- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-18
- Bylos Nr.
- 2-34-607/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02124-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Žebelienė
- Ieškovas
- G. E.
- Atsakovas
- R. G.
- Advokatai
- Rimantas Cemnalianskis, Kęstutis Stankevičius
- Kategorijos
- 2.5.10Civilinė atsakomybė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. E. ieškinį atsakovui R. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. E. ieškiniu prašo iš atsakovo R. G. priteisti 1500 Eur žalos atlyginimo, 200 Eur neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priteisti atsakovui R. G. ieškovui G. E. priklausančią savadarbę priekabą ir įpareigoti jį per teismo nustatytą terminą pasiimti priekabos dalį, esančią jo kieme.
Ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad iki 2000 metų pasigamino savadarbę priekabą. Ta priekaba buvo pagaminta iš krovininio automobilio ,,Zyl“ puspriekabės, kurį gavo už pajus naikinant Žukų ūkį. Gavo 1991 metais iš Žukų ūkio jis pats asmeniškai už 26000 ar 28000 tūkstančius to laiko valiutos. 2016-04-28 teismo posėdžio metu aiškino, kad kad privatizuojant Žukų tarybinį ūkį jo uošvienei J. S. atiteko sunkvežimis (duomenys neskelbtini) su balnu ir puspriekabe. J. S. minėtą sunkvežimį (duomenys neskelbtini) su balnu ir puspriekabe padovanojo savo dukrai, jo sutuoktinei ir jam. Iš ,,Zyl“ padaryta priekaba galėjo būti kabinama prie bet kokio traktoriaus. Gauto ,,Zyl“ nebuvo persiregistravęs savo vardu ir jo nenaudojo kaip transporto priemonės, nes jis buvo benzininis, buvo brangu eksploatuoti. Dokumentų įrodančių ,,Zyl“ nuosavybę, neturi, sudegė gaisro metu. Priekabą naudojo savo ūkyje, važinėdavo su ja po pievas. Veždavo šieną, malkas ir grūdus. 2008-2009 už tą priekabą jam siūlė 1000 dolerių, tačiau jis nesutiko jos parduoti, nes jam reikėjo kitos priekabos. Mano, kad 2010 metais jo savadarbės priekabos vertė buvo kaip keturtonės priekabos kaina, t.y. 1500 Eur. Kad ir pats naudojosi jo priekabos vertė vis tiek yra išlikusi 1500 Eur. Kainą paskaičiavo pagal keturtonės priekabos vertę vadovaudamasis laikraščiuose rastais 2013 metų skelbimais. Kitų rašytinių įrodymų pagrindžiančių savadarbės priekabos vertę neturi ir mano, kad 2010, 2011 tos priekabos vertė buvo dar didesnė nei 2013 metais. 2010 metais pavasarį ar vasaros pradžioje atvažiavo R. G. ir prašė parduoti priekabą, tačiau jis nesutiko ir pasiūlė mainyti į nupirktą keturtonę verčiamą veikiančią priekabą su dokumentais. Tuo momentu nieko nesusitarė ir R. G. išvažiavo. Po kelių valandų R. G. atvažiavo vienas ir išsivilko jo savadarbę priekabą. Iš tokio R. G. elgesio suprato, kad jis sutiko su jo sąlygomis. R. G. iš anksto žinojo, kad jo pagaminta priekaba yra be dokumentų. R. G. sakė jam, kad turi nupirkęs iš jo brolio priekabą, tačiau aiškino, kad ta priekaba yra be bortų, žadėjo uždėti bortus ir jam iki rugpjūčio mėnesio atvaryti keturtonę priekabą. Tarėsi dviese, jų pokalbio tada niekas negirdėjo. Nežino, kiek R. G. buvo mokėjęs už brolio priekabą, jis nieko jam nesakė apie kainų skirtumus. Nežinojo kiek metų senumo buvo buvusi brolio priekaba. Norėjo keturtonės priekabos su dokumentais, kad galėtų išvažiuoti į kelią. 