- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- eI3-3503-789/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01587-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. M.
- Atsakovas
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas G. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. 1P-778 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. M.“ (toliau – Įsakymas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Skunde išdėstytą poziciją pareiškėjas grindžia iš esmės šiais argumentais:
2.1. Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. iki tarnybinio pranešimo surašymo datos (2019 m. rugsėjo 11 d.) žemino pareigūnę M. G. kitų pareigūnų akivaizdoje, kai pastariesiems ji teikdavo pagal savo kompetenciją ir įgytą darbo patirtį informaciją bei pagalbą, pabrėždamas, kad ji tik budinti, sekretorė, neturinti kompetencijos spręsti darbo klausimų. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas stengdavosi sumenkinti M. G. atliekamą darbą ir taip ją įžeisti. Tokiu savo pasirinktu elgesio modeliu, nepagarbiai elgdamasis su M. G., pareiškėjas tarnybos metu žemino pareigūnės garbę ir orumą.
2.2. Nesutikdamas su paskirta tarnybine nuobauda, pareiškėjas teigia, kad skundžiamas Įsakymas priimtas neįvertinus visų aplinkybių, neįrodžius ir objektyviais duomenimis nepagrindus inkriminuotų pažeidimų. Pasak pareiškėjo, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir formaliai, t. y. nebuvo ištirtos ir įvertintos visos su tarnybiniu pažeidimu susijusios aplinkybės, Įsakyme tik formaliai išvardyti neva padaryti etikos pažeidimai, nenustatyta tikroji priežastis, lėmusi ginčui vertinti svarbių aplinkybių susiklostymą.
2.2.1. Tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija nurodė prielaidomis grįstą nuomonę, nepateikdama jokių duomenų apie faktus, pagrindžiančius, kad pareiškėjas tariamai dėl jausmų ėmė netinkamai elgtis su pareigūne M. G., ją žemindamas darbinėje aplinkoje. Taip pat nėra jokių duomenų, įrodančių tiesioginį ryšį tarp tariamai bandytų užmegzti santykių ir tikslo sumenkinti M. G.. Visos išvados apie tariamus pažeidimus ir jų motyvus daromos remiantis įvykiais, kurie vyko prieš daugiau nei vienus metus. Pareiškėjo teigimu, vienintelis įrodymas, kuris neva patvirtina prielaidas apie jo tariamus jausmus M. G., yra 2016 m. darytas garso įrašas, t. y. prieš daugiau nei trejus metus nuo tariamų etikos pažeidimų. Šis įrašas Muitinės departamento generalinio direktoriaus tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažintas kaip neteisėtas pagrindas konstatuoti pareiškėjo tariamus pažeidimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų pradžia tariamai nustatyta 2017 m. pradžioje. Tai pripažįsta ir pati M. G. savo tarnybiniame pranešime.
Taigi, pasak pareiškėjo, visi jam inkriminuoti veiksmai, kurie pareigūnės M. G. nurodomi kaip nepavykusio bandymo užmegzti artimus ryšius pasekmė, negali būti inkriminuojami dėl praleisto vienų metų termino.
2.2.2. Mano, kad skundžiamas Įsakymas yra paremtas prielaida, kad pareiškėjas bandė užmegzti artimus santykius su M. G., o, nepavykus to padaryti, neva pradėjo žeminti kolegę darbe. Pareiškėjo tvirtinimu, tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija nenustatė ir neįrodė ryšio tarp tariamo bandymo užmegzti artimus ryšius ir menkinimo darbe. Tai, kad garso įrašas buvo darytas 2016 m., o M. G. tarnybinis pranešimas parengtas tik 2019 m. rugsėjo 11 d., pasak pareiškėjo, įrodo, jog nėra jokio ryšio tarp tariamo bandymo užmegzti artimus ryšius ir M. G. tariamo žeminimo. M. G. tarnybinis pranešimas yra labiau bandymas sukurti situaciją, kurioje vienas iš vadovų atrodytų kaltas dėl tariamo susidorojimo.
2.2.3. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad vien teisės normų, kuriose įtvirtinti bendro pobūdžio elgesio standartai, nurodymas ir jų turinio nurašymas tarnybinio nusižengimo kvalifikacijoje, nedetalizuojant ir tinkamai neatskleidžiant visų būtinų pažeidimo sudėties elementų, negali būti pagrindas tarnybinei atsakomybei atsirasti. Byloje nėra medžiagos, įrodančios, kad pareiškėjas elgėsi (bendravo) su M. G., turėdamas tikslą ją pažeminti darbe dėl tariamų jausmų.
