Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjas A.Švedavičius, sekretoriaujant D.Šiliauskienei, dalyvaujant prokurorei O. Vasiliauskienei, advokatei N. Pulokienei, nukentėjusiesiems A. V., K. M., G. V., A. V., A. K., nukentėjusiojo A. V. atstovui advokatui V. Jankauskui, nukentėjusiosios G. V. atstovui advokatui A. Cemnolonskui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

L. K. (a/k (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, neištekėjusi, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. įvykdė kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą, dėl kurio įvyko eismo įvykis kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent :

2008m. liepos mėn. 23d., apie 12 val., Pasvalio raj. Kubiliūnų km. teritorijoje, važiuodama iš Pasvalio raj. Kubiliūnų km. į pagrindinį kelią A-10 ir vairuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio sąlygas ir nepasirinkusi saugaus greičio išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešine eismo juosta važiavusiu nukentėjusiajam A. V. priklausančiu ir pastarojo vairuojamu automobiliu „AUDI 100“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko eismo įvykio metu nukentėjusiajam A. V. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairiame paakyje, odos nubrozdinimas nosies srityje, poodinė kraujosruva kakle ir kairės pusės 8-9 šonkaulių lūžis, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, A. V. vairuojamo automobilio keleivei G. V. daugybinės muštinės plėštinės žaizdos veide ir galvos sumušimas, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas, o L. K. vairuojamo automobilio „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei A. K. krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, dešinės alkūnės sumušimas ir kairiojo penkto šonkaulio lūžis, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Tuo savo veiksmais L. K. pažeidė kelių eismo taisyklių (galiojusių iki 2008-09-01 redakcija) 172 ir 173 p.p. reikalvimus ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1d.

A. K. kalta pilnai prisipažino ir parodė, kad ji darbo reikalais vairuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį važiavo iš Kubiliūnų kaimo link kelio A-10. Važiuodama automobiliu pasivijo ta pačia kryptimi važiavusį autobusą. Kadangi kelio danga buvo žvyras ir iš po autobuso ratų rūko dulkės nusprendė autobusą aplenkti. Pradėjusi lenkimo manevrą ir lenkdama autobusą pamatė iš priekio atvažiuojantį automobilį. Pamačiusi paminėtą automobilį stabdė siekdama grįžti į savo važiuojamąją kelio pusę, tačiau to padaryti nesugebėjo ir būdama išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą susidūrė su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu. Pripažįsta, kad autoįvykio metu pastarojo automobilio keleiviams buvo padaryti nustatyti sužalojimai. Po autoįvykio lankė ligoninėje nukentėjusiąją G. V. ir atlygino jai dalį padarytos žalos, t.y sumokėjo žalos atlyginimui 200 Lt., po to vėliau pavedimu dar atlygino 400 Lt. padarytos žalos. Taip pat skambino

nukentėjusiajam A. V. ir norėjo pastarajam atlyginti bent iš dalies padarytą žalą, tačiau pastarasis atsisakė priimti žalos atlyginimą.

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad jis 2008-07-23 jam priklausančiu automobiliu „AUDI 100“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Biržų m. važiavo namo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Važiuodamas žvyrkeliu nuo kelio A-10 į Kubiliūnų kaimą susidūrė su priešais važiuojančiu automobiliu, kuris lenkė autobusą.

Kadangi kelio danga buvo žvyras ir buvo labai didelės dulkės priešpriešiais važiuojantį automobilį pamatė tik prieš pat susidūrimą, todėl sustabdyti automobilio nebegalėjo. Autoįvykio metu jam buvo padaryta poodinė kraujosruva kairiame paakyje, odos nubrozdinimas nosies srityje, poodinė kraujosruva kakle ir kairės pusės 8-9 šonkaulių lūžis. Autoįvykio metu automobilio sugadimu padarytą žalą atlygino draudimas, todėl dėl automobilio sugadinimo ieškinio nereiškia. Dėl autoįvykio patyrė 107 Lt. turtinę žalą, kurią prašo teismą priteisti jo naudai. Taip pat prašo priteisti advokato atstovavimo išlaidas byloje ir 40000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji K. M. parodė, kad kaltinamoji lenkė autobusą ir tuo metu susidūrė su jos tėvo vairuojamu automobiliu. Pati asmeniškai autoįvykio metu sužalota nebuvo, autoįvykio metu buvo sužeistas jos tėvas, t.y. A. V. ir kartu važiavusi G. V..

