Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Mažikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį 23 MGL (2990 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent, ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytą dieną, laiku ir vietoje, iš ikiteisminiu tyrimu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo nedidelį kiekį – 0,3168 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurią, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gabeno iki (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai kelnių kišenėje laikė iki 2011-01-25 11.50 val., kol policijos pareigūnai surado ir išėmė.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 3 punktas).

M. B. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytą dieną, laiku ir vietoje, iš ikiteisminiu tyrimu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo nedidelį kiekį – 0,3168 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurią, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gabeno iki (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai kelnių kišenėje laikė iki 2011-01-25 11.50 val., kol policijos pareigūnai surado ir išėmė.

Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, savarankiški, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš minėtų veikų.

Nuteisimo dėl narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo sąlyga yra šių faktų (įgijimo, gabenimo ir laikymo) nustatymas ir pagrindimas apkaltinamajame nuosprendyje teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 2 punkte reikalauja, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Apylinkės teismas nesilaikė šių įstatymo reikalavimų ir pripažindamas M. B. kaltu dėl narkotinių medžiagų įgijimo nesirėmė minėtų įstatymų reikalavimais.

Nuosprendyje teigiama, kad M. B. „kaltė dėl to, kad jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, visiškai įrodyta“. Tačiau nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nėra jokio narkotinių medžiagų įsigijimo fakto pagrindimo byloje išnagrinėtais įrodymais. Įsigijimo faktas teismo paprasčiausiai prezumuojamas remiantis narkotinių medžiagų gabenimo ir laikymo faktais. Nuteistasis nedavė tokių parodymų, kurie patvirtintų, jog jis įsigijo narkotinių medžiagų. Priešingai, jis tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė net ir narkotinių medžiagų gabenimo ir laikymo faktą. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytą narkotinių medžiagų įsigijimo faktą. Todėl kolegija laiko, kad šioje dalyje teismo išvados nepatvirtintos įstatymo nustatytu būdu gautais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, kaltinimas yra nekonkretus ir nepagrįstas jokia bylos medžiaga, todėl nuosprendžio dalis, kuria M. B. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už narkotinių medžiagų įgijimą, iš nuosprendžio šalintina. Taigi, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas BPK 328 straipsnio 3 punktu.

Nuteistasis teigia, kad kratos metu rastos narkotinės medžiagos jam nepriklauso ir jis nežino kaip jos atsirado jo vilkėtuose drabužiuose, jis daro prielaidą, kad nežinomas asmuo narkotines medžiagas įdėjo į jo kelnes arba narkotines medžiagas galėjo „pakišti“ jo asmens kratą atlikęs policijos pareigūnas. Šios apelianto versijos yra paneigtos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kurie nurodyti ir skundžiamame nuoseprendyje.

Byloje nustatyta, kad džinsines kelnes, kurių kišenėlėje kratos metu buvo rastas mažas paketėlis su narkotinėmis medžiagomis, apsivilko pats nuteistasis dar būdamas namuose. Atsižvelgus į tai, kad džinsinės kelnės yra individualus drabužis, todėl be nuteistojo žinios joks pašalinis asmuo tų kelnių negalėjo vilkėti, taip pat be nuteitojo žinios į minėtas kelnes negalėjo įdėti paketo su narkotinėmis medžiagomis. Kadangi nuteistojo gyvenamojoje vietoje krata buvo atlikta po to, kai M. B. persirengė kitais drabužiais, tarp jų ir minėtas džinsines kelnes, kuriose kratos metu buvo rastos narkotinės medžiagos, ir nuteistajam būnant tarnybiniame policijos automobilyje, daroma išvada, kad nuteistojo versija, jog narkotines medžiagas į jo džinsines kelnes galėjo įdėti jam nepažįstamas asmuo, yra nepagrįsta.