2010 metų liepos gale ar rugpjūčio pradžioje R. G. paskolino kitą naują trylikos tonų priekabą, o pažadėtos keturtonės taip ir neatvarė. Ta trylikos tonų priekaba jis pasinaudojo ir vėl atidavė. 2011, 2012 metais R. G. vis prašė įvykdyti susitarimą, tačiau R. G. vis paskolindavo tą naują priekabą, o dėl sutartos keturtonės sakydavo, kad dar nesutvarkė. 2015 m. jam vėl reikėjo parsivežti grūdus ir jis vėl buvo pasiėmęs tą trylikos tonų priekabą. Konfliktas įvyko tada, kad atvažiavo J. pasiimti priekabos ir jis pastarajam priekabos nedavė. R. G. pasiėmė savo priekabą, o jam atitempė jo buvusią priekabą be priekinės ašies. Po praėjusio posėdžio atsakovas atvilko ir tą priekinę ašį. Dabar ta priekaba yra dalimis, nežino ar nėra sugadinta. Priekaba yra surūdijusi, galiniai ratai yra be oro, priekiniai ratai gali būti nebe tie su kuriais priekaba buvo išvaryta, nes juose nebėra veržlių. Nori R. G. atiduoti priekabą ir gauti piniginę kompensaciją, nes R. G. nepaskolino savo priekabos, o išmainė. Galvoja, kad tai buvo lygiaverčiai mainai. R. G. trylikos tonų priekaba naudojosi tik 3 ar 4 dienas metuose, o 2015 metais jau nebepasinaudojo. Prašo neturtinės žalos už patirtus nepatogumus.
Atsakovas R. G. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2008 metais buvo nusipirkęs naują 13 tonų priekabą kaip ūkininkas pagal ES programą. Sumokėjo apie 40000 tūstančių litų. Pirko lengvatinėmis sąlygomis, todėl paskui pusę sumos jam buvo grąžinta. G. E. jau pavasarį iš karto nupirktą priekabą skolinosi. 2009 metais matė, kad G. E. savo pasigamintos priekabos nebenaudojo. 2010 metais G. E. vėl prašė jo paskolinti tą trylikos tonų priekabą, o jį tuo metu domino G. E. padaryta savadarbė priekaba. Ta savadarbė priekaba visada stovėjo pastatyta pamiškėje. 2011 metais susitarė taip, kad jis D. E. paskolins kai reikės savo trylikos tonų priekabą, o G. E. jam atiduos ar parduos savo priekabą, kurią vadino metalo laužu. G. E. pats jam pasakė, kad ta savadarbė priekaba yra metalo laužo krūva ir jam pasiūlė, kad jis paskolintų savo naują priekabą grūdams vežti, o tą savadarbę priekabą pasiūlė temptis. G. E. neturėjo savo priekabos, o su savo traktoriumi tos savadarbės priekabos jis nepatempdavo. G. E. nesakė, kiek ta priekaba kaip metalo laužas yra verta. Nebuvo jokios kalbos apie 5000-6000 litų. Būtų bandęs tą priekabą tvarkyti, jei būtų buvę dokumentai. Iš pradžių G. E. sakė, kad yra savadarbės priekabos dokumentai, o 2013 metais pasakė, kad tų dokumentų nėra. Tuos dvejus metus ta priekaba taip ir stovėjo. Per tą laiką jis nusipirko 24 tonų priekabą. Tada paėmė dalį G. E. priekabos, t. y. priekinę ašį, susivirino ją prie tos nupirktos priekabos, pasikeitė padangas ir pasidarė tokią priekabą kokios reikėjo. Pripažįsta, kad dalį G. E. priekabos naudojo, tačiau ir G. E. trylikos tonų priekaba naudojosi kiekvienais metais. Mano, kad ieškovas fantazuoja kalbėdamas apie mainus. 