- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-296-538/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Gintaras Bastakys, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- A. F., R. F., V. M.
- Trečiasis asmuo
- A. M., notarei Ilonai Mineikienei
- Kategorijos
- 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko A. Padvelskio, kolegijos teisėjų G. Bastakio, R. Zubernienės, sekretoriaujant J. Mickevičienei, dalyvaujant ieškovui A. M. , ieškovo atstovui advokatui V. Žylei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams A. F. , R. F. , V. M. , tretiesiems asmenims A. M. , notarei Ilonai Mineikienei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ir ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia 2005 m. sausio 4 d. atsakovų A. F. , R. F. ir V. M. sudarytą mainų sutartį ir taikyti restituciją – atsakovams A. F. ir R. F. grąžinti V. M. išmainytą butą (duomenys neskelbtini), bei 10 200 Lt, o V. M. grąžinti 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), ir perkelti ieškovui A. M. šios buto, (duomenys neskelbtini), dalies pirkėjo teises ir pareigas. Nurodė, kad jis ir jo sesuo atsakovė V. M. iš tėvų paveldėjo po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovė šiame bute negyveno, kokia konkrečiai buto dalis jai priklausė, nebuvo nustatyta. Be jo šiame bute dar gyvena jo brolis A. M. ir atsakovės V. M. pilnametės dukterys J. M. ir V. M. . Atsakovė V. M. nepranešė ieškovui apie ketinimą perleisti savo buto dalį kitiems asmenims, ne bendraturčiams, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 2 dalyje, tokiu būdu pažeisdama ieškovo, kaip bendraturčio, pirmenybės teisę pirkti bendrąja daline nuosavybe esančią parduodamą dalį buto ta kaina, kuria ji parduodama. Todėl ginčijamas sandoris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, yra niekinis ir negalioja. Ieškovas turi įstatymo numatytą teisę reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, nes šios mainų sutarties atveju abi sutarties šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju. Ginčijamos sutarties 8 punktas nustato, jog nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus šalims pereina pagal civilinio kodekso, reglamentuojančio pirkimą-pardavimą, normas. Notariškai nepatvirtinta kita sudėtinė sandorio dalis – 2005-01-06 turto priėmimo-perdavimo aktas. Todėl galima laikyti, jog šis sandoris yra apsimestinis, pažeidžiantis ieškovo pirmenybės teisę įgyti nuosavybę.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš A. M. 306 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad atsakovai 2005-01-04 sudarė mainų sutartį, pagal kurią atsakovė V. M. perdavė jai nuosavybės teise priklausiusią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovams R. ir A. F. , o pastarieji perdavė atsakovei V. M. jiems nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei sumokėjo atsakovei V. M. 10 200 Lt kainų skirtumą. Teismas konstatavo, kad mainų sutarties atveju netaikytina LR CK 4.79 str. numatyta pirmenybės teisė bendraturčiui įsigyti parduodamo daikto dalį, todėl atsakovė V. M. nepasiūlydama ieškovui, kuriam nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini, pirkti jai priklausančio buto dalį, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Taip pat teismas nurodė, kad mainų sutarties šalys siekė sukurti šiame sandoryje numatytas teisines pasekmes, prievoles pagal sutartį įvykdė, pasimainė daiktais, todėl nėra pagrindo šį sandorį pripažinti apsimestiniu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo ieškinį. Nurodė, kad ginčijamu sandoriu buvo perleista bendrai valdoma nuosavybė kitiems, nepranešus jam įstatymo nustatyta tvarka, todėl buvo pažeista jo pirmenybės teisė pirkti bendrąją dalinę nuosavybę ir sandoris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, yra niekinis ir negalioja (LR CK 1.80 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, mano, kad jis turi teisę reikalauti perkelti jam pirkėjo teises. Be to, ginčijamas sutarties 8 punktas numato, kad nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus šalims pereina pagal LR CK 6.393 str. ir 6.398 str., kurie reglamentuoja nekilnojamojo turto pirkimą-pardavimą. Pagal šį sutarties punktą turėtų būti taikomos normos, reglamentuojančios pirkimą-pardavimą. Šis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir taikytinos restitucijos taisyklės, numatytos LR CK šeštojoje knygoje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovai 2005 m. sausio 4 d. sudarė mainų sutartį, pagal kurią atsakovė V. M. jai nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), išmainė į atsakovams R. F. ir A. F. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei atsakovė V. M. gavo 10 200 Lt kainų skirtumą tarp mainomų butų iš R. F. ir A. F. (b.t. 2, b.l. 2-5). Iš Registrų centro pažymėjimų matyti, kad atsakovai nekilnojamųjų daiktų perdavimą įformino 2005 m. sausio 6 d. ir 2005 m. birželio 30 d. priėmimo-perdavimo aktais ir sutartį įstatymo nustatyta tvarka įregistravo viešame registre (b.t. 1, b.l. 93, 122). Šalys neginčija ir pripažįsta, kad atsakovė V. M. apsigyveno ir šiuo metu gyvena minėtos mainų sutarties pagrindu įgytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai R. F. ir A. F. kreipėsi į teismą siekdami įgyvendinti savo teisę valdyti ir naudotis mainų sutarties pagrindu įgyta 1/2 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovas mano, kad atsakovų sudaryta mainų sutartis yra apsimestinė, t. y. šia sutartimi atsakovai siekė pridengti kitą sandorį – pirkimo-pardavimo sutartį, todėl pripažinus mainų sutartį negaliojančia, turėtų būti taikomos nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą reglamentuojančios įstatymo normos ir jam turėtų būti perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (CK 4.79 str. 3 d.). Tačiau atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus negalima pripažinti, kad ieškovo reikalavimai yra pagrįsti.
LR CK 1.87 str. 1 d. numato, kad tuo atveju, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Taigi šiuo atveju būtina nustatyti, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia ir kokį sandorį šalys faktiškai sudarė. Pagal įstatymo nuostatas mainų esmė yra apsikeitimas daiktais, o pirkimo-pardavimo sutartimi daiktas perduodamas kito asmens nuosavybėn už sutartą pinigų sumą ir nuosavybės teisė į daiktą pirkimo-pardavimo atveju atsiranda nuo jo perdavimo (CK 6.317 str. 1 d., CK 6.393 str. 4 d.), o į išmainytus daiktus – abejoms mainų sutarties šalims tuo pat metu, t. y. kai prievolę perduoti daiktus įvykdo abi šalys (CK 6.434 str.).
Kaip jau buvo nurodyta, byloje nustatyta, kad sudarius ginčijamą mainų sutartį, atsakovai nekilnojamųjų daiktų perdavimą įformino priėmimo-perdavimo aktais, sutartį įregistravo viešame registre ir atsakovė V. M. apsigyveno šios sutarties pagrindu įgytame bute bei ieškovas pripažino, kad ji ir šiuo metu šiame bute gyvena. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai R. F. ir A. F. pareiškė ieškinį teisme siekdami įgyvendinti savo teises valdyti ir naudotis mainų sutarties pagrindu įgyta buto dalimi. Byloje nėra duomenų, kad mainų sutarties šalys būtų siekusios sudaryti kitokią sutartį, įvykdžiusios kitokias prievoles, negu numatyta šioje sutartyje, ar būtų vykdžiusios kitokį atsiskaitymą. Esant tokioms aplinkybėms, nustatyta, kad atsakovai apsikeitė daiktais, įvykdė prievolę perduoti daiktus bei atsakovai R. F. ir A. F. įvykdė prievolę pagal sutartį sumokėti kainų skirtumą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovai sudarė nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį (CK 6.432 str. 1 d.) ir byloje esantys įrodymai neduoda pagrindo daryti kitokią išvadą bei pripažinti šį sandorį apsimestiniu (CPK 178 str., 179 str. 1 d., 185 str.).
LR CK 6.432 str. 2 d. numato, kad mainų sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios normos, jeigu tai neprieštarauja mainų sutartis reglamentuojančioms normoms ir mainų esmei. Byloje nustatęs, kad atsakovai sudarė mainų sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokiu atveju atsakovė V. M. neprivalėjo vykdyti CK 4.79 str. 2 d. įpareigojimo pranešti bendraturčiui apie ketinamą išmainyti savo bendrosios nuosavybės dalį, nes CK 4.79 str. nurodoma apie pirmenybės teisę pirkti parduodamas, o ne kitu pagrindu perleidžiamas daikto dalis, ir priešingas aiškinimas prieštarautų mainų sutarties esmei.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, vadovavosi suformuota teismine praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005) ir keisti arba naikinti teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.