Nukentėjusioji G. V. parodė, kad A. V. vairuojamas automobilis, kuriuo ji pati važiavo, susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu, kuris susidūrimo metu lenkė autobusą. Autoįvykio metu jai buvo padarytos daugybinės muštinės plėštinės žaizdos veide, sumušta galva. Dėl patirtų sužalojimų patyrė didelę neturtinę žalą, todėl prašo tenkinti pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. AB „(duomenys neskelbtini)“ yra išmokėjęs neturtinės žalos atlyginimui 1726, 40 Lt.

Nukentėjusioji A. V. parodė, kad ji autoįvykio metu autoįvykio vietoje nebuvo ir apie autoįvykio aplinkybes nieko nežino. Autoįvykio metu dukrai G. V. buvo sužalotas veidas ir dėl to dukra labai pergyveno, ilgą laiką nebėjo į mokyklą, mokėsi namuose, vengė išeiti į kiemą, susitikti su draugais ir pan. Dėl autoįvykio metu padaryto veido sužalojimo, dukrai buvo padaryta didelė neturtinė žala, todėl prašo tenkinti pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pripažįsta, kad civilinis atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ dukrai yra išmokėjęs neturtinės žalos atlyginimui 1726, 40 Lt., todėl pareikštą civilinį ieškinį prašo mažinti padarytos neturtinės žalos atlyginimui išmokėtos žalos atlyginimo suma.

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kartu su L. K. pastarosios vairuojamu automobiliu lankėsi Kubiliūnų kaime ir autoįvykio metu važiavo iš Kubiliūnų kaimo. Kelio važiuojamoji dalis buvo sausas žvyrkelis, todėl buvo didelės dulkės. Važiuodama automobiliu L. K. lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį autobusą, tačiau lenkdama autobusą susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu. Autoįvykio metu jai buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, tačiau pretenzijų kaltinamajai neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad automobilis „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ( b.l. 7-13 ).

Transporto priemonių apžiūros metu nustatyta, kad deformuoti automobilių „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „AUDI 100“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklių dangčiai, priekiniai sparnai, bamperiai ( b.l. 14, 15 ).

Autoįvykio metu kaltinamoji L. K. ir nukentėjusysis A. V. transporto priemones vairavo būdami blaivūs ( b.l. 16 ).

Teismo medicinos specialisto 2008-10-23 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. V. nustatytos daugybinės muštinės plėštinės žaizdos veide ir gavos sumušimas. G. V. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 33 ).

Teismo medicinos specialisto 2009-01-07 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. V. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame paakyje, odos nubrozdinimas nosies srityje, poodinė kraujosruva kakle ir kairės pusės 8-9 šonkaulių lūžis. A. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 34 ).

Teismo medicinos specialisto 2009-01-21 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. nustatytas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, dešinės alkūnės sumušimas ir kairiojo penkto šonkaulio lūžis. A. K. sveikata sutrikdyta nesunkiai ( b.l. 35 ).

Automobilis „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( b.l. 85-88).

Byloje pačios kaltinamosios L. K. prisipažinimu, nukentėjusiųjų parodymais bei kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra įrodyta, kad kaltinamoji L. K. 2008m. liepos mėn. 23d., apie 12 val., važiuodama iš Pasvalio raj. Kubiliūnų km. į pagrindinį kelią A-10 ir vairuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio sąlygas ir nepasirinkusi saugaus greičio išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą susidūrė su priešpriešine eismo juosta važiavusiu nukentėjusiajam A. V. priklausančiu ir pastarojo vairuojamu automobiliu „AUDI 100“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko eismo įvykio metu nukentėjusiajam A. V. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairiame paakyje, odos nubrozdinimas nosies srityje, poodinė kraujosruva kakle ir kairės pusės 8-9 šonkaulių lūžis, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, A. V. vairuojamo automobilio keleivei G. V. daugybinės muštinės plėštinės žaizdos veide ir gavos sumušimas, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas, o L. K. vairuojamo automobilio „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei A. K. krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, dešinės alkūnės sumušimas ir kairiojo penkto šonkaulio lūžis, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

