinių, dalyvavo programose, psichologo charakterizuojamas kaip bendraujantis mandagiai, gebantis palaikyti pokalbį, mąstantis nuosekliai, besigydantis priklausomybę, motyvuotas keisti netinkamą savo elgesį bei konstruktyviai spręsti su nusikalstamumu susijusias problemas. Akcentuoja tai, kad lygtinai paleistas turėtų darbą, gyventų pas tėvus, su tėvais, buvusia sugyventine palaiko stiprius socialinius ryšius, turi mažametį sūnų. Nurodo, kad yra pasiilgęs bendravimo su artimaisiais, nes dėl pandemijos ir karantino apribojimų nevyksta pasimatymai.
4.3. Skunde taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo minėta ir cituota teismų praktika buvo aktuali 2018 metais, o šiuo metu, kai ženkliai keitėsi BPK nuostatos dėl lygtinio paleidimo, teismų praktika yra pasikeitusi.
Atsiliepimas
5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro atsiliepime prašoma nuteistojo S. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartį. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu.
6. Nuteistojo skundas netenkinamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
8. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis kreipėsi su prašymu į Komisiją dėl jo lygtinio paleidimo, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t. y. atitinka formalius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Tačiau iš BVK 157 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad lygtinio paleidimo taikymui, be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindams, turi būti nustatytos ir materialiosios šio straipsnio taikymo sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nuteistasis S. K. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų vis dar neatitinka, todėl BVK 157 straipsnyje įtvirtintas lygtinio paleidimo institutas negali būti taikomas.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pateiktoje medžiagoje yra nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų – bausmės atlikimo metu jis dirba, dalyvavo elgesio pataisos programose, palaiko gerus santykius su artimaisiais, atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo du kartus paskatintas. Tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka – turi būti vertinama aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo elgesį, jo mąstymo, požiūrio, nuostatų pokyčius viso bausmės atlikimo metu visuma. Kaip minėta, lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką. Vertinamu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad S. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 94 balai, t. y. rizika priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei, todėl dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jo teigiamų elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, jų stabilumo, neturi kilti jokių pagrįstų abejonių.
10. Analizuojamu atveju apylinkės teismas sprendė, kad S. K. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui ir nesutikti su šia išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Šią išvadą visų pirma patvirtina Socialinio tyrimo išvados duomenys apie nuteistajam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jos pokytį. Nors nuo 2020 m. liepos 17 d. atlikto vertinimo, kai rizika buvo įvertinta 105 balais, ji bausmės atlikimo metu sumažėjo, šis pokytis, priešingai nei nurodyta skunde, vis tik nebuvo ženklus. Rizika per laikotarpį iki 2020 m. spalio 26 d. sumažėjo tik 11 balų, o įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ne tik statiniai (45 balai), bet ir didžioji dalis dinaminių (49 balų) veiksnių, nuteistasis turi realią galimybę šią riziką sumažinti. Be to, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaujančiam vykdomose programose, išlieka nemažas kiekis nustatytų riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių: didelis teistumų skaičius; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai valdomi. Esant šioms aplinkybėms nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo taikymo, turėtų dėti pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atitinkamai koreguodamas jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčias įtakoti problemines sritis ir mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudarančių dinaminių balų skaičių.