2.2.4. Pareiškėjui taip pat nėra suprantama, kodėl šioje ginčo situacijoje buvo apklausiami tie patys asmenys, t. y. šiuo atveju buvo išklausyta tik viena ginčo pusė, tačiau nebuvo įvertintas Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininko J. B. liudijimas, kad pareiškėjas administracijos susirinkimų metu nemenkino M. G. kaip darbuotojos, be to, pasak šio liudytojo, pareiškėjas neduodavo ir negalėdavo duoti tiesioginių nurodymų M. G., kadangi tarp jų nėra tiesioginio pavaldumo (subordinacijos) santykių.
2.2.5. Pareiškėjas iškėlė abejonę dėl Etikos komisijos pirmininko ir jos narių šališkumo, teigdamas, kad Etikos komisijos pirmininkas Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas A. S. kuruoja Mobiliųjų grupių postą ir iš esmės kontroliuoja šio posto darbą, todėl jis privalėjo nusišalinti nagrinėjant savo kuruojamo skyriaus darbuotojo – pareiškėjo – galimą etikos pažeidimą. Be kita ko, mano, kad pareiškėjo atžvilgiu atliktas etikos pažeidimo tyrimas buvo neišsamus, tendencingas, tyrimo metu buvo renkami ir vertinami tik pareiškėjo tariamus pažeidimus pagrindžiantys duomenys.
2.2.6. Pabrėžia, kad ginčo situacija susiklostė dėl to, jog jis pagal savo tarnybines funkcijas siekė išspręsti Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių poste dėl darbuotojų trūkumo susiklosčiusią situaciją, kai budėjimui buvo skiriami darbuotojai ne pagal savo darbines funkcijas. Akcentavo, kad M. G., kuri yra budėtoja, savo pareigų nevykdė. Taigi tokia konfliktinė situacija kilo dėl darbovietėje susiklosčiusios padėties, t. y. dėl budinčių darbuotojų trūkumo ir M. G. atsisakymo vykdyti tiesiogines pareigas. Mano, kad veiksmai, kuriais jis siekia užtikrinti savo kuruojamos srities (rentgenologų) tinkamą veikimą, neteisingai traktuojami kaip nepalankių darbo sąlygų M. G. kūrimas. Tarp pareiškėjo ir M. G. nėra tiesioginio pavaldumo santykių, tad niekuo nepagrįsti teiginiai apie jos darbo sąlygų bloginimą. Šioje situacijoje M. G. tiesiog yra nepatenkinta ir tokį nepasitenkinimą pademonstravo, pateikdama pareiškėjo atžvilgiu tarnybinį pranešimą apie tariamą jos žeminimą.
Motyvuojamoji dalis
2.3. Atsakovo tarnybinio patikrinimo išvada ir skundžiamas įsakymas priimti formaliai, neįvertinus visų faktinių aplinkybių, todėl yra nemotyvuoti ir naikintini.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą palaikė, prašė jį patenkinti remdamasi jame nurodytais argumentais.
3. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia iš esmės šiais argumentais:
3.1. Atsakovo manymu, pareiškėjo skundas yra paremtas tik abstraktaus pobūdžio argumentais, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra nepagrįsta. Pareiškėjas skunde nenurodo, ką konkrečiai pažeidė komisija, atlikdama tarnybinį patikrinimą, kokias aplinkybes, turinčias įtakos tarnybiniam nusižengimui konstatuoti, minėta komisija netinkamai įvertino, kokių aplinkybių neįvertino.
Nurodo, kad visos nustatytos aplinkybės užfiksuotos tarnybinio patikrinimo išvadoje, tarnybinio patikrinimo metu nustačius tarnybinio nusižengimo sudėtį (tęstinį nusižengimą).
3.2. Nesutinka su pareiškėju, kad skundžiamas Įsakymas turėtų būti laikomas neteisėtu dėl to, kad pažeidimai buvo padaryti daugiau nei prieš vienus metus. Pats pareiškėjas net neginčija fakto, kad tokie įvykiai darbe buvo.
3.4. Tvirtina, kad pareigūnas, kurio atžvilgiu yra atliekamas tyrimas, turi visas galimybes pateikti įrodymus, paaiškinimus, nurodyti asmenis, kurie patvirtintų jo poziciją, tačiau pareiškėjas šiomis teisėmis nesinaudojo.
3.5. Nesutinka su tuo, kad etikos komisijos pirmininkas buvo šališkas pareiškėjo atžvilgiu, nes tokių įrodymų byloje nėra. Be to, tarnybinį patikrinimą atliko ir tarnybinio patikrinimo išvadą surašė visai kitos sudėties komisija. Būtent tarnybinio patikrinimo išvada, o ne Vilniaus teritorinės muitinės etikos komisijos 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 2EK-3 buvo pagrindas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Be to, Vilniaus teritorinės muitinės etikos komisijos priimtą sprendimą patikrino Departamento direktorius, todėl dėl etikos pažeidimo tyrimo šališkumo negali kilti abejonių.
