- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-30
- Bylos Nr.
- 1S-302-932/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01125-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Nuteistasis
- A. P.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę (atliekant areštinėje), pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Minėtu nuosprendžiu jam paskirta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir nustatyti šie įpareigojimai: 1) nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 2) pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje (šiuo metu – Užimtumo tarnyboje). Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas, t. y. viena para, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.
2. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius (toliau – Probacijos tarnyba) 2019 m. birželio 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu dėl A. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimas buvo patenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nuosprendžiu A. P. paskirta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę (atliekant areštinėje).
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties apeliantas A. P. nurodo dirbęs statybų įmonėje. Po darbo grįždavo pavargęs ir miegodavo. Kuomet darbe sakydavo, kad jam reikia važiuoti „atsižymėti“, jo tiesiog neišleisdavo. Neneigia dirbęs nelegaliai; kai tai paaiškėjo išėjo iš darbo, susirado kitą darbovietę, taigi, dabar legaliai dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)).
5. Atsiliepimas į skundą negautas.
Nuteistojo A. P. skundas netenkinamas.
6. Nors apeliaciniame skunde ir nėra suformuluotas konkretus prašymas, tačiau išdėstytų teiginių turinys leidžia spręsti, kad nuteistasis A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį, paliekant atlikti laisvės apribojimo bausmę.
7. BK 48 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas ar netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan.
8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog A. P. vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę, nes nevykdė jam paskirtų įpareigojimų, taip pat nevykdė savo pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi įpareigojimai. Tokį jo elgesį pateisinančių priežasčių nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo nuosprendžiu A. P. buvo nustatytas įpareigojimas pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Visgi, kaip matyti iš pateiktos asmens bylos medžiagos, bausmės vykdymo laikotarpiu jis oficialaus darbo nesusirado. Nors nuteistasis nuo 2019 m. vasario 8 d. buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, tačiau 2019 m. vasario 26 d. prarado bedarbio statusą, nes neatvyko priimti pasiūlymo dirbti. Nuo 2019 m. kovo 13 d. buvo pakartotinai užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, tačiau 2019 m. birželio 12 gauta informacija, kad asmuo Užimtumo tarnyboje nesilanko ir bus sprendžiama, ar jį tikslinga palikti įtrauktą į darbą ieškančių asmenų sąrašus. Jau nagrinėjant teikimą pirmos instancijos teisme, 2019 m. liepos 15 d. buvo gauta informacija, kad A. P. nėra registruotas Užimtumo tarnyboje.
10. Atkreiptinas dėmesys, jog klausimas dėl laisvės apribojimo pakeitimo į areštą buvo sprendžiamas ne pirmą kartą. Iš teikimo medžiagoje esančios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarties matyti, jog tąkart teismas, išklausęs posėdyje nuteistąjį, įvertinęs su nagrinėjamu klausimu susijusius reikšmingus duomenis, parodė A. P. pasitikėjimą ir dar kartą suteikė galimybę atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę, nekeisdamas jos į griežtesnę, t. y. areštą. Minimoje nutartyje teismas išaiškino, kad darbas, nesant sudarytos darbo sutarties ar nedeklaravus individualios veiklos, nelaikytinas tinkamu laisvės apribojimo bausmės vykdymu. A. P. dalyvavo nagrinėjant šį klausimą, taigi, teismo išaiškinimas jam turėjo būti žinomas. Nepaisant to, jis nagrinėjant pakartotinį Probacijos tarnybos teikimą paaiškino, kad dirbo neoficialiai, nėra deklaravęs individualios veiklos. Dirba atsitiktinius darbus, kai tik jam kas nors paskambina. Taigi, žinodamas jam paskirtą įpareigojimą, kurio turinys jam buvo pilnai išaiškintas, nuteistasis vis tiek savo elgesio nepakeitė. Skunde apeliantas nurodo šiuo metu įsidarbinęs oficialiai, kas, žinoma, būtų vertintina teigiamai. Visgi tokia aplinkybė savaime, anaiptol, nepaneigia, kad nuteistojo požiūris į jam skirtą įpareigojimą yra atsainus. Įsidarbinimas po to, kai teismas nutarė pakeisti bausmę į griežtesnę, leidžia spręsti daugiau apie nuteistojo pastangas išvengti arešto bausmės atlikimo, o ne rodo nuoširdų nusiteikimą vykdyti tai, ką buvo įpareigojęs teismas. Beje, pastebėtina, kad net ir nurodęs apie įsidarbinimą A. P. nepateikė jokių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad apie darbinių santykių pradžią, pobūdį, terminą ir pan.