Taip pat byloje nustatyta, kad narkotinės medžiagos M. B. vilkėtose džinsinėse kelnėse buvo rastos atlikus išsamią apelianto asmens apžiūrą po to, kai kratą atlikusiam policijos pareigūnui D. L. kilo įtarimas, jog ne visus turimus daiktus nuteistasis pateikė. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. L. parodė, kad maišelį su medžiaga prie nuteistojo akių ištraukė iš džinsinių kelnių priekinės mažosios kišenėlės ir klausė, „kas čia yra?“ (99-101 b. l.), o pamatęs maišelį su medžiaga M. B., šypsodamasis klausė „kas čia, kas čia?“, tačiau nešaukė, nepriekaištavo, neprašė ieškoti ant maišelio pirštų antspaudų ar atlikti tyrimą nustatyti jo organizme narkotinių medžiagų likučių (29 b. l.). Taip pat nustatyta, kad atliekant M. B. asmens kratą patalpoje nebuvo nieko daugiau, ir kratą atliko vienas pareigūnas D. L., o ir pats nuteistasis patvirtino, jog D. L. visada buvo toje pačioje patalpoje, į kurią niekas nebuvo įėjęs (95 b. l.). Pastebėtina, kad pats apeliantas teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, jog po to, kai sudėjo daiktus iš kišenių, jam buvo liepta išsiverti kelnių diržą ir batraiščius, tuo momentu D. L. iš kažkur ištraukė maišelį. Pats nuteistasis suvokdamas, kad narkotinės medžiagos negalėjo būti rastos kitur, kaip jo drabužiuose, pats abejodamas teigė „gal ištraukė iš mano kelnių kišenių“, bei taip pat iš karto gindamasis tvirtino nežinąs iš kur pas jį atsirado narkotinės medžiagos (94 b. l.). Įvertinus liudytojo D. L. duotus parodymus apie šį įvykį, juos sugretinus su paties nuteistojo parodymais, daroma išvada, kad policijos pareigūnas D. L. iš niekur kitur negalėjo ištraukti maišelio su narkotinėmis medžiagomis, kaip tik iš M. B. kelnių kišenėlės. Be to, nuteistasis savo parašu daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole patvirtino, jog visi protokole nurodyti daiktai, tarp jų ir užspaudžiamas maišelis su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, priklauso jam (b.l. 13). Nors pirmosios instancijos teisme nuteistasis bandė įtikinti teismą, jog protokolą pasirašė jo neskaitęs, kadangi bijojo liudytojo D. L. dėl pastarojo ankstesnių veiksmų jo atžvilgiu, tačiau byloje nenustatyta, kad D. L. jo atžvilgiu smurto nevartojo, jam negrasino bei neatliko kitų netinkamų jo atžvilgiu veiksmų. Tai patvirtino ir teisme apklaustas pats M. B. (96 b. l.). Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pas M. B. rastas maišelis su narkotine medžiaga priklausė būtent jam, todėl apelianto daroma prielaida, jog maišelį su narkotine medžiaga jam galėjo „pakišti“ policijos pareigūnas D. L. yra nepagrįsta bei paneigta bylos duomenimis. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo D. L. parodymais, kadangi liudytojas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Sugretinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, esminėse įvykio aplinkybėse jie sutampa, todėl daroma išvada, kad liudytojo D. L. parodymai nėra prieštaringi ir apylinkės teismas pagrįstai jais grindė M. B. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nuteistojo tvirtinimai, kad jis nebūtų rengęsis rūbų, kuriuose yra narkotikų, ar narkotines medžiagas jis galėjo išmesti tualete, kur buvo nuvestas ir kur buvo vienas, vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti ar sušvelninti atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nes niekas apelianto nevertė apsivilkti būtent tas džinsines kelnes, kuriose vėliau buvo rastos narkotinės medžiagos. Nors liudytojas A. S. patvirtino, kad prieš nuvedant M. B. į laikino sulaikymo kambarį, jo paprašymu jis buvo palydėtas į tualetą, kur buvo vienas, tačiau tai nepaneigia jo kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas D. L. parodė, kad kai M. B. viską (t. y. savo daiktus) padėjo, jis nuteistąjį aptikrino rankomis vieną kartą ir jau ketino rašyti protokolą, tačiau M. B. kažkaip keistai pasimuistė ir jis dar kartą jį apčiupinėjo nuodugniau, patikrindamas apykakles, visas kišenes, kišenėles ir džinsinių kelnių priekinėje mažoje kišenėlėje rado polietileninį maišelį (100 b. l.). Tai leidžia manyti, kad tik po nuodugnios apžiūros buvo rastos narkotinės medžiagos, todėl nuteistojo elgesys jo asmens kratos metu – elgėsi ramiai, nešaukė, nepriekaištavo, duoda pagrindą manyti, kad M. B. tikėjosi, jog turimos narkotinės medžiagos nebus surastos asmens kratos metu. Atsižvelgus į šias aplinkybes, daroma išvada, kad apelianto tvirtinimai, kad jis nebūtų rengęsis rūbų, kuriuose yra narkotikų, ar narkotines medžiagas jis galėjo išmesti tualete, tėra tik nuteistojo prielaidos, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo padėtį.

Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką psichotropinių ir narkotinių medžiagų gabenimu paprastai laikomas psichotropinių ar narkotinių medžiagų, buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos atitinkamais nuotoliais, o laikymas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Byloje nustatyta, kad narkotinės medžiagos buvo rastos nuteistojo vilkėtuose drabužiuose, kuriuos jis pats apsivilko išvažiuodamas iš namų su pareigūnais, todėl pagrįstai jam inkriminuotas narkotinių medžiagų gabenimas iki (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato bei laikymas kišenėje kol narkotines medžiagas surado policijos pareigūnas ir jas išėmė.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad M. B. pagrįstai nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Motyvuojamoji dalis

Dėl bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, minėto įstatymo nuostatų nepažeidė.

M. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su narkotinėmis medžiagomis, nusikalstama veika nenutrūko pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje. Teismas nenustatė nuteistojo nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Vertinant apelianto asmenybę, nustatyta, kad jis nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, yra registruotas darbo biržoje, tačiau nedarbo socialinio draudimo pašalpos negauna, taip pat nors yra nevedęs, tačiau turi mažametį vaiką. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad jis yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra duomenų, kad paskirtas baudas yra sumokėjęs. Taip pat M. B. buvo teistas vieną kartą ir jam buvo paskirta bauda, apie kurios visišką įvykdymą baudžiamojoje byloje nėra duomenų, tačiau laikoma, kad naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė neišnykus teistumui.

Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už padarytą baudžiamąjį nusižengimą gali būti paskirtos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas. Įvertinus aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti M. B. paskyrus ne pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį, kadangi areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, todėl pagrįstai paskyrė baudą, jos dydį nustatydamas artimam baudos už baudžiamąjį nusižengimą vidurkiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Nors nuteistasis nedirba, yra registruotas darbo biržoje ir dėl to paties apelianto teigimu, jam paskirta „milžiniška“ bauda, tačiau pats nuteistasis pripažįsta, kad jis pragyvena iš gaunamų socialinių pašalpų, tai reiškia, kad jis turi galimybę sumokėti paskirtą baudą. Be to, pastebėtina, jog nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas, todėl susirasti darbą gali savarankiškai, ne vien per darbo biržą.

Atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad apeliantui paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo jos keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį.

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio dalį dėl M. B. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už neteisėtą 0,3168 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) įgijimą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Kitą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.