Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta, ją iš dalies sudedant su 2022 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir V. V. paskirta subendrinta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. V. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2021 m. lapkričio 24 d., apie 12.00 val., būdamas kavinėje-bare „Skanaus“, Savanorių pr. 46, Vilniuje, veikdamas tyčia nuo kėdės pagrobė paliktą be priežiūros svetimą A. S. priklausančią juodos spalvos rankinę, 10 eurų vertės, su joje buvusiais: juodos spalvos planšetiniu kompiuteriu „Samsung Tab A“, 300 eurų vertės, juodos spalvos skėčiu „Happy“ 20 eurų vertės, belaidėmis ausinėmis 34 eurų vertės, dviem poromis akinių 30 eurų vertės, t. y. pagrobė bendros 394 eurų vertės A. S. priklausantį turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio. Atsižvelgiant į tai ir byloje nenustačius padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teismas pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

8. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 41 straipsnio 2 dalis numato, kad bausme siekiama: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti arba apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; ir 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; ir 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas skiria bausmę pagal to BK specialiosios dalies straipsnio, kuris numato atsakomybę už kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirdamas nuteistajam V. V. 50 parų arešto bausmę įstatymo nuostatų nepažeidė.

11. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nėra V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat atsižvelgta į veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), V. V. kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), padarytos veikos savanaudiškus motyvus, į nuteistojo asmenybę, nusikalstama veika padarytos žalos dydį; tai, kad V. V. teisiamas penktą kartą, nusikalstamų veikų darymas suintensyvėjo, be to, daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų piniginių nuobaudų nesusimokėjęs.

12. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu V. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta galutinė bausmė – 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi V. V. pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda į dviejų parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad arešto bausmę pagal 2016 m. liepos 4 d. nuosprendį V. V. atliko 2019-02-13. Naują nesunkų nusikaltimą V. V. padarė 2021‑11-24. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Taigi, naują nusikalstamą veiką V. V. padarė neišnykus teistumui, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pastebėtina, jog ši aplinkybė prokuroro 2022-02-17 pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-10 baudžiamajame įsakyme nebuvo nustatyta.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nenustatė V. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismų praktikoje pažymėta, jog nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos atsakomybę lengvinančia aplinkybe paprastai laikomas tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis – kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-51-648/2019). Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimąsi parodo ne vien apgailestavimo pareiškimai ar deklaratyvūs atsiprašymai. Gailėjimąsi gali reikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, pastangos atlyginti žalą, jeigu jos yra padaryta, pagalba teisėtvarkos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-184-697/2019). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog bylos nagrinėjimo metu nuteistasis V. V. nukentėjusiajam A. S. dar nebuvo atlyginęs visos padarytos žalos už pavogtą ir parduotą nukentėjusiojo planšetę. Šią planšetę nukentėjusysis A. S. iš lombardo susigrąžino pats, už ją susimokėjo ir vėliau teisme atsisakė likusios žalos sumokėtos už susigrąžintą planšetę – 30 eurų grąžinimo. Nuteistasis V. V. teisiamojo posėdžio metu iš dalies pripažino savo kaltę, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė skirtingą laiką kiek be priežiūros buvo palikta nukentėjusiojo A. S. kuprinė, nurodytas laikas nesutapo su nukentėjusiojo A. S. parodymuose nurodytu laiku, kurio parodymais teismui nebuvo pagrindo netikėti, nukentėjusysis A. S. parodymus davė įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro prielaidų nuteistojo V. V. nurodytas aplinkybes dėl padaryto nusikaltimo laikyti visišku prisipažinimu, o jo gailėjimosi – nuoširdžiu.

14. BPK 425 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Ši aplinkybė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-10 baudžiamajame įsakyme nuteistajam buvo išaiškinta. Taigi, apelianto argumentas, kad paskirta bausmė yra per griežta, kadangi prokuroras prašė švelnesnės bausmės, nei kad baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta, atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu bausmė V. V. paskirta, atsižvelgiant į anksčiau jau aptartas aplinkybes, be kita ko, ir į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Tai, kad nukentėjusysis A. S. bylos nagrinėjimo metu atsisakė civilinio ieškinio dalies ir nuteistasis V. V. grąžino nukentėjusiajam likusius daiktus, anksčiau jau aptartų aplinkybių svarbių bausmės skyrimui kontekste nėra pakankamas pagrindas V. V. skirti švelnesnę bausmę. Taip pat pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo paskirtos bausmės mažinti vienu trečdaliu BK 64-1 straipsnio tvarka, kaip tai buvo padaryta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kadangi byla nebuvo nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

15. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu skyrė nuteistajam V. V. proporcingą, adekvačią ir tinkamą bausmę bei realų jos vykdymą, išsamiai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias ir bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jo keisti nėra teisinio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

16. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. rugsėjo 9 d. buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai iš nuteistojo V. V. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 73,33 Eur.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios yra taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) yra priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju V. V. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas jo pateiktas apeliacinis skundas. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Akcentuotina ir tai, kad V. V. nedirbantis, turintis neįgalumą (40 proc. darbingas), jo turtinė padėtis nėra gera, dėl ko, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų 73,33 Eur iš nuteistojo V. V. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.