3.6. Dėl pareiškėjo teiginio, kad M. G. žeminimo faktas nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, pažymi, kad iš tarnybinio patikrinimo metu gautų pareigūnų paaiškinimų buvo nustatyta, kad M. G. žeminimas prasidėjo nuo 2017 m. ir tęsėsi iki 2019 m. rugsėjo 11 d., tačiau tikslių datų per gana ilgą laikotarpį pareigūnai neabejotinai negali atsiminti, todėl yra nurodomas laikotarpis, nuo kada prasidėjo M. G. žeminimas, bet nenurodoma konkreti data. Pažeidimas yra tęstinio pobūdžio (pagal pareigūnų paaiškinimus, M. G. žeminimas vyko visu minėtu laikotarpiu), todėl, pasak atsakovo, visiškai pakankama yra konstatuoti jo pradžią ir pabaigą.
3.8. Tarnybinis patikrinimas atliktas ir ginčijamas Įsakymas priimtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, o tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtį, taigi panaikinti Įsakymo nėra jokio pagrindo.
3.9. Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasis atsiliepime nurodytais argumentais.
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Vilniaus teritorinės muitinės tarnybinės etikos komisija 2019 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 2EK-3 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininko pavaduotojo G. M. veiksmų“ (toliau – Etikos komisijos sprendimas), kuriame nurodyta, kad 2019 m. spalio 4 d. Vilniaus teritorinėje muitinėje gautas (reg. Nr. 4V-1750) vyriausiosios inspektorės M. G. 2019 m. rugsėjo 11 d. tarnybinis pranešimas „Dėl Mobiliųjų grupių posto viršininko pavaduotojo G. M. elgesio“.
4.2. Departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1B-27 sudaryta komisija: komisijos pirmininkas – Departamento Personalo skyriaus vedėjas I. L., nariai: Departamento Personalo skyriaus vyriausioji specialistė E. M. ir Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė D. L. (toliau – Komisija). Komisija atliko tarnybinį patikrinimą pagal Departamento Personalo skyriaus 2020 m. sausio 6 d. pranešime Nr. 7BE-7 pateiktą informaciją dėl (duomenys neskelbtini) G. M., atliekančio pareigas Kenos geležinkelio poste, veiksmų.
4.3. Pareiškėjui 2020 m. vasario 4 d. buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (reg. 2020 m. sausio 31 d. Nr. 7B- 479).
4.5. Skundžiamu įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
6. Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi pagrindinių tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Įsakymo priėmimo dieną galiojusi redakcija) (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.
7. Pareiškėjas, ginčydamas jam paskirtą tarnybinę nuobaudą, kelia abejonę dėl pareigūnės M. G. 2016 m. daryto garso įrašo, kuris buvo pateiktas kaip įrodymas, nes, pareiškėjo teigimu, jis turi būti pripažintas kaip neteisėtas pagrindas konstatuoti pareiškėjo pažeidimus, nes yra padarytas prieš daugiau nei trejus metus nuo pažeidimų. Vertindamas šį pareiškėjo argumentą, teismas pažymi, kad Išvadoje yra aiškiai nurodyta, kad Komisija, atsižvelgusi į tai, jog garso įrašas darytas 2016 m., t. y. daugiau nei prieš metus, šio pareiškėjo elgesio nevertina dėl atsakomybės taikymui suėjusios senaties termino, tačiau kartu pripažino, kad toks elgesys, kuris užfiksuotas garso įraše, charakterizuoja asmenį kaip nekultūringą, negebantį kontroliuoti savo elgesio. Taip pat Komisija pripažino, kad daryto 2016 m. garso įrašo duomenys patvirtina, jog pareiškėjas dėl emocijų, visiems girdint, M. G. reiškia nepagrįstus priekaištus, kad kažko ji nepadarė, blogai dirba, todėl Komisija padarė išvadas, kad jau nuo 2016 m. pareiškėjas dėl emocijų ir jausmų nepagrįstai neigiamai vertina M. G. darbą. Teismas pažymi, kad pats pareiškėjas neneigia, kad M. G. atžvilgiu elgėsi nepagarbiai. Tokį pareiškėjo tęstinį elgesį labai aiškiai įrodo atliekant tarnybinį patikrinimą apklaustų kitų pareigūnų (R. Š., A. A., V. Ž., V. P., R. N. (R. N.), A. V. (A. V.), I. Ž. ir S. A.) parodymai. Minėti pareigūnai patvirtino, kad iš pareiškėjo pusės M. G. atžvilgiu visada jaučiama pagieža ir demonstruojamas žeminimas jos, kaip nekompetentingos darbuotojos, bendraujant su ja vartojamos menkinančios frazės. Išvadoje yra nurodoma tikslios situacijos, kuriose M. G. buvo žeminama pareiškėjo, todėl teismas sutinka su atsakovu, kad išvada dėl pareiškėjo netinkamo elgesio M. G. atžvilgiu padaryta apklausus ne vieną pareigūną ir abejoti tarnybinio patikrinimo išvadoje padaryta išvada dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas žemino M. G., nėra jokio pagrindo. Taigi teismas pareiškėjo argumentą, kad Įsakymas turi būti panaikintas dėl to, kad yra suėjęs senaties terminas vertinti darytą garso įrašą, atmeta kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad ginčo situacija susiklostė dėl to, jog jis pagal tarnybines funkcijas siekė išspręsti Vilniaus teritorinės muitinės MGP dėl darbuotojų trūkumo susiklosčiusią situaciją, kai budėjimui buvo skiriami darbuotojai ne pagal savo darbines funkcijas. Teismas pažymi, kad toks pareiškėjo argumentavimas niekaip nepaneigia ir (ar) nepateisina jo netinkamo elgesio su pareigūne M. G.. Pareiškėjui, kuris eina Vilniaus teritorinės muitinės MGP viršininko pavaduotojo pareigas, kaip ir kiekvienam muitinės pareigūnui privalu savo elgesiu būti pavyzdžiu kitiems ir laikytis Etikos kodekse nustatytų principų.
8. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginį dėl, jo manymu, netinkamai atsakovo nustatyto laikotarpio, kada buvo padarytas pažeidimas, t. y. kad pažeidimas prasidėjo 2017 m. ir tęsėsi iki 2019 m. rugsėjo 11 d. Teismas daro išvadą, kad pažeidimas buvo tęstinis, truko ilgą laikotarpį, pagal savo pobūdį susidedantis iš daugelio fragmentų, todėl nėra įmanoma nustatyti visų įvykių datų, o pareigūnams, kurie teikė paaiškinimus, gali būti pakankamai sudėtinga atsiminti konkrečių įvykių datas. Išvadoje nurodant, kad M. G. žeminimas vyko tiksliai nenustatytu laikotarpiu, t. y. prasidėjo 2017 m. ir tęsėsi iki 2019 m. rugsėjo 11 d., nors nėra pakankamai tikslus, tačiau nagrinėjamu atveju tokio laikotarpio nurodymas yra pateisinamas ir negali būti pripažintas procedūriniu pažeidimu. Pareiškėjas suprato, už kokią veiką jis yra patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.
9. Pareiškėjas taip pat teigia, kad tarnybinis patikrinimas atliktas aplaidžiai, nebuvo nustatytos visos bylos reikšmingos aplinkybės. Teismas, atsakydamas į šį argumentą, pabrėžia, kad atsakovas išsamiai atliko tyrimą, buvo apklausti pareigūnai, išsamiai išanalizuotas Etikos komisijos priimtas sprendimas, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė aktyviai dalyvauti – teikti paaiškinimus, įrodymus, prašymus. Taigi teismas daro išvadą, kad Išvada neturi trūkumų, kurie galėtų būti esminiai, t. y. tokie, kurie sudarytų pagrindą pripažinti esminį pareiškėjo teisių pažeidimą.
10. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl aplinkybės, kad Etikos komisijos pirmininkas buvo jo atžvilgiu šališkas. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Etikos komisijos pirmininkas Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas A. S. kuruoja MGP ir iš esmės kontroliuoja šio posto darbą, pati savaime nesudaro pagrindo teigti, kad šis asmuo yra šališkas pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas jokių duomenų apie tariamą šališkumą jo atžvilgiu ar viešųjų ir privačių interesų konfliktą nepateikia, todėl argumentai dėl Etikos komisijos pirmininko šališkumo atmestini kaip nepagrįsti. Teismas nenustatė šioje byloje pareiškėjo atžvilgiu atlikto tyrimo tendencingumo (neobjektyvumo).
11. Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją.
Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitiktį bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (LVAT 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.).
Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Išvadoje konstatuotas šio padaryto pažeidimo ne tik tęstinumas, bet ir kartotinumas, taip pat atsižvelgta į pareiškėjo asmenybę charakterizuojančias savybes (pagal apklaustų darbuotojų anketas).
12. Pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalį, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.
Teismas, atsižvelgęs į visas nustatytas reikšmingas aplinkybes (tarnybinio nusižengimo faktą, kaltės formą (tyčia), pareiškėjo charakteristiką), daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti paskirtą nuobaudą. Nagrinėjamu atveju griežtas papeikimas laikytinas proporcinga ir adekvačia nuobauda už padarytą tarnybinį nusižengimą.
13. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas plačiau nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo panaikinti Įsakymą. Teismas atmeta pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
15. Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo jam priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.