L. K. įvykdyta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1d. sudėtį, kadangi ji vairuodama kelių transporto priemonę įvykdė kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą, dėl kurio įvyko eismo įvykis kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra įrodyta, kad kaltinamoji L. K. kelių eismo taisyklėmis nustatyto maksimalaus leistino važiavimo greičio autoįvykio metu neviršijo, tačiau ji keliu, kuriuo matomumas buvo apsunkintas dėl iš po važiuojančių transporto priemonių ratų kylančių dulkių buvo apsunkintas, važiavo viršydama leistiną saugų važiavimo greitį, kuris yra saugus atsižvelgiant į kelio sąlygas, t.y. dulkes ir nematydama kelio juostos priešakyje lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį autobusą. Autobuso lenkimo metu iškilus grėsmei eismo saugumui, t.y. atsiradus kliučiai L. K. privalėjo sulėtinti automobilio greitį ir sustoti, tačiau to ji nepadarė ir susidūrė su iš priekio važiavusiu nukentėjusiojo A. V. vairuojamu automobiliu AUDI 100“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko autoįvykio metu L. K. vairuojamo automobilio keleivei A. K. ir A. V. vairuojamo automobilio keleivei G. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamajame akte L. K. yra inkriminuotas ir KET 53p. reikalavimų pažeidimas. Tačiau paminėtas kelių eismo taisyklių punktas yra bendra nuostata reikalaujanti kelių eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad L. K. pažeidė specialiuosius KET reikalavimus, kas ir buvo pagrindinė priežastis sąlygojusi kelių eismo įvykio kilimą, todėl bendrųjų KET reikalavimų pažeidimas jai neinkriminuotinas.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad sąlyga eismo įvykiui kilti buvo tai, kad L. K. priešais jos vairuojamą automobilį važiuojantį autobusą lenkė toje vietoje, kur dėl kelio dulkių buvo blogas matomumas, todėl faktiškai ji pažeidė ir KET 184.3 p. reikalavimus, tačiau paminėto KET punkto reikalavimų pažeidimu ji nėra kaltinama, o teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą negali išeiti iš pareikšto kaltinimo ribų, todėl KET 184.3 p. reikalavimų pažeidimas L. K. neinkriminuotinas.

Skiriant kaltinamajai bausmę atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmių skyrimo pagrindus.

L. K. įvykdytas nusikaltimas yra neatsargus nusikaltimas, t.y. padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

L. K. charakterizuojama teigiamai, nėra teista, nebausta administracinėmis nuobaudomis.

L. K. savo kaltę pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino padarytą žalą, todėl tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Teismas atsižvelgdamas į kaltinamosios asmenybę, į įstatyme numatytus bausmių skyrimo pagrindus ir BK 41 str. numatytus bausmės tikslus ir paskirtį turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai L. K. atžvilgiu gali būti pasiekti taikant jai švelniausią sankcijoje numatytą bausmę, t.y. baudą, kurios dydis skirtinas atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad byloje yra nustatytos jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Nusikalstamą veiką kaltinamoji L. K. padarė būdama blaivi, byloje nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl BK 45 str. numatytas atėmimas teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimas, t.y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, L. K. netaikytinas.

Baudžiamojoje byloje pareikšti nukentėjusiųjų A. V. ir G. V. civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo, kuriais nukentėjusysis A. V. prašo priteisti jo naudai 107, 11 Lt. padarytai turtinei žalai atlyginti ir 40000 Lt. neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusioji A. V. 10000 Lt. padarytai žalai atlyginti.