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį atkreipė dėmesį į tai, kad S. K. anksčiau teistas net 14 kartų, buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas ir teismo skirtus įpareigojimus, jam būdingas nusikalstamų veikų modelis. Pripažintina, kad ankstesni teistumai, bausmės vykdymo atidėjimo, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų pažeidimas yra praeityje egzistavę faktai ir jų nuteistasis bausmės atlikimo metu pakeisti negali. Tačiau apylinkės teismas, įvertindamas su šiais faktais susijusias aplinkybes, pažeidimo nepadarė, nes šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, taip pat sudaro pagrindą manymui, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o tai taip pat kelia pagrįstas abejones dėl to, kad taikant lygtinio paleidimo institutą nuteistasis vykdys probacijos sąlygas, laikysis įstatymų ir nenusikals, tinkamą, nenusikalstamą elgesį sugebės išlaikyti ilgesnį laiką. Nors ankstesni teistumai, kaip ir padarytų nusikaltimų sunkumas, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vis tik šios aplinkybės, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturi būti sumenkinamos ir jų vertinimas nėra draudžiamas. Tuo labiau, kad analizuojamu atveju, kaip minėta, Socialinio tyrimo išvadoje su ankstesniais teistumais susijusios aplinkybės išskirtos kaip kriminogeninis veiksnys, nurodyta, kad nuteistasis būdamas struktūruotoje aplinkoje geba atpažinti savo elgesio pasekmes, tačiau jo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad nestruktūruotoje aplinkoje nuteistasis į galimas pasekmes sau ir kitiems atsižvelgia ne visuomet, apie savo tikslus kalba labai nekonkrečiai, nesugeba suprasti galimų skirtumų tarp savo paties požiūrio ir kitų asmenų situacijos vertinimo, tvirtai laikosi savo požiūrio, sunkiai apsvarsto kitas alternatyvas. Be to, Socialinio tyrimo išvada patvirtina ir tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis išskirtinai pavyzdingu elgesiu nepasižymėjo. Nuteistasis per pakankamai neilgą bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas net penkis kartus, paskutinį kartą 2019 m. sausio 30 d., o šis faktas, esant aptartoms su ankstesniais teistumais ir bausmės vykdymo atidėjimo bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų nevykdymu susijusiomis aplinkybėms, nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir kelia pagrįstą abejonę, kad paleidus lygtinai, nuteistasis elgsis tinkamai. Nors nuteistasis, kaip minėta, bausmės atlikimo metu buvo du kartus paskatintas, tačiau režimo pažeidimų bei skatinimų dinamika rodo, kad jis savo elgesį teigiama linkme koreguoja tik nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio. Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti.
12. Nuteistojo turima skola, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat yra reikšmingas faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę. Į šią aplinkybę pagrįstai dėmesį atkreipė ir apylinkės teismas. Paleidus nuteistąjį lygtinai jam taikoma probacija, kurios tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pagal bylos duomenis, yra gauti vykdomieji patvarkymai dėl 30018,18 Eur išieškojimo. Išieškota tik 657,90 Eur suma, kuri, įvertinus visos skolos dydį, nėra itin ženkli. Byloje oficialių duomenų apie nuteistojo darbinę veiklą ir legaliai gautas pajamas iki jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nėra. Nors Komisijos nutarime nurodoma, kad lygtinio paleidimo atveju S. K. bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nuteistojo stabilios ir ilgalaikės darbinės patirties nebuvimas, priklausomybės, taip pat tai, kad nuteistasis praeityje daug kartų teistas už vagystes, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistojo turima didelė skola gali paskatinti pajamų pragyvenimui gauti neteisėtu būdu ir taip vėl nusikalsti.
13. Skunde nemažai dėmesio skiriama aplinkybėms, susijusioms su turimais šeiminiais ryšiais, jų vertinimu, gyvenamosios vietos turėjimu, tačiau vien tik jų, esant aukščiau aptartų duomenų ir faktų visumai, nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Pagal BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kurias nuteistasis akcentuoja ir skunde, nepakanka daryti išvadai, kad S. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Be to pastebėtina, kad šeiminės aplinkybės, gyvenamosios vietos turėjimas, egzistavo ir praeityje iki nuteistajam pradedant atlikti paskutiniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau akivaizdu, kad jų buvimas nuo neteisėto elgesio nuteistojo nesulaikė ir nebuvo reikšmingu faktoriumi, skatinusiu tik teisėtą elgesį. Taigi šias aplinkybes vertinti kaip neabejotinai įrodančias, kad nuteistajam jau šiuo metu taikoma probacija pasieks tikslą, nėra pagrindo.
14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas motyvuotas, išsamus, priimtas įvertinus aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kuri patvirtina nutartyje padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Jokių kitų argumentų, pagrindžiančių nuteistojo teiginius dėl teismo šališkumo, skunde nėra nurodyta. Aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimą, buvo šališkas, teisėjų kolegija taip pat nenustatė.
15. Konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai, laikydamasis BPK įtvirtintų nuostatų, skundžiama 2021 m. kovo 22 d. nutartis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl ją naikinti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. K. (S. K.) skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 22 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.