Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims E. Č., M. Č.

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Artamonovai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (tėvystės pripažinimo) nustatymo, suinteresuoti asmenys: M. V., E. Č., M. Č., A. Č., S. A. Č., G. Č., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Pareiškime nurodoma, kad 2006 metais pareiškėja susipažino su D. Č., pradėjo artimai bendrauti, gyveno kartu. Pareiškėjos teigimu, jai pastojus ir pranešus mirusiajam apie tai, mirusysis teigė, kad nori bendro vaiko, bei rūpinosi pareiškėja jai esant nėščiai. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. K. Pasak pareiškėjos, D. Č. pripažino vaiką, tačiau į sūnaus gimimo liudijimą jis nebuvo įrašytas kaip vaiko tėvas, kadangi pareiškėja ir D. Č. nebuvo susituokę, mirusysis nenuvyko į civilinės metrikacijos skyrių. (duomenys neskelbtini) D. Č. mirė. Pareiškėja pažymi, kad sūnaus pradėjimo metu bei po jo gimimo kartu su D. Č. vedė bendrą ūkį, kartu gyveno ir rūpinosi kartu. Pareiškėja nurodo, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad sūnus D. K. galėtų gauti jam priklausančią našlaičio pensiją.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

5. Teismo posėdžio metu pareiškėja E. K. papildomai paaiškino, kad ji susipažino su D. Č., kai jai buvo 16 metų. Jų pažintis truko apie dvejus metus. Jai pastojus, D. Č. vaiką pripažino. Nėštumo mėtu lankėsi pas mirusiojo tėvus, kurie, pasak pareiškėjos, džiaugėsi būsimu vaiku, vaiką priėmė, tačiau po D. Č. mirties kontakto su jo tėvais nepalaikė. Pareiškėja paaiškino, kad vaiko gimimo liudijime nėra įrašytas tėvas, kadangi pareiškėjos motina tvirtino, jog vykstant į civilinės metrikacijos skyrių užtenka turėti tik tėvo D. Č. asmens dokumentą ir jis bus įrašytas gimimo įraše kaip vaiko tėvas, pats tėvo dalyvavimas nėra būtinas. Pats D. Č. nuvykti į civilinės metrikacijos skyrių neturėjo laiko, nes daug dirbo. Pareiškėja nurodė, kad po D. Č. mirties su mirusiojo šeima nebendravo, matėsi tik laidotuvėse.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti visa apimtimi, nurodė, kad pareiškimas yra pagrįstas, į teismo posėdį atvykę suinteresuoti asmenys patvirtino aplinkybę, jog vaikas D. K. yra D. Č. vaikas, o D. Č. yra D. K. tėvas.

8. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. Č. nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu, nieko prieš neturi. Pripažino aplinkybę, kad pareiškėjos vaikas yra jo brolio D. Č. vaikas. Nurodė, brolis D. Č. pranešė jam apie tai, kad susilaukė vaiko. Pareiškėją su vaiku matė tik per D. Č. laidotuves, teigė, kad pareiškėjos sūnus yra panašus į jo tėvą D. Č.

9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius, Tarnyba) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog vaikas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę bei vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, Skyriaus vertinimu, pareiškimas pareikštas nepilnamečio interesais. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė Agnė Artamonova nurodė, kad išklausius pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus matyti, jog ginčo tarp šalių dėl vaiko tėvystės nėra. Be to, bendraujant su vaiku, vaikas išsakė, kad jo tėtis yra D. Č., kuris yra miręs. Tarnybos atstovė nurodė, kad pareiškimas yra pareikštas nepilnamečio vaiko interesais, nepilnamečio vaiko atžvilgiu turi būti nustatyta tėvystė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

8. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

9. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalį, vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, Lietuvoje ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519 (toliau – Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso), buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

11. Pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra vaiko D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o vaikas D. K. yra D. Č. sūnus.

12. Teismui pripažinus šį juridinę reikšmę turintį faktą, vaikas įgis visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

12. Byloje pateiktas Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), motina įrašyta E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas nenurodytas. Iš Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei valstybės įmonės Registrų centro 2023 m. gegužės 29 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

13. Konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.

14. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys).

15. Nagrinėjamu atveju byloje tėvystei nustatyti nebuvo atlikta DNR ekspertizė, tačiau pareiškėjos prašomam nustatyti juridiniam faktui patvirtinti byloje pakanka pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų.

16. Teismas, įvertinęs pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus teismo posėdžio metu nustatė, kad pareiškėja E. K. ir velionis D. Č. gyveno ir laiką leisdavo kartu, (duomenys neskelbtini) pareiškėja susilaukė sūnaus. Suinteresuoti asmenys – velionio broliai E. Č. ir M. Č. – teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, kad pareiškėja ir velionis iki vaiko gimimo ir gimus vaikui gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, gimus vaikui mirusysis pripažino jį, pranešė apie sūnaus gimimą. Kiti suinteresuoti asmenys (mirusiojo D. Č. giminaičiai) atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, pareiškimo pagrįstumo neginčijo, nors procesinius dokumentus gavo.

17. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog D. K. biologinis tėvas yra D. Č. (CK 3.146 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie būtų pareiškę dėl savo tėvystės pareiškėjos vaiko atžvilgiu. Todėl teismas pareiškėjos prašymą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra vaiko D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o vaikas D. K. yra D. Č. sūnus. Atsižvelgiant į tai, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) padarytinas įrašas apie D. K. tėvą, nurodant, kad jo tėvas yra D. Č.

18. Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad mirusiojo D. Č. vaikas D. K. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 391 staripsniu, 442–443 straipsniais, 445–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad mirusiojo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Pakeisti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti faktą įsiteisėjimo dienos išsiųsti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui, kad šis įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.