Atsakingas už žalos atlyginimą asmuo privalo pilnai atlyginti padarytą žalą, kuri yra padaryta dėl žalos padarymo kalto asmens neteisėta veika. Prie ieškinio nukentėjusysis A. V. pateikė tris mokėjimo už degalus kvitus bendrai 100, 21 Lt. sumai ir 20, 00 Lt. mokėjimo kvitą už teismo medicinos specialistų apžiūrą ( b.l. 124 ). Tačiau iš paminėtų mokėjimo kvitų matyti, kad už degalus buvo mokėta 2009-04-11, 2009-04-08 ir 2009-04-15, tačiau paminėtomis dienomis jokie procesiniai veiksmai byloje nebuvo atliekami, kad paminėtos išlaidos už kurą būtų susijusios priežastiniu ryšiu su L. K. įvykdyta veika duomenų byloje nėra. Tai, kad nukentėjusysis A. V. 2009-04-08 kreipėsi į teismo medicinos ekspertus nelaikytina su bylos nagrinėjumu susijusiomis būtinomis išlaidomis ir žala, kadangi teismo medicinos ekspertų A. V. buvo apžiūrėtas anksčiau ir byloje yra 2009-01-07 medicinos specialisto išvada, kurioje yra nurodyti tie patys A. V. nustatyti sužalojimai kaip ir 2009-04-08 teismo medicinos specialisto išvadoje. Tai, kad nukentėjusysis savo iniciatyva kreipėsi į teismo medicinos ekspertus jo apžiūrai nesant būtinumo tai padaryti nelaikytina nukentėjusiajam padaryta žala, kuri jam turi būti atlyginta. Todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Nukentėjusysis A. V. prašo priteisti jo naudai 40000 Lt. padarytai neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusioji G. V. 10000 Lt. padarytai žalai atlyginti, tačiau prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimą įskaičiuoti AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėtą 1726, 40 Lt. neturtinės žalos atlyginimo sumą.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad autoįvykio, dėl kurio kilimo kalta yra kaltinamoji L. K., metu nukentėjusiajam A. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajai G. V. nežymus sveikatos sutrikdymas.

Įstatymas ( CK 6.250 str. ) numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir pan. Paminėta žala yra atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais ir visais atvejais, kai ji yra padaroma dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Dėl kaltinamosios įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusiesiems buvo sutrikdyta sveikata ir dėl to jie patyrė dvasinį išgyvenimą, fizinį skausmą, fizinės sveikatos pablogėjimą ir pan., todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintini.

Tačiau priteisiant neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgtina ir į kaltinamosios kaltę, t.y. tai, kad nusikaltimas yra padarytas dėl neatsargumo, o ne dėl tyčinių nusikalstamų veiksmų ir pan., o taip pat į tai, kad dalis neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems jau yra atlyginta. Atsižvelgtina ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra atlyginti nusikalstamos veikos padarymo metu patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir pan., ir nėra skirtas turtinės naudos gavimui, netekto darbingumo kompensavimui, gydymo išlaidų atlyginimui ir pan. Nukentėjusiajam A. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir sunkių pasekmių dėl autoįvykio pastarasis nepatyrė, todėl atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių A. V. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiajai G. V. autoįvykio metu buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jis pasireiškė daugybinėmis muštinėmis plėštinėmis žaizdomis veide ir dėl to nukentėjusiajai yra likę akivaizdūs randai veide, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į nukentėjusiosios jauną amžių ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais laikytina, kad jai yra padaryta prašomo priteisti dydžio neturtinė žala, kuri priteistina mažinant priteistiną sumą nukentėjusiajai išmokėta neturtinės žalos atlyginimo suma.

Automobilis Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį autoįvykio metu darbo reikalais vairavo kaltinamioji L. K. priklauso civiliniam atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas AB „(duomenys neskelbtini)“. Paminėto įstatymo 11 str. numato, kad dėl vieno autoįvykio nepriklausomai nuo nukentėjusiųjų skaičiaus maksimali išmokama neturtinė žala yra 1000 EUR, t.y. 3452, 80 Lt. Civilinis atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ yra išmokėjęs tik dalį neturtinės žalos atlyginimo sumoje 1926, 40 Lt. Tačiau pilnai padarytos neturtinės žalos nukentėjusiesiems civilinis atsakovas nėra atlyginęs ir nėra išmokėjęs visos įstatyme numatytos neturtinės žalos atlyginimo sumos, todėl neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems priteistinas dalimis iš civilinių atsakovų AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nukentėjusiųjų išlaidos advotatų teisinei pagalbai apmokėti priteistinos nukentėjusiųjų naudai iš kaltinamosios L. K., kadangi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nėra asmeniui padaryta žala ir tiesiogiai yra susiję su kaltinamosios neteisėta veika.

Todėl ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-303 str., teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

L. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1d. ir nuteisti ją 1950 Lt. ( 15 MGL ) bauda.

Nustatyti L. K. 6 mėnesių terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą.

Priteisti iš kaltinamosios L. K. nukentėjusiojo A. V. naudai 800, 00 Lt. išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir nukentėjusiosios G. V. naudai 1600, 00 Lt. išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo A. V. naudai 1526, 40 Lt. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo A. V. naudai 2473, 60 Lt. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiosios G. V. naudai 8273, 60 Lt. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. V. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per apylinkės teismą.