Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. R. ieškovei S. V. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, o taip pat įmonės akcininkė. Kiti įmonės akcininkai: O. M., R. R., D. S., A. K., UAB O. A., nesutinkant su ieškovės, kaip įmonės vadovės, siūlymu įforminti įgaliojimą notarine tvarka, atsakovas kitų įmonės akcininkų, t. y. D. S., A. K. ir UAB (duomenys neskelbtini) (A. K. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas užimantis asmuo) akivaizdoje, pažeidžiant ieškovės garbę ir orumą, 2023 m. birželio 26 d. ir 2023 m. liepos 18 d. el. laiškais ciniškai ieškovę įvardijo įžeidžiančio pobūdžio epitetais ir užgauliais išsireiškimais, tokiais kaip: „ ne direktore, o sudmale, svaistanti svetimus pinigus. Bet viskam ateina veliau ar anksciau galas!!!“; „visiskas neprofesionalumas ir netgi kompetencijos parodymas... Cia tik Sovietu Rusijoje melzejos gali vadovauti valstybei, bet ne civilizuotame pasaulyje...“. Ieškovė 2023 m. spalio 19 d. pateikė atsakovui pretenziją, kuria reikalavo iš atsakovo atlyginti ieškovės patirtą 1 000 Eur neturtinę žalą. Pretenzijoje buvo nurodyta, kad atsakovo teiginiai pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, t. y. kad žeminančio pobūdžio teiginiais ( „šūdmalė“, „Sovietų Rusijos melžėja“ ir t. t.) atsakovas sumenkino ieškovės savivertę be jokio pagrindo. Atsakovas 2023 m. spalio 30 d. pateikė atsakymą ieškovei, kuriame nurodė nesutinkantis su jos pateikta pretenzija. Ieškovės nuomone, atsakovas, išvadinęs ieškovę „Sovietų Rusijos melžėja“, „šūdmalė“, o taip pat įvardinęs ieškovę kaip neprofesionalią bei nekompetentingą vadovę kitų įmonės akcininkų akivaizdoje, ją įžeidė, pažemino, pažeidė ieškovės garbę ir orumą bei, kartu, diskriminavo ieškovę lyties pagrindu. Atsakovas savo išsireiškimais siekė ieškovę sumenkinti ir pakenkti jos reputacijai kitų įmonės akcininkų atžvilgiu. Be to, atsakovo paskleista žinia, kad ieškovė neva yra „Sovietų Rusijos melžėja“ visiškai neatitinka tikrovės, todėl taip pat žemina ieškovės garbę ir orumą. Net jeigu atsakovas ir būtų skleidęs savo nuomonę, jis tai darė neetiškai ir nesąžiningai, paprasčiausiai siekdamas ieškovę įžeisti, o ne pateikti objektyvią kritiką apie ją. Visos šios aplinkybės pagrindžia atsakovo veiksmų neteisėtumą. Ieškovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad ieškovė buvo pažeminta, įžeista, jį patyrė dvasinius išgyvenimus, be to, pablogėjo jos reputacija. Dėl atsakovo tyčinių veiksmų – ieškovės įvardijimo „melžėja“, „šūdmale“ ir pan., ji pasijautė diskriminuojama lyties atžvilgiu, t. y. pristatoma, kad ji, kaip moteris, neva negali užimti įmonės vadovo pareigų ir tariamai tegali užsiimti namų buities ir žemės ūkio darbais. Tokiais pasisakymais atsakovas ciniškai sumenkino ieškovės savivertę. Be to, dėl tokių neteisėtų, neetiškų, žeminančių atsakovo pasisakymų ieškovė patyrė bejėgiškumo, nerimo, sielvarto, jausmus. Atsakovo neteisėti veiksmai yra faktiškai susiję su padaryta žala, t. y. yra tiesioginė žalos priežastis. Jeigu atsakovas nebūtų nurodęs ieškinyje nurodomų išsireiškimų apie ieškovę, nebūtų pažeista ieškovės garbė ir orumas, atitinkamai ji nebūtų patyrusi neturtinės žalos. Vadinasi, atsakovo veiksmai yra tiesiogiai priežastingai susiję su jo sukeltais padariniais ieškovės atžvilgiu.