11. Iš nuosprendžio matyti, kad A. P. taip pat buvo nustatytas įpareigojimas nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi. Apeliantas nevykdė ir šio įpareigojimo. Asmens bylos duomenys rodo, kad patikrinimų metu (2019 m. sausio 11 d. ir 2019 m. gegužės 21 d.) nurodytu laiku savo gyvenamojoje vietoje nebuvo rastas. Nagrinėjant teikimą pirmosios instancijos teisme tikino esą po darbo eina miegoti, todėl negirdi, jei kas skambina. Iš esmės analogišką argumentą jis nurodė ir savo skunde. Vis dėlto toks paaiškinimas nelaikytinas netinkamą elgesį pateisinančia priežastimi, juo labiau, kad pirmą kartą svarstant Probacijos tarnybos teikimą A. P. nebuvimas namuose nustatytu laiku taip pat buvo aptariamas, kas vėlgi turėjo tapti perspėjimu, jog reikia elgtis atsakingiau, stropiau laikytis teismo paskirto įpareigojimo. Nepaisant įspėjimų ir išaiškinimų, A. P. neparodė pastangų keisti savo elgesį.
12. A. P., kaip probuojamas asmuo, turėjo pareigą bendradarbiauti su Probacijos tarnyba ir atsiskaityti už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą. Tačiau, kaip matyti iš asmens bylos duomenų, ir tokios pareigos jis sistemingai nevykdė. To nedarė net ir tais atvejais, kai apie pareigą atvykti į Probacijos tarnybą būdavo įspėjamas telefonu arba pasirašytinai. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmą kartą svarstant galimybę pakeisti laisvės apribojimo bausmę į areštą A. P. pasižadėjo, kad kviečiamas atvyks į Probacijos tarnybą. Po teikimo nagrinėjimo jis iš tiesų keletą kartų buvo nuvykęs į minimą tarnybą, tačiau vėliau nustojo tai daryti. Teikimo duomenys rodo, kad nuteistasis vengė kontaktuoti su Probacijos tarnybos darbuotojais. Nors savo skunde apeliantas mini į Probacijos tarnybą atvažiuoti negalėjęs, kadangi jo neišleisdavo darbdavys, tačiau jis apie tokias aplinkybes Probacijos tarnybos darbuotojo neinformavo, nesistengė suderinti kitą atvykimo datą ir pan. Taigi laikytina, kad pastarasis be pateisinamų priežasčių nebendradarbiavo su Probacijos tarnyba ir neatsiskaitinėjo, kaip vykdo teismo paskirtus įpareigojimus.
13. Tiek Probacijos tarnybos teikime, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartyje pažymima, kad A. P. neįvykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. įpareigojimo per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dalyvauti Probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti. Tokia išvada yra teisinga, tačiau jos nevykdymas negali būti pagrindu pakeisti laisvės apribojimo bausmę į arešto bausmę pagal BK 48 straipsnio 10 dalį. Minimas įpareigojimas buvo paskirtas ne BK 48 straipsnio, o BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir 72² straipsnio pagrindais, t. y. kaip savarankiška baudžiamojo poveikio priemonė, o ne kaip nuo laisvės apribojimo bausmės neatsiejamas įpareigojimas. Kita vertus, kartu su bausme paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas tik papildomai rodo, jog bausmės tikslai nebuvo pasiekti.
Žemesnės instancijos teismas
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė turi būti keičiama į arešto bausmę. A. P. be pateisinamos priežasties nevykdė jam nustatytų įpareigojimų. Pastarasis savo elgesio nepakeitė net ir po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 8 d. nutartimi netenkino analogiško Probacijos tarnybos teikimo, nors tai turėjo tapti akivaizdžiu perspėjimu keisti savo elgesį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 3 dalimi, 362 straipsniu
nutaria:
nuteistojo A. P. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.