2011 metais buvo nupirkęs keturtonę priekabą nuo S. P. už 1300 litų. Tik 2013 metais ieškovas paprašė tos iš jo brolio nupirktos priekabos. Prašė atiduoti keturtonę priekabą, už tą jo savadarbę priekabą. Tačiau kadangi G. E. nedavė savadarbės priekabos dokumentų, todėl jis nedavė jam tos keturtonės priekabos. G. E. prašė atiduoti priekabą, ir tada žadėjo atiduoti dokumentus. 2013 metais jis atgal nenuvežė tos priekabos ir naudojosi toliau, nes G. E. skolindavosi iš jo tą trylikos tonų priekabą. 2014 metais vėl skolino ieškovui priekabą. Konfliktas kilo tada, kai 2015-08-27 norėjo jo sūnus malkas parsivežti ir prireikė iš G. E. pasiimti jam paskolintą savo pačių 13 t. tonų priekabą, tada G. E. pareikalavo pirma sugrąžinti jo savadarbę priekabą. Buvo iškviesta policija. G. E. stovėjo su grandine rankose ir sakė nebandyk lįsti prie priekabos. Jis G. E. su ranka nesudavė. Dalį savadarbės priekabos, t.y. be priekinės ašies atitempė tą pačią dieną, jos padangos buvo be oro, o priekinės ašies iškart neatidavė, nes ją reikėjo atjungti. Naudojo ieškovo priekabos tik priekinę dalį. Priekinės dalies ilgai negrąžino, nes ieškovo bijojo. Priekinės padangos buvo geros, jis pats buvo jas uždėjęs. 2011 metais jokių sandorių nebuvo, nes ieškovas priekabą jam atidavė. Kai priekabą išsivarė neklausė ieškovo ar yra dokumentai, jis tikėjo, kad ta priekaba yra su dokumentais. Žinojo, kad anksčiau, su tuo automobiliu iš kurio buvo padaryta priekaba važinėdavo, apie gaisrą nieko negirdėjo. Negali pasakyti kiek ieškovo priekaba buvo verta 2011 m, bet ne daugiau kaip metalo laužo kaina, t.y. 500-600 litų. Su pareikšta neturtine žala nesutinka. Prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga-ieškovo paaiškinimu nustatyta, kad privatizuojant Žukų tarybinį ūkį jo uošvienei J. S. atiteko sunkvežimis (duomenys neskelbtini) su balnu ir puspriekabe. J. S. minėtą sunkvežimį (duomenys neskelbtini) su balnu ir puspriekabe padovanojo savo dukrai, ieškovo sutuoktinei ir jam. Iki 2000 m. ieškovas pats (duomenys neskelbtini) sunkvežimį perdarė į dviejų ašių priekabą. Priekabos priekinė ašis atsikabindavo ir priekabą galima naudoti kaip puspriekabę arba priekinį tiltą naudoti kaip balną šiai ir kitoms priekaboms kabinti ir vilkti, priekabos vertė 2010 m. buvo 1500 Eur. Priekaba buvo neregistruota, ieškovas neturėjo priekabos registracijos dokumentų.
Ginčas byloje kilo dėl šalių skirtingai aiškinamos jų tarpusavio žodinės sutarties turinio ir pasekmių. Ieškovas tvirtino, kad 2010 pavasarį ar vasaros pradžioje atvažiavo R. G. ir prašė parduoti jo savadarbę priekabą, tačiau jis nesutiko ir pasiūlė mainyti savo savadarbę priekabą į R. G. t verčiamą veikiančią priekabą su dokumentais; kad tuo momentu nieko nesusitarė ir R. G. išvažiavo, kad po kelių valandų R. G. atvažiavo vienas ir išsivilko jo savadarbę priekabą; iš tokio R. G. elgesio suprato, kad jis sutiko su jo mainų sąlygomis; kad R. G. iš anksto žinojo, kad jo pagaminta priekaba yra be dokumentų; kad R. G. aiškino, kad ta 4 t. priekaba yra be bortų, žadėjo uždėti bortus ir jam iki rugpjūčio mėnesio atvaryti 4 t priekabą.
Tuo tarpu atsakovas teigė, kad 2011 metais su ieškovu susitarė taip, kad G. E. jam atiduos ar parduos savadarbę priekabą, o jis kad G. E. paskolins kada reikės jam priklausančią 13 tonų priekabą. Tada G. E. sakė, kad turi savadarbės priekabos registracijos dokumentus, o 2013 metais pasakė, kad tų dokumentų nėra. Apie mainus su ieškovu nekalbėjo, neaptarė su ieškovu savadarbės priekabos kainos. Tik 2013 m. ieškovas G. E. paprašė vietoj jo savadarbės priekabos perduoti jam, R. G. priklausančią 4 t priekabą su dokumentais, pirktą iš S. P..
Nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 7-8) nustatyta, kad 2015-07-27 08.31 val. G. E. kieme tarp jo ir kaimyno R. G. įvyko konfliktas dėl priekabos. Nustatyta, kad R. G. jam priklausančią priekabą buvo paskolinęs G. E. bei norint atsiimti priekabą pastarasis nesutiko grąžinti tol, kol negrąžins jisai jam priekabos, kurią buvo paskolinęs prieš ketverius metus. Konflikto metu būdami kieme, abudu apsistumdė bei R. G. vieną kartą trenkė G. E. į dešinės pusės krūtinės šoną, daugiau jokių smūgių nesudavė. Po konflikto atvykus policijos pareigūnams R. G. jam priklausančią priekabą atsiėmė bei grąžino G. E. priekabą, kurią buvo pasiskolinęs prieš ketverius metus, tačiau be priekinės ašies. Iš G. E. pareiškimas negautas dėl negrąžintos priekabos priekinės ašies, kadangi R. G. žadėjo grąžinti iki vakaro.
Atsakovo R. G. paaiškinimais, liudytojos G. G. parodymais, nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 7) nustatyta, kad atsakovo žinioje ieškovo savadarbė puspriekabė buvo nuo 2011 m. iki 2015-08-27, o puspriekabės priekinė ašis nuo 2011 m. iki 2016 -03 mėn. Atsakovo paaiškinimais, liudytojos G. G. paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas ūkio tvarkyme naudojosi ieškovo savadarbe priekaba laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2015-08-27.
Ieškovo, liudytojos L. E. parodymais nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2011m. iki 2015 m. vasaros sezono metu (javapjūtės metu) ieškovas naudodavosi atsakovo R. G. 13 t. priekaba. Išdėstytosios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2011 m. bylos šalys pasiekė tokį susitarimą, pagal kurį atsakovas realiai naudojosi atsakovo kilnojamuoju daiktu-savadarbe priekaba-be užmokesčio, o ieškovas realiai naudojosi atsakovo kilnojamu daiktu-13 t priekaba be už mokesčio ir toks susitarimas tuo metu šalis tenkino.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis atitinkamų aplinkybių neįrodo, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta
Sutarties elementai, kurių pakanka, kad sutartis galiotų, yra šalių susitarimas, t.y. jų valios suderinimas, o įstatymų numatytais atvejais ir sutarties forma ( CK 6.159 str.). Sutinkamai su CK 1.72 str.1d. sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu.
Nagrinėjamoje byloje šalys sudarė sutartį žodine forma. Ieškovas siekia įrodyti tarp šalių įvykus mainų teisinius santykius, atsakovas jų nepripažįsta. Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą. Mainų sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (šios knygos XXIII skyrius), jeigu tai neprieštarauja šio skyriaus normoms ir mainų esmei. Mainų sutarties atveju abi mainų sutarties šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju. ( Lietuvos CK 6.432 str.) 6.434 str. numatyta, kad abi šalys savo prievolę perduoti daiktus turi įvykdyti kartu, jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi mainų sandorio esmė yra šalių siekis ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios, reikalingos.
Nustatytoji aplinkybė, kad atsakovas tam tikru laiku realiai naudojosi ieškovo kilnojamu turtu-savadarbe priekaba, nėra pakankama išvadai, kad šalys sudarė būtent mainų sutartį ir ją pilnai įvykdė, nes toks naudojimasis daiktu, galimas ir pagal kitokios rūšies sutartis ar susitarimus, todėl vertintina šalių valia dėl tokio susitarimo, atitinkamai kvalifikuojant susiklosčiusius teisinius santykius. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad tarp šalių buvo susitarimas mainais už ieškovo savadarbės priekabos perdavimą nuosavybės teise atsakovui R. G., ieškovui G. E. nuosavybės teise gauti iš atsakovo R. G. 4 t priekabą su dokumentais, nepatvirtino atsakovas R. G.. Šalių paaiškinimu nustatytu, kad jų susitarimo niekas negirdėjo. Liudytoja L. E. tvirtino ieškovo nurodytą aplinkybę, kad buvo šalių susitarimas dėl išmainymo ieškovo savadarbės priekabos į atsakovo 4 tonų priekabą. Tačiau liudytoja nurodė pati susitarime nedalyvavusi, tik žinanti šią aplinkybę iš sutuoktinio ieškovo. Dėl aukščiau paminėto liudytojos parodymai vertinami kritiškai. Ieškovas jokių kitų įrodymų nurodytai aplinkybei pagrįsti nepateikė. Teismas įvertina tą aplinkybę, kad ieškovui atsakovo 4 t priekaba nebuvo perduota nei savadarbės priekabos atsakovui perdavimo metu, nei vėliau. Nepaneigtas atsakovo argumentas, kad tik 2013 m. ieškovas G. E. paprašė vietoj jo savadarbės priekabos perduoti jam, R. G. priklausančią 4 t priekabą su dokumentais, pirktą iš S. P.. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai šalių tikrųjų ketinimų nustatyti negalima, sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis suteiktų analogiški šalims protingi asmenys. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad mažai tikėtina, jog atidus, apdairus ir rūpestingas asmuo be jokios sutarties perduotų su juo giminystės ar kitokiais artimais santykiais nesusijusiam asmeniui jam priklausantį daiktą 1500 Eur vertės nereikalaudamas mainais gauti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą.
Jeigu ko kita nenumato mainų sutartis, preziumuojama, kad daiktų kaina yra vienoda ir jais keičiamasi be jokių priemokų. Kai sutartyje numatyta, kad mainomų daiktų kaina skiriasi, tai šalis, kuri privalo perduoti mažesnės kainos daiktą nei kitos šalies perduodamo daikto kaina, neprivalo kitai šaliai mokėti kainų skirtumo, jeigu ko kita nenustato sutartis (CK 6.433str.). Kaip teigė ieškovas, jo savadarbės priekabos vertė 2010-2011 m. buvo 1500 Eur. Teismas laiko, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad šalys tarėsi ir susitarė dėl konkrečių turto verčių ar atitinkamai konkrečios kompensacijos pagal mainų sutartį mokėjimo.
Teismas, įvertinęs visas nurodytas faktines bylos aplinkybes, rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, vertindamas šiuos įrodymus kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų tarpusavio ryšius, daro išvadą, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad šalys buvo sutarusios mainytis joms priklausančiu kilnojamu turtu.
Nustatyta aplinkybė, kad atsakovas naudojosi ieškovo turtu-savadarbe priekaba, o ieškovas naudojosi atsakovo 13 t priekaba, gali būti vertinama ir kvalifikuojama pagal kitas sandorio rūšis reglamentuojančias įstatymo normas, kurioms toks susitarimas neprieštarauja. Teismo nuomone, tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Ieškovui priklausantis daiktas –savadarbė priekaba yra grąžintas, stovi jo namų kieme. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jo savadarbė priekaba būtų sugrąžinta blogesnės būklės, nei ji buvo perduota atsakovui R. G., atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą. Todėl laikytina, kad nėra jokio teisinio pagrindo ieškovui priteisti iš atsakovo 1500 Eur turtinės žalos atlyginimo, o atsakovui priteisti ieškovui priklausančią savadarbę priekabą.
Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo, ieškovui neįrodžius ieškinio dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo, netenkintinas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Sutinkamai su Lietuvos CPK 93 str.1d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal pateiktus duomenis atsakovas patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 7 ir 8.14 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, sprendžia, kad jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas pilnai ir jo naudai priteistina i š ieškovo 500 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 88 str.1d.6p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str.1d6p.,259 str., 263 str. 270 str.
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo G. E. atsakovui R. G. 500 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.